Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. K. ir Alytaus miesto šeimos centrui dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl asmens pripažinimo neveiksniu

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.5 straipsnyje fizinio asmens veiksnumas suprantamas kaip galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti pareigas. Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis Nr. 3K-3-370/2008). Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu kreiptasi į teismą, vertinimas teismui paskyrus ir kompetentingiems asmenims atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu atveju. Neveiksniu ir globos reikalingu iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti.

2019 m. kovo 7 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi J. K. buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė jos psichinei būsenai nustatyti. 2019 m. liepos 1 d. gautas ekspertizės aktas. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2019 m. birželio 6 d. – birželio 25 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)2019 išvadose nurodyta, kad J. K. konstatuojamas įgimtas intelekto deficitas – Vidutinis protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus (F71.0), ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti teismo nutartyje nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, išskyrus asmeninių neturtinių santykių sritį – savitvarkos įgūdžių sritį, kurioje iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, šis sutrikimas yra nuolatinio (negrįžtamo) pobūdžio. Ekspertų išvada yra motyvuota, ja abejoti nėra pagrindo. Kadangi J. K. dėl ligos negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus, yra pakankamas pagrindas pripažinti ją neveiksnia šiose turtinių santykių srityse – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje, ir asmeninių neturtinių santykių srityse – sveikatos priežiūra; šeimos santykiai; asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisiniai santykiai; politinių teisių įgyvendinimas ir ribotai veiksnia savitvarkos įgūdžių srityje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnis). Jos atžvilgiu pradėtina byla dėl globos nustatymo, globėjo turto administratoriaus paskyrimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 505-506 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 468 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Pripažinti J. K., gimusią (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini), neveiksnia šiose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse:

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais;

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu;

- kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo;

- nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo;

- paveldėjimo teisiniai santykiai;

- dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje;

- sveikatos priežiūra;

- šeimos santykiai;

- asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;

- darbo teisiniai santykiai;

- politinių teisių įgyvendinimas;

ir ribotai veiksnia savitvarkos įgūdžių srityje.

Inicijuoti bylos dėl globos J. K. nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo iškėlimą.

Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.