Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-01-10 · Civilinė byla Nr. e2-45-516/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-10
Bylos Nr.
e2-45-516/2019
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00070-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Gudžiūnienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-45-516/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00070-2018-3Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bankrutavusios C. individualios įmonės „GAMMA-X“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. nutarties, kuria buvo atmestas prašymas leisti patekti į patalpas be savininko sutikimo, C. individualios įmonės „GAMMA-X“ bankroto byloje Nr. eB2-2931-864/2018, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartimi C. individualiai įmonei „GAMMA–X“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Bankrovista“. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. vasario 26 d.

2. 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

3. 2018 m. birželio 27 d. nutartimi leista bankrutavusios C. individualios įmonės „GAMMA–X“ bankroto administratorei nukreipti išieškojimą į G. C. (G. C.) asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą bei bendrąja jungtine nuosavybės teise jam priklausančią turto dalį, neviršijant kreditorių reikalavimų sumos. 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nustatyta, kad G. C. nuosavybės teise priklauso 1/2 (viena antroji) dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o reikalavimas patvirtinti šio buto atidalinimo projektą paliktas nenagrinėtu.

4. 2018 m. spalio 10 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas bankroto administratorės prašymas leisti patekti į butą, adresu (duomenys neskelbtini), be savininko sutikimo. Bankroto administratorė paaiškino, kad G. C. nėra perdavęs minėto buto raktų ir dėl šios priežasties bankroto administratorės įgaliotas asmuo negali įeiti į butą, padaryti buto nuotraukų, parodyti butą galimiems pirkėjams.

Atsiliepimas

5. Suinteresuotas asmuo G. C. atsiliepime prašė bankroto administratorės prašymą atmesti kaip prieštaraujantį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normoms, Žmogaus teisių ir laisvių konvencijai. G. C. nurodė, kad bankroto administratorė slėpė nuo G. C. aplinkybes apie bankroto bylos iškėlimą bei bylos eigą, todėl neturi teisės prašymą grįsti aplinkybe dėl raktų neperdavimo. G. C. taip pat pažymėjo, kad sutinka padengti skolą VSDFV, bendradarbiauti su bankroto administratore ir geruoju išspręsti susidariusias problemas, tačiau administratorė iki šiol nesutinka bendradarbiauti ir spręsti problemas gera valia. Be to, prašyme bankroto administratorė nenurodo, į kokią buto dalį nori patekti, kokią buto dalį nori fotografuoti, kokią buto dalį nori parduoti. G. C. akcentavo, kad buto savininkė taip pat yra A. C., bute gyvena jos sūnaus šeima su mažamete dukra, o pati A. C. nėra skolinga nei VSDFV, nei administratorei. Atsižvelgiant į tai, prašymas leisti be savininko sutikimo patekti į butą ir fotografuoti, kur gyvena mažametis vaikas, grubiai pažeidžia norminius aktus, A. C. teises.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 23 d. nutartimi netenkino bankrutavusios C. individualios įmonės „GAMMA-X“ bankroto administratorės prašymo leisti patekti į patalpas be savininko sutikimo.

7. Teismas nurodė, kad bankroto byloje nebuvo nustatyta naudojimosi butu tvarka, be to, šiuo metu nėra išspręstas (ar sprendžiamas) ginčo teisena klausimas dėl atidalijimo iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės. Taigi, teismo vertinimu, akivaizdu, kad leidimas įeiti į butą, kuris priklauso nuosavybės teise tiek G. C., tiek ir jo sutuoktinei A. C., nesant patvirtintos šio buto naudojimosi tvarkos ar nesant išspręstam klausimui dėl atidalijimo iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, nepagrįstai suvaržytų kito buto savininko – A. C. teises, be to, teismo įsitikinimu, leidimo įeiti į butą išdavimas tokioje situacijoje neatitiktų teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Bankrutavusi C. individuali įmonė „GAMMA–X“, atstovaujama bankroto administratorės, atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartį ir perduoti prašymą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:

8.1. Atidalijus iš bendrosios nuosavybės, pasikeičia bendro daikto teisinis rėžimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais negali būti patalpos (bendrojo naudojimo patalpos, kambariai butuose ir pan.), kurių negalima suformuoti kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus. Taigi, vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, butas, esantis (duomenys neskelbtini), negali būti atidalintas.

8.2. Teismo nuomone, leidimas įeiti, nesant patvirtintos buto naudojimosi tvarkos, nepagrįstai suvaržytų kito buto savininko – A. C. teises, tačiau siekiant nustatyti buto naudojimosi tvarką, būtina parengti buto naudojimosi tvarkos projektą, o norint parengti buto naudojimosi tvarkos projektą – būtina patekti į patalpas, jas apžiūrėti, atlikti matavimus. Tiek G. C., tiek A. C. vengia bendradarbiauti su bankroto administratore, nesuteikia galimybės parengti buto naudojimosi tvarkos projekto ir nesistengia ginčo išspręsti abiem šalims priimtinu būdu.

Žemesnės instancijos teismas

8.3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nustatė, kad G. C. nuosavybės teisėmis priklauso 1/2 (viena antroji) dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), bet 2018 m. spalio 23 d. nutartimi, netenkinus bankrutavusios C. individualios įmonės „GAMMA-X“ bankroto administratorės prašymo leisti patekti į patalpas be savininko sutikimo, yra vilkinamas bankroto procesas ir pažeidžiamas bankroto proceso operatyvumo principas.

Atsiliepimas

9. Suinteresuotas asmuo G. C. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Bankroto administratorė nurodo, kad tiek G. C., tiek A. C. vengia bendradarbiauti su administratore, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad bankroto administratorė slėpė nuo G. C., jog vyksta bankroto byla teisme. Tik 2018 m. rugpjūčio mėnesį elektroniniu laišku pranešė G. C., kad ginčo butas parduodamas iš varžytynių. Taigi, bendradarbiauti atsisakė bankroto administratorė, slėpė nuo G. C. procesą ir iki dabar siekia parduoti butą, nors VSDFV reikalavimas tik 3 222 Eur.

9.2. Rugpjūčio mėnesį G. C., sužinojęs apie bylą ir tai, kad byla atsirado dėl skolos VSDFV, stengėsi susisiekti su kreditoriumi ir gera valia padengti skolą. Apie skolos padengimą teismui bus pranešta papildomai. Skundo argumentas, kad vilkinamas bankroto procesas ir pažeidžiamas operatyvumo principas, prieštarauja bylos medžiagai – jeigu VSDFV ir administratorė iš karto, dar 2018 m. vasario 15 d., kada buvo iškelta bankroto byla, būtų pranešę G. C. apie bylą ir skolą (nes jie žinojo, kad C. gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose ir deklaravę ten gyvenamąją vietą, turėjo elektroninį paštą), skola kreditoriui jau būtų seniai padengta. Tačiau bankroto administratorė, piktnaudžiaudama jai suteiktomis teisėmis, sąmoningai nuo G. C. nuslėpė, kad vyksta procesas, siekdama dirbtinai gauti apmokamas administratoriaus išlaidas, dirtinai didindama kreditoriaus reikalavimus tam, kad galėtų nukreipti viska į butą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta leisti bankrutavusios bendrovės bankroto administratorei patekti į patalpas be savininko sutikimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

12. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą leisti patekti į ginčo butą be savininko sutikimo, motyvuodamas tuo, kad nesant patvirtintos buto, į kurio G. C. priklausančią dalį 2018 m. birželio 27 d. nutartimi leista nukreipti išieškojimą, naudojimosi tvarkos ar nesant išspręstam klausimui dėl atidalijimo iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, leidimas patekti be savininko sutikimo nepagrįstai suvaržytų kitos buto savininkės, t. y. A. C., teises, nors ginčo butas pagal teisinį reguliavimą negali būti atidalintas, o norint parengti buto naudojimosi tvarkos projektą būtina patekti į patalpas, į kurias neįmanoma patekti, G. C. ir A. C. nebendradarbiaujant su bankroto administratore. Taigi, apeliantės įsitikinimu, teismui netenkinus bankrutavusios C. individualios įmonės „GAMMA-X“ bankroto administratorės prašymo leisti patekti į patalpas be savininko sutikimo, yra vilkinamas bankroto procesas ir pažeidžiamas bankroto proceso operatyvumo principas.

13. Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 27 d. nutartimi leido bankroto administratorei nukreipti išieškojimą į G. C. asmenine nuosavybės teise priklausantį turtą bei bendrąja jungtine nuosavybės teise jam priklausančią turto dalį, neviršijant kreditorinių reikalavimų sumos. Kaip pažymėta minėtoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje ir ko administratorė neginčijo, išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (CPK 667 straipsnis).

14. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi buvo nustatyta, kad G. C. nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tačiau G. C. priklausanti dalis nei buvo atidalinta, nei buvo patvirtinta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka (CPK 667 straipsnio 3 dalis), savo ruožtu dalis bendrojoje nuosavybėje turi būti nustatyta taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis).

15. Apeliantė teigia, kad atidalinti G. C. dalį iš ginčo buto nėra įmanoma, nes pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais negali būti patalpos (bendrojo naudojimo patalpos, kambariai butuose ir pan.), kurių negalima suformuoti kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus, o buto naudojimosi tvarkos projektui paruošti visų pirma reikia patekti į patį butą. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su apeliantės skundo dalimi dėl buto atidalinimo natūra tikėtino negalimumo ginčo atveju, pabrėžia, kad apeliantės bankroto administratorė, prašydama taikyti fundamentalų būsto neliečiamumo principą apribojančią, todėl išimtinio pobūdžio, priemonę – leisti jai be savininko sutikimo patekti į patalpas, priklausančias ne tik G. C., į kurio dalį leista nukreipti išieškojimą, bet ir A. C., nepateikė absoliučiai jokių argumentų ir įrodymų, paaiškinančių ir pagrindžiančių poreikio fiziškai patekti į ginčo butą realumą, kai, kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarties turinio, bankroto administratorė turi (turėjo) ginčo buto planą ir nenurodė negalinti gauti kitų su butu susijusių dokumentų, pagal kuriuos, be kita ko, buvo paruoštas Vilniaus apygardos teismui teiktas buto atidalinimo projektas. Kitaip tariant, teigdama, kad norint parengti buto naudojimosi tvarkos projektą, jai (administratorei) būtina patekti į patalpas, jas apžiūrėti, atlikti matavimus, apeliantė nepaaiškino, kodėl minėtas projektas negalėtų būti parengtas, remiantis turimais dokumentais, kaip kad buvo padaryta buto atidalinimo projekto atveju, taip pat nenurodė jokių argumentų, jog šio buto dokumentų ji nebeturi ar dėl kažkokių objektyvių priežasčių jų negali gauti.

16. Nesant duomenų, pakankamai pagrindžiančių neišvengiamą būtinybę patekti į ginčo butą be savininkų sutikimo, taip apribojant konstitucinį būsto neliečiamumo principą, vien tik apeliantės bankroto administratorės noras patekti į ginčo patalpas nuotraukoms padaryti ar galimiems pirkėjams jį parodyti, kaip kad ji teigia savo prašyme, ir (ar) deklaratyvus atskirajame skunde nurodytas pareiškimas (CPK 178 straipsnis), jog jai būtina patekti į bendrosios jungtinės nuosavybės teisė G. C. ir A. C. priklausantį butą be pastarųjų sutikimo tam, kad galėtų paruošti naudojimosi juo tvarką, negali būti tenkintas, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, atsižvelgdamas į būtinybę apsaugoti kitos buto savininkės (A. C.), į kurios turtą išieškojimas nėra nukreiptas, teisėtus interesus bei teises, atsisakė tenkinti apeliantės prašymą.

17. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisingą bei teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rasa Gudžiūnienė