Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-10-23 · Byla Nr. N-502-1441-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-10-23
Bylos Nr.
N-502-1441-06
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Ričardas Piličiauskas
Administracinė byla Nr. N5 –1441/2006Procesinio sprendimo kategorija 32 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. spalio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininko), Artūro Drigoto (pranešėjo) ir Ričardo Piličiausko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutarties A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus m. VPK VP VTT Mobiliosios kuopos patrulis 2006-02-15 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. M. už tai, kad jis 2006-02-15 apie 13.00 val. Gedimino pr. 15, Vilniuje, sustojo ir paliko stovėti vairuojamą automobilį „Audi 90“ kelio ženklo Nr. 332 („Sustoti draudžiama“) galiojimo zonoje. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad šiais veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 52 punkto reikalavimus.

Vilniaus m. VPK VP EPT vyresniojo specialisto 2006-02-27 nutarimu A. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį paskirta 125 Lt bauda.

Šalies argumentai

A. M. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus m. VPK VP EPT 2006-02-27 nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad jam priklausančiu automobiliu važiavo Gedimino prospektu, Vilniuje. Automobiliui sugedus, sustojo kelkraštyje ir ėmėsi visų priemonių automobilio gedimui pašalinti. Be to, pareiškėjas pažymėjo, kad buvo įjungęs ir automobilio avarinę šviesos signalizaciją, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 194 punktas. Pareiškėjo teigimu, pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, neišaiškino teisių, neišklausė prašymų bei paaiškinimų. Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu jam nebuvo leista susipažinti su bylos medžiaga bei pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Jo manymu, tokiais policijos pareigūnų veiksmais buvo pažeisti ne tik ATPK 283, 284, 285 straipsnių reikalavimai, bet ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 65.5, 65.6 punktų reikalavimai, numatantys pareigūno pareigą įvertinti visas pažeidimo aplinkybes bei išaiškinti pažeidėjui jo teises ir pareigas. Pareiškėjo manymu, tokį policijos pareigūnų elgesį galėjo sąlygoti ginčai kilę tarp jo ir Vilniaus m. VPK VP VTT Mobilios kuopos kitose administracinio teisės pažeidimo bylose.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. balandžio 24 d. nutartimi skundo netenkino, nutarimą paliko nepakeistą.

Teismas nustatė, kad A. M. 2006-02-15 apie 13.00 val. Gedimino pr. 15, Vilniuje, sustojo ir paliko stovėti vairuojamą automobilį „Audi 90“ kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, šiais veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 52 punkto reikalavimus. Pagal Kelių eismo taisyklių 17 punktą, keliu laikoma eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas. Eismas keliuose gali būti apribojamas kelio ženklais, kelių ženklinimu bei kitomis teisės aktuose numatytomis priemonėmis. Kelio ženklai – tai Kelių eismo taisyklėse nurodyti ženklai, nustatantys eismo tvarką, įspėjantys eismo dalyvius arba suteikiantys jiems informacijos (Kelių eismo taisyklių 18 punktas). Kelių eismo taisyklių l priedo, III skyriuje „Draudžiamieji ženklai“ kelio ženklo 332 „Sustoti draudžiama“ paaiškinime nurodyta, jog šiuo ženklu draudžiama transporto priemonėms sustoti (stovėti) toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas. Negalioja maršrutiniam transportui ir skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtoms transporto priemonėms. Jeigu naudojamas kartu su ženklinimo linija, galioja iki šios linijos pabaigos.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas neneigia, jog sustojo kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama" galiojimo zonoje. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtintos administracinio teisės pažeidimo protokolo, policijos pareigūno tarnybinio pranešimo duomenimis. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje sustojo priverstinai – sugedus automobiliui, objektyviais įrodymais byloje nėra patvirtinta. Priešingai, teisme apklausti liudytojai policijos pareigūnai paneigė šią pareiškėjo versiją. Liudytoju apklaustas Vilniaus m. VPK VP VTT MK patrulis J. L. teisme sakė, kad jis pastebėjo prie restorano „Mc'donalds“ draudžiamoje vietoje stovintį automobilį, kuriame sėdėjo pareiškėjas. Priėjęs prie automobilio vairuotojo, pastarajam paaiškino pažeidimo esmę. Taip pat nurodė, kad vairuotojas su pažeidimu nesutiko. Iš restorano išėjusi automobilio keleivė, paaiškino, kad automobilis sustojo trumpam. Automobilio keleivei įsėdus į automobilį ir surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, pareiškėjas iš pažeidimo vietos nedelsiant automobiliu išvažiavo. Liudytoju apklaustas Vilniaus m. VPK VTT MK patrulis A. N. iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir liudytojas J. L. . Teismas nurodė, kad abejoti liudytojų parodymais neturi pagrindo. Pareiškėjo nurodytas argumentas, jog liudytojai policijos pareigūnai gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, teismo vertinimu, nėra įtikinamas. Tai, jog pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už kitus teisės pažeidimus nagrinėjamu atveju reikšmės neturi.

Taigi, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo kaltė jam inkriminuoto teisės pažeidimo padaryme yra visiškai įrodyta. A. M. veika kvalifikuota pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį teisingai.

Teismas pareiškėjo motyvus dėl ATPK 283, 284 ir 285 straipsnių pažeidimų įvertino kaip nepagrįstus. Byloje esančiame administracinio teisės pažeidimo protokole yra pareiškėjo paaiškinimas, taip pat įrašas ir pareiškėjo parašas, kad minėtą administracinio teisės pažeidimo protokolą jis gavo. Administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės. Byloje duomenų, patvirtinančių, jog administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu buvo suvaržyta jo teisė susipažinti su bylos medžiaga, taip pat nėra. Teismas nurodė, kad pareiškėjui administracinė nuobauda paskirta laikantis ATPK 30² straipsnyje įtvirtintų baudos skyrimo taisyklių, pagrindo panaikinti nutarimą nėra.

III.

A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartį, ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad liudininkų parodymais nustatyta, jog jis, pareiškėjas, sustojo ir paliko stovėti automobilį, tačiau liudytojas J. L. parodė, kad jis, pareiškėjas, nebuvo palikęs automobilio, t. y. iš jo išlipęs. J. L. parodė, kad matė kaip jis, pareiškėjas, atvažiavo ir sėdėjo automobilyje, tačiau kartu buvęs kitas liudytojas A. N. iš esmės nurodė priešingas aplinkybes. Patrulis A. N. nenurodė jokios moters, išėjusios iš restorano ir įsėdusios į automobilį, taip pat į klausimą, ar jis matė kaip pareiškėjas atvažiavo, atsakė, kad matė tik jau stovintį automobilį. Iš pareigūnų parodymų bei protokolo kyla daug nesutampančių aplinkybių, todėl tai įrodo, kad protokolas ir nutarimas surašyti nesigilinant į aplinkybes, siekiant bet kokiu būdu nubausti. Teismas nesigilino, ar automobilis tikrai buvo sugedęs ir ar taip galėjo būti, neklausė pareiškėjo paaiškinimų, kad jis jau norėjo nuvažiuoti susitvarkius automobiliui. Pareigūnai nepateikė jokio įrodymo, kad automobilis nebuvo sugedęs, teismas jų nereikalavo pateikti kokius nors įrodymus. Visas teismo nagrinėjimas ir sprendimas paremtas tik pareigūnų žodžiais, nepaisant, kad jų parodymai iš esmės skyrėsi. Be to, pareigūnai negalėjo prisiminti, ar buvo įjungta avarinė šviesos signalizacija, ar ne. Teismas bylą išnagrinėjo atmestinai, tą įrodo tai, kad teismo nutartyje nurodyta neteisinga nutarimo priėmimo data.

Atsiliepimas

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos eismo priežiūros tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti ir jį atmesti. Institucijos manymu, teismas tinkamai įvertino pareiškėjo veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 124¹ straipsnio 2 dalis numato vairuotojų administracinę atsakomybę už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą. Apeliantas buvo apkaltintas ir nubaustas už šio pažeidimo padarymą, pasireiškusį tuo, kad jis 2006-02-15 apie 13.00 val. Gedimino pr. 15, Vilniuje, sustojo ir paliko stovėti vairuojamą automobilį „Audi 90“, nesilaikydamas kelio ženklo Nr. 332 („Sustoti draudžiama“).

Kelių eismo taisyklių 52 punktas numato, kad eismą keliuose gali apriboti kelio ženklai. Kelių eismo taisyklių 1 priede nurodytas ženklas Nr. 332 draudžia transporto priemonėms sustoti (stovėti) toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas.

Byloje surinkti įrodymai, o būtent, administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūno J. L. 2006-02-15 tarnybinis pranešimas, pareiškėjo paaiškinimas, užfiksuotas protokole, liudytojų, policijos pareigūnų, užfiksavusių įvykį, J. L. ir A. N. parodymai, duoti teismui, patvirtina, kad pareiškėjas minėtoje vietoje ir laiku vairuodamas automobilį „Audi“ sustojo ir stovėjo, pažeisdamas kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ reikalavimus.

Apeliantas šių aplinkybių iš esmės neneigia, tačiau tvirtina buvęs priverstas toje vietoje sustoti, nes sugedo automobilis. Šią aplinkybę paneigia policijos pareigūno J. L. 2006-02-15 tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, J. L. parodymai, iš kurių matyti, kad pareiškėjas iš karto pareigūnams nenurodė, jog automobilis sugedęs, kad iš šalia esančio restorano išėjo automobilio keleivė, kuri prašė juos paleisti, nes sustojo tik trumpam, kad po administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo pareiškėjo vairuojamas automobilis nuvažiavo, o taip pat dalinai ir tos aplinkybės, kad pareiškėjas, jo paties paaiškinimais ir policijos pareigūnų parodymais, sėdėjo automobilyje ir iš jo išlipęs nebuvo, kad tariamas automobilio gedimas nepasireiškė jokiais išoriniais požymiais, į kuriuos policijos pareigūnai būtų galėję atkreipti dėmesį. Administracinio teisės pažeidimo protokole pareiškėjo paaiškinimas dėl automobilio gedimo nekonkretus („kažkas atsitiko automobiliui“). Policijos pareigūno J. L. parodymai nuoseklūs, neprieštaringi, pakankamai detalūs, analogiški tarnybiniame pranešime nurodytoms aplinkybėms, sutampa su A. N. parodymais, duotais teismui, dalinai ir su paties pareiškėjo paaiškinimais, kad jo vairuojamas automobilis toje vietoje iš tiesų stovėjo, kad kartu su juo važiavo moteris, kuri iš automobilio buvo išlipusi. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą dėl tariamo automobilio gedimo nebuvimo, pagrįstai vadovavosi ne pareiškėjo, traukiamo atsakomybėn asmens, dėstoma versija, o policijos pareigūnų parodymais. Pažymėtina, kad pareiškėjas kartu su ja važiavusios moters tapatybės neatskleidė, institucijai ir teismui nepareiškė prašymo ją apklausti, nepateikė jokių kitų įrodymų, galinčių patvirtinti jo teiginius dėl tariamai staiga pablogėjusios keleivės sveikatos, dėl ko ji buvusi priversta tuo metu išlipti iš automobilio. Tai, kad policijos pareigūnai negalėjo prisiminti, ar buvo įjungta avarinė šviesos signalizacija, nesumenkina įrodomosios jų parodymų reikšmės, nes ši aplinkybė nėra esminė nagrinėjamai bylai, be to, praėjus tam tikram laikui tai gali pasimiršti. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad policijos pareigūnai dėl kokių nors asmeninio ar kitokio pobūdžio priežasčių būtų suinteresuoti iškreipti kai kurias įvykio aplinkybes, nepagrįstai neigti automobilio gedimą, aiškinti nebūtus dalykus apie pareiškėjo ir automobilio keleivės elgesį įvykio metu. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą dėl pareiškėjo veiksmų kvalifikavimo teisingumo. Byloje surinkti pakankami įrodymai apelianto kaltei ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymu įrodyti. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad bylą nagrinėjant institucijoje ir pirmosios instancijos teisme, buvo pažeistos kokios nors apelianto kaip atsakomybėn traukiamo asmens teisės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. M. apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisArtūras DrigotasRičardas Piličiauskas