Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2018-10-02 · Civilinė byla Nr. 2YT-7066-399/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-02
Bylos Nr.
2YT-7066-399/2018
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-02915-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Janina Zaržeckienė
Pareiškėjas
L. J.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublikos Valstybė, atstovaujama VĮ Turto bankas
Advokatai
Algirdas Sakalauskas
Civilinė byla nr. 2YT-7066-399/2018Proceso Nr. 2-28-3-02915-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.1.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 2 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Janina Zaržeckienė,sekretoriaujant Reginai Knezevičienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Algirdui Sakalauskui,suinteresuotam asmeniui (atstovui) nedalyvaujant

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. J. pareiškimą dėl turinčio juridinę reikšmę palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Valstybė, atstovaujama VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas pateiktu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos R. J. mirties 2018 m. vasario 24 d., palikimą priėmė jis – L. J. - faktiškai pradėjęs turtą valdyti.

Pareiškėjo atstovas advokatas A. Sakalauskas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas gyveno ir gyvena motinai priklausančiame bute, moka mokesčius, sumokėjo skolas, susidariusias iki motinos mirties, jis po motinos mirties labai pergyveno ir gal savaitę gyveno pas tėvą, o taip visą laiką gyvena bute Marijampolė, -, šiuo metu trumpam išvykęs uždarbiauti į užsienį . Pareiškėjo tėvų santuoka buvo nutraukta. Pareiškėjas brolių ir seserų neturi, o motinos broliai, kurie liudytojais bus teisme, pretenzijų į turtą nereiškia. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškimo notarui nepadavė pareiškėjas, nes yra jauno amžiaus ir nežinojo joig yra nustatytas terminas per kurį reikia atlikti tuos veiksmus, tai yra paduoti pareiškimą notarui. Kitų asmenų, priėmusių palikimą nėra, ginčų teisme dėl palikimo nėra.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą, kad sutinka su pareiškimu, pretenzijų jokių neturi, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, dalyvavimas nebuvo pripažintas privalomu ir byla nagrinėjama suinteresuotiam asmeniui nedalyvaujant (LIetuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. vasario 24 d. mirė R. J., pareiškėjo motina, iki mirties gyvenusi Marijampolė, -. Jos palikimo, paduodant pareiškimą notarui nepriėmė niekas, ši aplinkybė nustatyta notarės Gintarės Strazdienės pažyma (liudijimu) 2018 m. rugpjūčio 8 d., registro Nr. 2913. R. J. santuoka su pareiškėjo tėvu A. J. nutraukta 2006 m. rugsėjo 4 d. VĮ Registrų centras duomenimis, R. J. buvo buto, esančio Marijampolė, Parko g. 15-39, naudotoja, teismo sprendimo pagrindu, daiktinės teisė neįregistruotos.

Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, mirusios R. J. broliai, Gedeminas ir R. U. paliudijo jog jie palikimo po sesers mirties nepriėmė ir jokių pretenzijų į sesers turtą neturi, nes žino ir sutinka, kad jis liktų L. J., kuris yra lėto charakterio ir dėl to bei dėl nežinojimo laiku nesikreipė į notarą, nors bute visą laiką gyveno ir gyvena, moka mokesčius, sumokėjo buvusias skolas po motinos mirties.

Nesant testamento turtą paveldi įpėdiniai pagal įstatymą. Pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą yra mirusiojo vaikai, antros eilės įpėdiniai yra mirusiojo tėvai, vaikaičiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.11 str. 1 d.) . Antros eilės įpėdiniai paveldi CK 5. 11 str. 2 d. nustatyta tvarka, tai yra nesant pirmos eilės įpėdinių ar jiems nepriėmus palikimo.Trečios ir ketvirtos ėilės įpėdiniai paveldi jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių. Palikėjo broliai ir seserys yra ketvirtos eilės įpėdinia pagal įstatymą.

Bylos duomenys patvirtina, kad po R. J. mirties liko palikimas, kurį įpėdiniai turėjo teisę priimti arba paduodami pareiškimą notarui, arba pradėdami faktiškai valdyti. Pareiškėjas įrodinėja jog jis priėmė palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Paveldėti galima ne tik turtą, bet ir turtines teises.

Teismas netraukia suinteresuotais asmenimis mirusios R. J. brolių Gedemino ir R. U., teismo posėdžio metu apklaustų liudytojais, nustačius, kad jie neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, tai yra palikimo nepriėmė ir jo nepriims, tai jie patvirtino prisiekę teisme. Kiekvienas asmuo civiliniame proces privalo elgtis sąžiningai laiku ir tinkamai teikti į bylą visus argumentus, įrodymus, todėl teismas aplinkybę jog G. U. ir R. U. neturi teisinio suintereuotumo bylos baigtimi laiko nustatyta (CPK 7 str. 2 d.).

Bylos duomenys patvirtina, kad nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo paduodamas pareiškimą notarui. Palikimui įgyti įpėdinis (įpėdiniai) turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Palikimo priėmimas, tai yra įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas galinčias kilti iš palikimo. Svarbiausią reikšmę priimant palikimą turi valios priimti palikimą išreiškimas, o ne šios valios įforminimas ir veiksmai priimant palikimą, pradedant jį faktiškai valdyti turi būti aktyvūs, leidžiantys suprasti, kad įpėdinis pradėjo turtą valdyti kaip savo. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvus Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) 5.51 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad savo valią priimti palikimą po motinos R. J. mirties pareiškėjas išreiškė aktyviais veiksmais, nes visą laiką po motinos mirties gyvena jai priklausančiame bute, naudojasi ir valdo visą kilnojamąjį turtą, likusį po R. J. mirties , moka mokesčius, tai yra likusį turtą valdo kaip savo. Šios aplinkybės nustatytos pareiškėjo atstovo paaiškinimais, liudytojų, apklaustų teismo posėdžio metu, parodymais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais, o būtent mokėjimo nurodymais bei sąskaita už atliekų tvarkymą.

Suinteresuotas asmuo ginčo dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo nekėlė, savarankiškų reikalavimų nereiškė, neprieštaravo pareiškimo tenkinimui.

Teismas nagrinėja tik pareikštus reikalavimus (CPK 5 straipsnis). Kitu būdu gauti dokumentų patvirtinančių palikimo priėmimo faktą pareiškėjas negali ir nustačius, kad šio fakto nustatymas sukurs teisines pasekmes – pareiškėjui, tai yra jis galės realizuoti paveldėjimo teisę į motinos turtą, įrodytas faktas nustatomas ( CPK 444 straipnsio 2 dalies 8 punktas) .

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisei realizuoti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po motinos R. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2018 m. vasario 24 d., pradėdamas likusį turtą ir turtines teises faktiškai valdyti.

Sprendimo patvirtintą kopiją siųsti suinteresuotam asmeniui per tris dienas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Janina Zaržeckienė