Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Evaldo Gražio ir Nerijaus Meilučio, sekretoriaujant Indrei Vitkutei, dalyvaujant prokurorei Tatjanai Samulevičienei, teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo R. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016-01-14 nutarties, kuria jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trijų mėnesių laikotarpiui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, įtrauktas į pastovios gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą, anksčiau teistas penkis kartus,

įtariamas tuo, kad jis, iš anksto susitaręs ir bendrai veikdamas su nepilnamečiu R. A., gim. 1999 m., laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 11 d. 21.00 val. iki 2016 m. sausio 12 d. 9.30 val., (duomenys neskelbtini), įsibrovęs į aptvertą rakinamą teritoriją, išlauždamas automobilių durelių spyneles, išdauždamas stiklus ir perplėšdamas automobilio stogą, iš A. G. automobilio „Fiat Punto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Jeep Grand Cheroke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pavogė du akumuliatorius bendros 230 Eur vertės, iš M. J. automobilio „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pavogė variklio detales bendros 480 Eur vertės, iš D. N. automobilio „Mitshubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - garso aparatūrą bendros 137 Eur vertės, iš A. B. automobilio „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - CD grotuvą ir akumuliatorių bendros 200 Eur vertės, iš Ekstremalaus nardymo klubui priklausančio automobilio „Chevrolet Suburban“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - garso ir vaizdo aparatūrą bei akumuliatorių, iš D. B. automobilio „Toyota MR2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), - garso aparatūrą, iš A. V. automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - garso aparatūrą ir akumuliatorių bendros 300 Eur vertės, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje

R. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio pagrindais ir tvarka, laikinai sulaikytas 2016-01-12, 21.20 val.

Kauno apylinkės teismo 2016-01-14 nutartimi įtariamajam R. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trijų mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2016-01-12.

Teismo posėdyje prokurorė prašė įtariamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo R. M. skundas atmetamas.

Sprendžiant suėmimo skyrimo klausimą, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, konstatuoja, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių duomenų pakanka pagrįstai R. M. įtarti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu. Šie duomenys yra: paties įtariamojo parodymai, kito įtariamojo – nepilnamečio R. A. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokole, kratos protokoluose užfiksuoti duomenys, kita rašytinė bylos medžiaga. Sprendžiant suėmimo skyrimo klausimą, ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu.

BPK 121 straipsnyje nurodytos kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos. Šio straipsnio 4 dalyje teigiama, jog prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama esant suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų. Pagal BPK 119 straipsnį suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamas siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas, nagrinėdamas kardomosios priemonės skyrimo klausimą, vertino aplinkybes, kurios nurodytos baudžiamojo proceso įstatyme, reglamentuojančiame kardomųjų priemonių skyrimo taisykles, ir aplinkybes, kurios nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Daroma išvada, kad paskirdamas kardomąją priemonę - suėmimą, teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas. Teismas įvertino aplinkybes, kurios nurodytos įstatyme ir nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, jas aptarė ir skundžiamoje nutartyje.

Kaip matyti iš teismo nutarties, R. M. kardomoji priemonė – suėmimas paskirta BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, tai yra esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir gali daryti naujas nusikalstamas veikas.

BPK 122 straipsnio 2 dalis nurodo, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Iš pateiktos medžiagos matyti, jog teismas vertino aplinkybę, kad R. M. įtariamas įvykdęs kvalifikuotą vagystę, t. y. įtariamas vieno apysunkio nusikaltimo padarymu, už kurį įstatymas numato ir ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė gali būti priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kurios pakanka skiriant suėmimą tuo pagrindu, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo. Be to, teismas pagrįstai vertino tą aplinkybę, kad įtariamasis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio – nedirba, nesimoko, nėra saistomas tvirtais šeiminiais ryšiais. Tai, jog įtariamasis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu aiškino, jog iki sulaikymo dirbo neoficialiai, neleidžia spręsti apie pastovių, stabilių darbo santykių sukūrimą, juo labiau, kad teismui nėra žinoma, nei kokio pobūdžio darbą įtariamasis dirbo, nei kiek ilgai šie nelegalūs darbo santykiai tęsėsi. Atkreiptinas dėmesys, jog R. M. yra įtrauktas į asmenų, neturinčių nuolatinės gyvenamosios vietos, apskaitą. Iki sulaikymo jis nuomojosi butą (duomenys neskelbtini), prieš tai buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą kitu adresu, tačiau deklaracija buvo panaikinta savininko prašymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, gyvenimo galimai nuomojamame bute (bylos medžiagoje nėra duomenų apie nuomos sutarties sudarymą) nėra pagrindo laikyti pastovia gyvenamąja vieta. Be to, apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad R. M. su teisėsaugos institucijomis susiduria nebe pirmą kartą. Anksčiau jis Lietuvoje teistas penkis kartus, yra baustas ir griežčiausia bausmės rūšimi – laisvės atėmimu, taip pat du kartus teistas užsienyje, todėl pagrįstai manytina, kad įtariamasis, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti jam gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Taigi, kardomoji priemonė – suėmimas įtariamajam BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu paskirta pagrįstai.

Nutartyje taip pat teisingai konstatuota, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog R. M., būdamas laisvėje, gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu gali būti skiriamas, jeigu asmuo yra įtariamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje, jis darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus, nusikaltimus. Iš pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad R. M. yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, ir ši veika atitinka BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus kriterijus. Be to, anksčiau R. M. jau buvo teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, jam buvo taikytas terminuotas laisvės atėmimas, tačiau paskirta bausmė neatgrasė įtariamojo nuo tolesnių nusikalstamų veikų darymo. Ankstesni teistumai liudija, kad R. M. sistemingai vykdo turtinio pobūdžio nusikaltimus, tai tapę jo gyvenimo būdu. Šiuo metu jam inkriminuojamas nusikaltimas padarytas turint neišnykusį teistumą, praėjus tik mėnesiui po priimto teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo R. M. taip pat nuteistas už vagystę. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimai vykdomi ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir užsienio valstybėse – R. M. yra teistas ir Vokietijoje bei Švedijoje. Šiose valstybėse jam taip pat buvo taikoma laisvės atėmimo bausmė. Nenorą laikytis įstatymų imperatyvų liudija ir galiojančių administracinių nuobaudų turėjimas, iš viso R. M. administracine tvarka baustas trisdešimt tris kartus, daugiausia dėl smulkiojo svetimo turto pagrobimo, piniginės sankcijos jam nėra efektyvios, kadangi baudos lieka nesumokėtos. Taigi, nors įtariamasis kaltę dėl įvykdytos vagystės šiuo metu pripažįsta, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas netaikyti jam griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo. Todėl konstatuotina, kad ir šiuo pagrindu įtariamajam R. M. suėmimas paskirtas pagrįstai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo klausimą svarbu ne tai, kokios kardomosios priemonės pageidauja įtariamasis, o tai, kokia kardomoji priemonė nagrinėjamu atveju gali užtikrinti baudžiamojo proceso tikslus. Šiuo atveju padaryta pagrįsta išvada, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti. R. M. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, jo socialinių, šeiminių, darbinių ryšių glaudumo nebuvimas, galimai padaryto nusikaltimo pobūdis leidžia daryti išvadą, kad analizuojamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtąjį į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). R. M. šiuo metu taikoma kardomoji priemonė – suėmimas nėra per griežta, jos terminas, atsižvelgiant į proceso stadiją, parinktas teisingai ir pagrįstai. Nė viena švelnesnė kardomoji priemonė šiuo atveju neužkirs galimybės įtariamajam bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, įtariamojo teisės suvaržytos laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant pakankamam suėmimo skyrimo pagrindui ir sąlygoms. Šiuo metu pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, taikymas neprieštarauja proporcingumo principui. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo naikinti ar keisti Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016-01-14 nutartį. Todėl įtariamojo skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

įtariamojo R. M. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.