- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-11-04
- Bylos Nr.
- 1-1035-1002/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13975-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mantas Liesis
- Kaltinamasis
- S. P.
- Nukentėjusysis
- V. T.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini)., pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:
1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį 20 parų arešto bausme;
2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 4 dalį tarpusavyje subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
3) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu skirta bausme ir skirta (nustatyta) galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
4) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, ši bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 17 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausmės dalimi ir skirta (nustatyta) galutinė subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
5) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
6) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu skirta bausme ir skirta (nustatyta) galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
7) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2014 m. liepos 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 145 straipsnio 1 dalį, 245 straipsnį (2 veikos) tarpusavyje subendrinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
8) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2014 m. spalio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį sumažinta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta bausmės dalimi ir skirta (nustatyta) galutinė subendrinta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;
9) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2015 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta bausmės dalimi ir skirta (nustatyta) galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metus 6 mėnesius;
10) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2015 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu skirta bausme ir skirta (nustatyta) galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metus 6 mėnesius;
11) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2015 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendžiu skirta bausme ir skirta (nustatyta) galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
12) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 24 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metus. Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. kovo 21 d. nutartimi panaikino laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą;
13) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. liepos 24 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausmės dalimi ir skirta (nustatyta) galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
14) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Alytaus pataisos namų direktoriaus 2021 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 2-142, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, paleistas lygtinai, neatlikęs 1 mėnesio 13 dienų laisvės atėmimo bausmės. 2021 m. kovo 26 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;
15) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį tarpusavyje subendrinta ir sumažinta 60 parų arešto bausme,
16) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 13 d. pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį sumažinta 34 parų arešto bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ši bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta 60 parų arešto bausme ir skirta subendrinta 85 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs; kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. P. pagrobė svetimą nukentėjusiajam V. T. priklausantį turtą, o būtent: 2022-04-22 apie 21:30 val. iš V. T. gyvenamojo buto, adresas (duomenys neskelbtini) m., pagrobė kambaryje, ant lovos po pagalve, padėtą nukentėjusiajam V. T. priklausančią materialiai nevertinamą juodos spalvos piniginę su joje buvusiais 630 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. T. 630 eurų turtinę žalą.
Be to, S. P. pagrobė fizinio asmens dokumentus, tai yra, 2022-04-22 apie 21:30 val. iš V. T. gyvenamojo buto, adresas (duomenys neskelbtini)., pagrobė kambaryje, ant lovos po pagalve, padėtą nukentėjusiajam V. T. priklausančią materialiai nevertinamą juodos spalvos piniginę su joje buvusiais dokumentais – V. T. vardu 2021-12-28 išduotą Migracijos departamento Šiaulių skyriaus Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), bei V. T. vardu išduotą pensininko pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. P. kaltu prisipažino ir davė parodymus, kad kaltinimas aiškus. Parodymus duoti sutinka. Prisipažįsta, kad kaltas. V. T. pažįsta 6-7 m. Važiuodavo kartu skaldyti akmenis ir darydavo šulinius. Pas jį yra gyvenęs. 2022-04-22 atėjo pas V. T., jis padavė 10 eurų, kad nupirktų cigarečių ir alaus. Tada buvo negirtas. Ėjo iki „(duomenys neskelbtini)“, atėjęs prie laukinių durų, pamatė, kad paliko telefoną. Grįžo jo pasiimti, tuo metu V. sėdėjo virtuvėje ir rūkė cigaretę. Įėjo į kambarį pasiimti savo telefono, ant lovos krašto pamatė juodą piniginę. Tuo momentu pasėmė telefoną ir piniginę. 630 eurų ieškinį pripažįsta. Kai paėmė pinigus, dokumentai buvo taip pat piniginėje.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis BPK 291 str., teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
Iš kaltinamojo duotų parodymų teisme matyti, kad kaltinamasis kaltę pripažįsta, jo kaltė įrodoma ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais:
Nukentėjusiojo V. T. pareiškimu, kuriame 2022-04-23 pastarasis paaiškino, kad 2022-04-22 apie 21:30 val. (duomenys neskelbtini), pažįstamas S. P. pavogė piniginę, kurioje buvo 630 eurų, pensininko pažymėjimą ir asmens tapatybės kortelę. Piniginė buvo kambaryje, po pagalve. Prašo S. P. nubausti įstatymų nustatyta tvarka. S. P. pažįsta apie 3 metus, kartais šio paprašydavo nupirkti jam maisto, duodavo šiam pinigų. Kiek jam žinoma, šis dabar dirba ir gyvena žirgyne (už (duomenys neskelbtini).), pas žirgyno savininką R.. 2022-04-22 apie 19:30 val. į svečius atėjo S. P., buvo blaivus. Atsigėrė arbatos, pavalgė. Paprašė šio, kad nueitų į parduotuvę nupirkti cigarečių ir duonos. Kiek pamena, S. buvo virtuvėje, jis nuėjo į kambarį paimti pinigų. Lovoje, po pagalve, laikė savo piniginę, juodos spalvos, kurioje buvo jo pensija, 630 eurų, pensininko pažymėjimas ir asmens tapatybės kortelė. Iš piniginės paėmė 5 eurus ir šiam padavė, o piniginę padėjo atgal. Po to, šis dar kuris laikas buvo pas jį, vaikščiojo po kambarius. Apie 21:30 val. šis jam pasakė, kad eina iki parduotuvės ir dar pažiūrės kelis konteinerius, gal ras ko nors valgomo. Maždaug po pusvalandžio, kai išėjo S., jis pasigedo savo piniginės. Jis šiam paskambino ir pasakė, kad gražintų piniginę, šis teigė, kad nieko neėmė. Skambino šiam ne vieną kartą, tačiau šis nebeatsiliepė. Apie įvykį pranešė 112. Jam padaryta 630 eurų turtinė žala. Daugiau neturi, ko pridurti. Prašo policijos surasti S. P. ir nubausti įstatymų numatyta tvarka (b. l. 7-9).
Rezoliucijos lapu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 178 str. 1 d. (b. l. 10).
Rezoliucijos lapu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 302 str. 1 d. (b. l. 12).
BIRT ataskaitų žiūryklės informacija (b. l. 20-23).
Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta, adresas (duomenys neskelbtini). (b. l. 24-31).
Nukentėjusiojo V. T. parodymais, kuris apklaustas 2022-06-01, davė parodymus, kad lieka prie parodymų, kuriuos jau yra davęs. Papildomai nori pasakyti, kad S. P. jis jau pažįsta apie keletą metų, jau kokie treji metai. S. P. pas jį bute, (duomenys neskelbtini), yra buvęs ne kartą, šis ateidavo nusiprausti, duodavo šiam pinigų, nueidavo nupirkti į parduotuvę jam prekių, kadangi jis gyvena vienas pats. S. yra kelis kartus jį apvogęs, jis buvo kreipęsis į policiją dėl to, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. S. vis žadėdavo grąžinti jo pavogtus pinigus, todėl jis šį ir įsileisdavo į savo butą, juo pasitikėdavo, tačiau taip nei karto pavogtų pinigų nėra gražinęs. 2022-04-22 apie 19:30 val. pas jį į butą, kur gyvena, adresas (duomenys neskelbtini), į svečius atėjo S. P.. Kambaryje, lovoje po pagalve, laikė juodos spalvos piniginę, kurioje buvo 635 eurai, jam atrodo, kad 600 eurų buvo po 50 eurų, buvo viena 20 eurų kupiūra, buvo viena 10 eurų kupiūra ir viena 5 eurų kupiūra, asmens tapatybės kortelė ir pensininko pažymėjimas. Jis nuėjo į kambarį ir iš piniginės paėmė 5 eurų kupiūrą ir vėl atgal padėjo piniginę lovoje, po pagalve. Kuomet ėmė pinigus iš piniginės S. P., nematė, šis buvo virtuvėje, jeigu gerai atsimena. Jis S. padavė 5 eurus, šis turėjo jam iš parduotuvės nupirkti duonos ir cigarečių. S. P. pas jį bute buvo gal valandą, gal mažiau, neprisimena, šis laisvai vaikščiojo po jo buto kambarius. Apie 21:30 val. S. P. pasakė, kad eina iki parduotuvės, dar tuo pačiu apžiūrės konteinerius, nes parduotuvė (parduotuvės pavadinimo neprisimena), būna, išmeta maisto produktų. S. P. išėjus iš jo buto, šis grįžo už kokių 10 minučių ir pasakė, kad paliko pas jį bute savo mobilaus ryšio telefoną. S. P. nuėjo į kambarį paimti savo telefono, jis kartu su šiuo nėjo, virtuvėje rūkė ir gėrė kavą. S. P. pasiėmęs savo telefoną išėjo iš jo buto. Jis tuomet nuėjo į kambarį patikrinti, ar yra jo pinigai, nes jam kilo įtarimas, kad S. sugrįžo pasiimti savo telefono. Patikrinęs lovoje, po pagalve, piniginės jau neberado. Piniginės jis materialiai nevertina, kadangi ji labai sena, asmens tapatybės kortelės ir pensininko pažymėjimo materialiai nevertina, jau pasiėmė naujus dokumentus. Turi pretenzijų dėl piniginėje buvusių 630 eurų, dėl 5 eurų, kuriuos davė S. P., kad nupirktų jam duonos ir cigarečių, tačiau šis paėmęs 5 eurus, jam nieko nenupirko. Iš viso jam yra padaryta 630 eurų turtinė žala, kadangi 5 eurus pats davė. Jis piniginėje turėjo 635 eurus, kadangi tik buvo gavęs visą pensiją ir priemoką už šildymą. Kadangi S. seniau buvo jį jau apvogęs ir pinigų lig šiol negrąžino, jis prie ikiteisminio tyrimo bylos teiks civilinį ieškinį, dėl jam padarytos 630 eurų turtinės žalos (b. l. 49-50).
Nukentėjusiojo V. T. parodymais, kuris apklaustas 2022-06-16, davė parodymus, kad nepasakys, kada tiksliai, nes nepamena, jam atnešė į namus kažkokia nepažįstama moteris jo piniginę ir dokumentus. Ji sakė, kad rado išmestą piniginę (duomenys neskelbtini). Piniginėje buvo jo pensininko pažymėjimas ir asmens tapatybės kortelė. Ta moteris nieko daugiau nesakė ir išėjo, jokių šios moters duomenų neturi. Jis asmens dokumentą buvo užsisakęs naują, todėl kai gavo naują, tą seną paėmė ir sunaikino. Gali pateikti tik piniginę ir pensininko pažymėjimą. Pensininko pažymėjimo nesikeitė, (duomenys neskelbtini) nepranešė, kad jį buvo praradęs. Naudoja jį ir dabar. Ant S. P. labai pyksta, nes šis iki šios vagystės, gal prieš mėnesį, buvo jį apvogęs. Buvo teismas, rašė pareiškimą, šis žadėjo pinigus grąžinti, tačiau kai dabar jį apvogė ir visus pinigus pragėrė, tai neatleis. Pinigų šis jam negrąžino. Jis tik buvo gavęs pensiją, tai viską ir pavogė S.. Liko be pinigų, nemokėti mokesčiai, be maisto, teko skolintis pinigų, dabar skolas turi grąžinti. Jis prašo S. nubausti už tokius dalykus, nuteisti. Būtų gerai, kad šis dirbtų ir atiduotų skolas, kalėjime vien sėdėti yra per lengva, viską gauna už dyką. Pateikia apžiūrai piniginę ir pensininko pažymėjimą. Prašo priteisti teismo, kad šis atlygintų jam žalą (b. l. 55-56).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b. l. 59).
Daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota nukentėjusiojo V. T. pateikta piniginė ir pensininko pažymėjimas (b. l. 62-67).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešimu (b. l. 73).
Kaip įtariamasis apklaustas S. P. 2022-06-15 davė parodymus, kad jam įteiktą įtarimą suprato, nuorašą gavo. Kaltę pripažįsta visiškai. Psichinėmis ligomis nesirgęs, galvos traumų neturėjo, priklausomybių neturi. Jis sutinka su kalte, jis pavogė iš V. piniginę su pinigais ir jo dokumentais. Sutinka, kad tai buvo balandžio 22 d., nes gerai pamena tą datą, buvo blaivus. V. T., jo draugas, jam paskambino ir pakvietė ateiti pas save į butą, adresas (duomenys neskelbtini). Yra ne kartą pas šį buvęs, gyvenęs. Žinojo, kad šis tą dieną gavo pensiją, bet dar eidamas pas šį, jis neketino apvogti, minčių tokių tada nebuvo. Po darbo žirgyne jis nuėjo pas šį. Dar buvo šviesu, 16-17 val. Jie nevartojo alkoholio, gėrė arbatą, rūkė, žiūrėjo televiziją. Būtų likęs nakvoti pas šį, nes prieš tai naktį jau miegojo. Jis susiruošė eiti iki ,, (duomenys neskelbtini)“ cigarečių, pinigų turėjo savo, regis 11 eurų. Buvo patemę, gal ir apie 21-21.30 val. Išėjęs į koridorių, pajuto, kad nepasiėmė telefono. Jis raktų nuo V. buto durų neturi. Durys buvo nerakintos, jis atsidarė duris ir matė, kad V. nuėjo į virtuvę, pasakė šiam, kad nepasiėmė telefono ir nuėjo į kambarį. Šis rūkė tuo metu virtuvėje. Butas vieno kambario. Iš kambario, nuo stalo, pasiėmė telefoną ir tada pamatė, kad šio piniginė padėta ant lovos krašto. Juoda odinė piniginė. Kad ten yra V. asmens dokumentai, jis žinojo, yra ne kartą matęs piniginėje šio dokumentus. Jis tada ir sugalvojo ją pavogti, nes žinojo, kad tik ką gavo pensiją ir kad joje bus pinigų. Jis ją pavogė, įsidėjo į striukės kišenę ir išėjo pro duris ir daugiau pas šį jis negrįžo. Tą patį vakarą jis šiam pats paskambino ir pasakė, kad jis pavogė piniginę. Šis sakė jam grįžti, grąžinti pinigus, bet jis negrįžo. Šis jam sakė, kad nieko nereikia, tik grąžink dokumentus. Tą naktį jis nakvojo viešbutyje ,, (duomenys neskelbtini)“, ten visą savaitę ir pragyveno. Išleido V. pinigus viešbučiui ir gyvenimui. Su dokumentais, tapatybės kortele ir pensininko pažymėjimu jis tą piniginę paliko viešbutyje, stalčiuke. Gyveno, regis, (duomenys neskelbtini) kambaryje. Išėjęs iš viešbučio, jis ir paliko ten piniginę su dokumentais. Pinigų buvo nemažai, galimai ir buvo 630 eurų, jų neskaičiavo. Sutinka su tuo. Nuo gegužės 29 d. jis atlieka arešto bausmę Šiaulių tardymo izoliatoriuje, yra gavęs 60 parų arešto bausmę. Gailisi dėl nusikaltimo, negerai pasielgė. Jis V. atsiprašė telefonu, šis jam nieko nesakė, tik kad ateis ir pakalbėsim. Jis sutiktų bylą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, bet dabar neturi iš ko atlyginti žalos V.(b. l. 162-163).
Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kyla tuo atveju, kai pagrobto turto vertė viršija 5 MGL, tačiau neviršija 250 MGL dydžio sumos, ir nėra BK 178 straipsnio 2 bei 3 dalyse numatytų veiką kvalifikuojančių požymių (BK 190 straipsnio 1 dalis). Vagystė pagal minėto straipsnio dispoziciją – tai svetimo turto pagrobimas, kuris suprantamas kaip neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui nepriklausančio turto užvaldymas (pasisavinimas), atimantis iš jo savininko galimybę valdyti, naudotis, kitaip disponuoti jam priklausančiu turtu, tuo tarpu kaltininkas turi realią galimybę (atsiradusią kaip jo veiksmų rezultatas) tuo turtu disponuoti pagal savo nuožiūrą.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad S. P. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – pagrobė svetimą nukentėjusiajam V. T. priklausantį turtą, o būtent: 2022-04-22 apie 21:30 val. iš V. T. gyvenamojo buto, adresas (duomenys neskelbtini), pagrobė kambaryje, ant lovos po pagalve, padėtą nukentėjusiajam V. T. priklausančią materialiai nevertinamą juodos spalvos piniginę su joje buvusiais 630 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. T. 630 eurų turtinę žalą. Minėtų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamojo S. P. veiksmai buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
Pagal 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo S. P. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis savo kaltę dėl pagrobtų fizinio asmens dokumentų, tai yra, nukentėjusiajam V. T. priklausančių dokumentų – V. T. vardu (duomenys neskelbtini) išduotos Migracijos departamento Šiaulių skyriaus Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) bei V. T. vardu išduoto pensininko pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažino. Minėtų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamojo S. P. veiksmai buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė kilsiančius padarinius (nukentėjusysis neteks pinigų ir dokumentų) bei to siekė, t.y. nusikalstamas veikas padarė tiesiogine tyčia.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje.
Už BK 178 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Už BK 302 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Skiriant bausmę S. P. atsižvelgtina į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą ir vieną baigtą apysunkį nusikaltimą, abi veikas kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. S. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas jis įvykdė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį S. P. – anksčiau teistas 16 kartų, baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 91-120), nedirbantis. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, jų dydžius nustatant mažesnius už šios bausmės vidurkius.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ir BK 302 straipsnio 1 dalyje, kaltinamasis S. P. padarė vienu metu, viena bendra veika, t. y. pagrobė ant lovos gulėjusią piniginę, kurioje buvo ir pinigai (630 eurų), ir nukentėjusiojo asmens tapatybės kortelė bei pensininko pažymėjimas. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą padarytas veikas pripažinti kaip idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Paskirtos bausmės, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Atsižvelgiant į tai, jog byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64-1 straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Išvardytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad šiuo atveju tik realus laisvės atėmimas pasieks BK 41 straipsnio 2 dalyje įvardintus bausmės tikslus, todėl kaltinamojo atžvilgiu netaiko BK 75 straipsnio.
Kaltinamajam S. P. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 166-168), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Civilinis ieškovas V. T. prašo teismo priteisti iš kaltinamojo civilinio ieškovo naudai 630 Eur dėl padarytos žalos. Civilinis ieškovas nurodė, kad pavogtoje iš jo piniginės buvo gauta pensija, t.y. 630 Eur. Nurodytų aplinkybių bei prašomos priteisti sumos kaltinamasis neneigė, patvirtino, kad rastus 630 Eur išleido, sutiko su civiliniu ieškiniu. Kadangi šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios V. T. neteko 630 Eur žalą, šis civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.
Į bylą pateikta 2022-10-20 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad iš viso valstybės naudai priteistina suma – 175,00 Eur advokato užmokestis. BPK 106 straipsnis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas esant privalomam gynėjo dalyvavimui, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką – piniginė ir pensininko pažymėjimas, po apžiūros grąžinti V. T. – paliktini V. T..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
S. P. pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
S. P. pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies 5 punktu, S. P. bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, S. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. P. faktinio sulaikymo momento, vykdant šį nuosprendį.
Civilinio ieškovo V. T. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš S. P. priteisti 630 Eur (šešis šimtus trisdešimt eurų) V. T. naudai turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, S. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidų už advokato gynybą iš S. P. nepriteisti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: piniginę ir pensininko pažymėjimą, po apžiūros grąžintus V. T. – palikti V. T..
Į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Po nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistasis, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė, suimamas. Nuteistąjį, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, kardomojo kalinimo vietos administracija ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nusiunčia į pataisos įstaigą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, nuorašo išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą. Nurodyti prašymą apeliacinės instancijos teismui apeliacinį skundą nagrinėti žodinio ar rašytinio proceso tvarka.