Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2014-11-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3061-851/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-11-14
Bylos Nr.
1-3061-851/2014
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-04834-2013-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
I. D., A. S.
Kaltinamasis
J. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3061-851/2014Teisminio proceso Nr. 1-12-1-04834-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.9.9.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja A. S.,sekretoriaujant A. K.,dalyvaujant prokurorei L. U.,nukentėjusiesiems I. D., A. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini),kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 164 str., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. S. vengė išlaikyti vaiką:

Jis, įpareigotas pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 1998-07-24 nutarimą sūnaus A. S., gim. 1995-12-15, gyvenančio su motina I. D., išlaikymui teikti ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL lygio kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, šią pareigą vykdyti vengė ir nuo 1998-07-14 iki 2012-06-30, nuo 2012-08-01 iki 2013-07-31 ir nuo 2013-11-14 iki 2013-12-15 jokio materialinio išlaikymo sūnui A. S. neteikė, dėl to 2013-12-15 susidarė išlaikymo įsiskolinimas 22 405,14 Lt.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad išlaikymo sūnui neteikė dėl to, kad buvusi sutuoktinė neleido jam bendrauti su sūnumi, sutuoktinė kerštavo per sūnų, todėl jis iš principo ir nemokėjo. Teigė domėjęsis, kaip sūnus gyvena, tačiau sūnus nežinojo net, kad jis yra jo tėvas. Apie 15 metų dirbo oficialiai, tačiau šiuo metu yra bedarbis. Apgailestavo dėl to, kad neteikė sūnui išlaikymo ir žadėjo pradėti mokėti išlaikymą dabar.

Nukentėjusioji I. D. parodė, kad J. S. yra buvęs jos sutuoktinis, su kuriuo išsituokė 1998 metais. Jau 15 metų ji turi kitą šeimą. Sūnus tėvo nepažįsta. Pinigų sūnaus išlaikymui J. S. niekada nėra davęs. Ji dirbo per du darbus, kad išlaikytų vaiką. Iš pradžių leido J. S. matytis su sūnumi, tačiau J. S. pradėjo smurtauti jos atžvilgiu vaiko akivaizdoje, todėl bendravimas nutrūko. Antstoliai prieš 3 ar 4 metus yra pervedę 400 Lt. Vaiko išlaikymui pinigus mokėjo Garantinis fondas.

Nukentėjusysis A. S. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, su juo nėra bendravęs, jis jam nėra skambinęs.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 1998-07-24 nutarimu nutarta iš J. S. išieškoti alimentus I. S. (D), sūnaus A. S. išlaikymui ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį nuo 1998-07-14 iki A. S. pilnametystės (1 T., b.l. 29).

Antstolės E. R. 2014-02-17 rašte Nr. 69-837/2009 nurodyta, kad 2012 m. liepos mėn. išieškotojai buvo pervesta 443,56 Lt. Ši suma buvo gauta iš atsakovo darbovietės UAB „G“. Daugiau įmokų antstolės E. R. kontora negavo. Išlaikymo skola iki A. S. pilnametystės yra 22 405,14 Lt (1 T., b.l. 36, 54-57 ).

Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2009-12-11 sprendimu Nr. 1.35-16618 nuspręsta A. S., gim. 1995-12-15, nuo 2009-11-19 kiekvieną mėnesį mokėti 130 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą (1 T., b.l. 13).

Iš Vaikų išlaikymo fondo 2013-11-28 prašymo Nr. (4.2) D2-31096 matyti, kad A. S. iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų, kurios sudaro J. S. įsiskolinimą, dydis yra 5902 Lt ir 5 procentai metinių palūkanų, kurių dydis kiekvieną dieną kinta. Apie priimtą Fondo administracijos sprendimą ir pasekmes skolininkui buvo paskelbta „Valstybės žiniose“. Fondo administracija nurodė, kad šioje baudžiamojoje byloje civilio ieškinio nereikš (1 T., b.l. 8-15).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014-02-11 pažymos Nr. 11-48-1479 matyti, kad 2013-01-01 iki 2013-06-18 J. S. buvo mokama nedarbo draudimo išmoka, o 2014-02-06 pažyma Nr. 4-8-1590 patvirtina, kad laikotarpiu nuo 1998-07-14 iki 2013-12-15 J. S. dirbo įvairiose darbovietėse ir gaudavo pajamų (1 T., b.l. 61-62, 63-65).

Lietuvos darbo biržos 2014-02-07 rašte Nr. SD-412 užfiksuota, kad J. S. Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus skyriuje buvo registruotas laikotarpiu nuo 2012-12-04 iki 2013-11-14. Registracijos metu J. S. tris kartus dalyvavo konkurse laisvai pagalbinio darbininko darbo vietai užimti, bet visais atvejais buvo pasirinktas kitas kandidatas. 2013-11-14 nustatytu laiku J. S. neatvyko į darbo biržą ir prarado bedarbio statusą, jam buvo nutraukta darbo paieška be teisės registruoti 6 mėnesius. Registracijos darbo biržoje metu J. S. 2012-12-12 buvo paskirta 490,47 Lt dydžio nedarbo draudimo išmoka ir per laikotarpį nuo 2012-12-12 iki 2012-12-31 išmokėta 316,43 Lt (1 T., b.l. 73).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad J. S. vengė pagal teismo nutarimą mokėti lėšas vaiko išlaikymui. Pats kaltinamasis iš esmės neneigė padaręs šią veiką ir nurodė, kad vaikui išlaikymo neteikė dėl to, kad jo buvusi sutuoktinė neleido jam matytis su vaiku. Nukentėjusieji patvirtino, kad kaltinamasis nesidomėjo savo vaiku, išlaikymo neteikė, su juo nebendravo. Iš SoDros pateiktų duomenų matyti, kad kaltinamasis laikotarpiu nuo 1998-07-14 iki 2013-12-15 periodiškai dirbdavo įvairiose darbovietėse ir gaudavo pajamų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, J. S. nemokant vaikui išlaikymo, jo pareigą išlaikyti vaiką turėjo perimti valstybė Vaikų išlaikymo fondo įstatymo nustatyta tvarka. Antstolė patvirtino, kad išieškotojai tik vieną kartą buvo pervesta 443,56 Lt. Taigi įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, tas aplinkybes, kad kaltinamasis net ir dirbdamas nesiėmė veiksmų pareigai išlaikyti vaiką vykdyti, nors tokią galimybę turėjo, nesidomėjo vaiku, nesistengė ne tik finansiškai, bet ir kitais būdais prisidėti prie vaiko išlaikymo ir auklėjimo, teismas daro išvadą, kad J. S. teismo paskirtos pareigos mokėti periodines įmokas sūnaus A. S. išlaikymui vengė sąmoningai. Tokie J. S. veiksmai (neveikimas) kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str.

Kaltinamojo J. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir atsižvelgęs į tai, kad J. S. kaltinamas nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu, nėra jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, nors savo kaltę kaltinamasis iš dalies pripažino, tačiau iš parodymų matyti, kad nesigaili dėl nusikalstamos veikos, dėl savo neveikimo kaltindamas susiklosčiusią padėtį, nors pats nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, jog padėtis pasikeistų ir galėtų padėti išlaikyti savo sūnų, taip pat atsižvelgęs į kaltinamojo asmenybę, kuris yra neteistas (1 T., b.l. 91), baustas administracine tvarka (1 T., b.l. 92-93), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (1 T., b.l. 97, 99), Vilniaus priklausomybių ligų centre į įskaitą neįrašytas (1 T., b.l. 98), įvertinęs tai, kad kaltinamasis sutinka atlikti viešuosius darbus, nusprendė jam paskirti vieną iš Lietuvos Respublikos BK 164 str. sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – viešuosius darbus.

J. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 T., b.l. 112, 113), naikintina įsiteisėjus teismo nuosprendžiui.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos respublikos BPK 297 – 305, 307 str., teismas

nusprendė:

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str., ir skirti jam 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant jį per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią J. S. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. S. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki įsiteisės teismo nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o kaltinamajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja A. S.