- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-06
- Bylos Nr.
- 2-1632-294/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Seikalis
- Ieškovas
- R. L.
- Atsakovas
- UAB „Nekilnojamojo turto projektai”
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui UAB „Nekilnojamojo turto projektai” dėl avanso priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 300 Eur avanso. Nurodo, kad šalys 2019-09-06 sudarė projektavimo darbų sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą – kiekvieną žemės sklypą (duomenys neskelbtini) padalinti į keturias dalis bei pakeisti paskirtį į kitą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritoriją, parengti toponuotrauką ir parengti atskiras bylas po patvirtinto projekto. Atsakovas parengė tik toponuotrauką, kitų sutarties įsipareigojimų per sutartą terminą neįvykdė. Pasirašant sutartį buvo sumokėtas 500 Eur avansas. Toponuotraukos kaina pagal sutartį – 200 Eur, tačiau atsakovas išrašė 300 Eur sąskaitą faktūrą už toponuotraukos parengimą. Atsakovas 300 Eur avanso negrąžino.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad nesutinka su 300 Eur grąžinimu, kadangi tokios apimties (pagal sutartį) toponuotraukos kaina buvo tik vykdant projektą, o kadangi projektas vykdomas nebuvo dėl užsakovų kaltės (nutraukta sutartis), todėl toponuotrauka kainuoja 300 Eur, o ne 200 Eur. Taip pat užsakovams buvo suteikta pagalba pildant prašymą, kuri yra neatlygintina tik atsakovui vykdant projektą, tačiau nevykdant kaina 100 Eur. Taip pat buvo pradėti vykdyti projekto darbai: kaimyninių sklypų gretimybių užsakymas su kaimynų pavardėmis, braižomi projekto darbiniai eskizai, šie darbai vertinami daugiau nei 100 Eur. Atliktų darbų kaina viršija 500 Eur, todėl atsakovas nusileidžia užsakovams ir neprašo didesnės sumos, nei buvo įmokėtas avansas. Atsakovas pareikš ieškinį ieškovei dėl žalos atlyginimo, kilusios nevykdant projekto, kadangi projektas galėjo būti tęsiamas tačiau tik padalijant sklypą į numatytą dalių skaičių, nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties. Nesutinka, jog būtų priimtas sprendimas už akių.
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė reikalavimą. Papildomai nurodė, kad sudarant sutartį atsakovas nurodė, kad žemės sklypo paskirtį pakeisti galima. Sudarius sutartį atsakovas su ieškove nebuvo susisiekęs. Po metų ieškovė paskambino atsakovui, atsakovas nurodė, jog žemės sklypo paskirtis negali būti pakeista, dėl to grąžins 300 Eur, nes 200 Eur turi būti sumokėta už parengtą toponuotrauką, tačiau 300 Eur negrąžino ir į telefono skambučius neatsiliepdavo. Nuvykusi į sutartyje nurodytą atsakovo registruotą buveinės vietą įmonės nerado.
Į teismo posėdį neatvyko atsakovo atstovas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys 2019-09-06 sudarė projektavimo darbų sutartį, pagal kurią turi būti parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas – žemės sklypų (duomenys neskelbtini) padalijimas kiekvieno į keturias dalis, parengta toponuotrauka, po patvirtinto projekto parengtos atskiros bylos. Sutartyje darbų kaina įvardinta sutartinė, t. y. sutarties tekste nėra nustatyta darbų kaina. Atsakovas užbaigus ir su visomis institucijomis suderintus planus perduoda ieškovei kartu su sąskaita, pagal kurią atsiskaito ieškovė. Sutartis negali būti nutraukta, kol vyksta projekto eiga, bei derinimas. Galimas nutraukimas tik iki reikalavimų projektui išdavimo apie tai informavus atsakovą prieš dvi savaites. Atsakovas atlieka sutartą darbą per 9 mėnesius nuo datos kai išduoti reikalavimai, parengia projektą per 7 mėnesius, kadastrines bylas per 2 mėnesius. Ieškovė 2019-09-06 sumokėjo atsakovui 500 Eur už toponuotrauką ir žemės sklypo formavimo projektą. Atsakovas vykdydamas sutartį parengė tik toponuotrauką. Ieškovė 2020-06-11 pranešė atsakovui, kad nutraukia sutartį ir pareikalavo grąžinti 300 Eur sumokėtą avanso dalį.
Atlygintinų paslaugų sutarties samprata yra įtvirtinta CK 6.716 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Atlygintinų paslaugų teikimo sutartis turi būti vykdoma laikantis kliento interesų prioriteto principo (CK 6.718 straipsnis), pagal kurį kliento, kaip paslaugų gavėjo, padėtis teisiniuose paslaugų teikimo santykiuose yra išskirtinė. Kaip viena iš paslaugos gavėjo interesų apsaugos garantijų yra jo teisė vienašališkai nutraukti paslaugų teikimo sutartį, nepaisant to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti (CK 6.721 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad ši paslaugų gavėjo teisė yra besąlyginė, ji negali būti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu (pvz., paslaugos teikėjo veiksmai, teisinis ar ekonominis kliento pasirinkimo nutraukti sutartį pagrįstumas ir pan.) ir nepriklauso nuo to, ar paslaugos gavėjas yra fizinis, ar juridinis asmuo. Paslaugų gavėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį negali būti laikoma netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir negali būti laikoma sutarties pažeidimu, jei yra laikomasi CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos – klientas praneša paslaugų teikėjui, kad sutartis yra nutraukiama. Įstatyme pranešimo forma nereglamentuota, todėl tinkamu pranešimu gali būti pripažinti ir paslaugų gavėjo veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-235/2007). Dėl atlygintinų paslaugų sutarties vienašališko nutraukimo CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyta specialioji teisės norma, pagal kurią klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Kliento teisė atsisakyti bet kuriuo momentu nuo teikiamų paslaugų aiškintina tuo, kad paslaugos gali būti teikiamos tik esant kliento sutikimui. Klientui išreiškus valią atsisakyti nuo paslaugų, jų teikėjas turi nutraukti tokių paslaugų teikimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad klientui vienašališkai nutraukus sutartį, CK 6.721 straipsnyje numatyta jo pareiga sumokėti paslaugų kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, t. y. už tas paslaugas, kurios yra faktiškai suteiktos, ir atlyginti protingas išlaidas, kurias turėjo paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, t. y. paslaugų teikėjas gali reikalauti tik tiesioginių nuostolių atlyginimo, galimybės reikalauti atlyginti negautas pajamas pagal paslaugų teikimo sutartį įstatymas nenumato. Šios teisinės pasekmės taikytinos visais CK XXXV skyriaus pirmojo skirsnio reglamentuojamų atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių kliento vienašališko nutraukimo atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-494/2005).
Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).
Nagrinėjamu atveju šalys sudarė atlygintinių paslaugų sutartį. Ieškovė nurodė, kad atsakovas atliko tik žemės sklypų toponuotrauką ir vėliau sutartis buvo nutraukta. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį nenuginčijo ieškovės nurodomų aplinkybių ir nepateikė įrodymų, jog yra atlikęs kokius nors kitokius darbus, prie ieškinio nepateikė nė vieno įrodymo. Sutartyje paslaugų kaina neįvardinta, tačiau ieškovė nurodė, jog už toponuotrauką turi sumokėti 200 Eur. Atsakovas nurodė, kad toponuotrauka kainuoja 200 Eur, tačiau jei sutartis nevykdoma dėl ieškovės kaltės, ieškovei sutartį nutraukus – kaina didinama iki 300 Eur. Teismas nesutinka su atsakovo motyvais, jog ieškovei nutraukus sutartį, galėtų būti taikomos netesybos didinant suteiktos paslaugos kainą sutarties nutraukimo atveju. Negatyvių finansinių pasekmių atsiradimas klientei suvaržytų absoliučią sutarties nutraukimo teisę, paneigtų imperatyviosiomis teisės normomis įtvirtintą kliento apsaugą.
CK 6.157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teisė – nacionalinė ar tarptautinė – šias normas nustato. Kadangi atlygintinų paslaugų nuostatos (CK 6.721 straipsnio 1 dalis) įtvirtina specifinę sutarties (jos atsisakymo) taisyklę, nustatančią besąlygišką kliento teisę atsisakyti sutarties, tai ji negali būti apribota ar panaikinta šalių susitarimu (Vilniaus apygardos teismo 2019-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1722-640/2019, 22 pastraipa). Netesybos (bauda) yra civilinės atsakomybės forma (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Taigi, netesybos negali būti nustatytos už teisėtų veiksmų atlikimą, šiuo atveju – absoliučios teisės nutraukti sutartį įgyvendinimą. Kitoks aiškinimas prieštarauja paslaugų sutarčių esmei, teisiniam reglamentavimui ir kasacinio teismo praktikai (Vilniaus apygardos teismo 2019-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1722-640/2019, 23 pastraipa).
Analogiškais motyvais atmestinas atsakovo motyvas, jog klientei neatlygintinai suteikta pagalba pildant prašymą sutarties nutraukimo atveju apmokestinama 100 Eur. Be to, tokios pagalbos teikimas neįrodytas. Taip pat ir neįrodyta, jog buvo pradėti vykdyti projekto darbai: kaimyninių sklypų gretimybių užsakymas su kaimynų pavardėmis, braižomi projekto darbiniai eskizai, kurių vertė viršytų 100 Eur.
Kadangi byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų atlikęs daugiau darbų nei toponuotrauką, dėl to ieškinys tenkintinas pilnai ir ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 300 Eur avansas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus pilnai, ieškovės naudai priteistinas 15 Eur žyminis mokestis iš atsakovo.
Valstybei iš atsakovo priteistinos 10,22 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto projektai“, j.a.k. 300139608, ieškovei R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur avansą, 15 Eur žyminį mokestį.
Priteisti iš atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto projektai“, j.a.k. 300139608, valstybei 16,64 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą pagrindžiantį dokumentą reikia pateikti sprendimą priėmusiam teismui.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.