Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2021-09-16 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1469-446/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-09-16
Bylos Nr.
e1-1469-446/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30652-2021-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Kaltinamasis
G. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1469-446/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30652-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 16 d.Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros ((duomenys neskelbtini)) prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje

G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2001-04-30 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis G. D. 2021 m. rugsėjo 4 d. apie 20 val. 01 min gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia ranka vieną kartą sudavė savo šeimos nariui – sugyventinei R. M. į veido sritį ir prakirto lūpą, taip sukėlė nukentėjusiajai R. M. fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. D. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino (b. l. 62-64, 65-66, 71-73), kad su R. M. kartu gyvena nuo 2021 m. kovo 18 d., veda bendrą ūkį, vaikų neturi. 2021 m. rugsėjo 4 d. namuose kartu su R. M. gėrė alų. Apie 19 val. 50 min R. paskambino jos draugas A. Š. ir paprašė, kad ji nueitų į parduotuvę ir nupirktų alaus. Jis nenorėjo, kad R. eitų į parduotuvę, todėl tarp jų kilo konfliktas, tačiau R. M. jo nepaklausė ir išėjo į parduotuvę, o jis atsigulė į lovą. Grįžusi iš parduotuvės R. M. atsigulė šalia jo. Jis buvo supykęs, todėl vieną kartą nestipriai sudavė sugyventinei ranka į veidą ir prakirto lūpą, pradėjo bėgti kraujas. R. M. apie tai pranešė policijai. Po kurio laiko R. M. vėl lindo prie jo, jis jai pasakė, kad atstotų ir lauktų policijos, bet ji neatstojo, todėl jis ją pastūmė. R. M. griuvo link stalo, įsikibo rankomis į jo kraštus ir ranka nuvertė ant stalo stovėjusią vazą. Nematė, ar ji užsigavo griūdama. Tai pirmas atvejis kai jis smurtavo prieš sugyventinę. Labai gailisi, kad sumušė R. M., jos atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė. Daugiau niekada R. M. nemuš ir prieš ją nesmurtaus.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. D. kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji R. M. parodė (b. l. 7, 36-38), kad 2021 m. rugsėjo 4 d. apie 15 val. su savo sugyventiniu G. D. po bulvių kasimo grįžo namo, toliau vartojo alkoholį. Apie 19 val. 50 min jai paskambino pažįstamas A. Š., kuris paprašė jos nueiti į parduotuvę nupirkti alaus. Ji sutiko, dėl to tarp jos ir sugyventinio kilo konfliktas, nes jis jai neleido eiti. Ji jo neklausė, išėjo į parduotuvę. Apie 20 val. grįžo namo nupirkusi alaus. Jos sugyventinis G. D. gulėjo lovoje. Ji, priėjusi prie jo, prisiglaudė ir paprašė, kad nepyktų. G. D. liepė jai „atsiknisti“ ir vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė jai į veidą, prakirto lūpą, dėl ko ji jautė fizinį skausmą, kurį vertina 4 balais iš 10. Po smūgio ji nugriuvo, kai kėlėsi, G. D. ją pastūmė, ji griuvo ant stalo ir ranka nuvertė ant stalo buvusią vazą. Griūdama fizinio skausmo nepatyrė, niekur neužsigavo. Po tokio sugyventinio elgesio ji nuėjo į virtuvę ir paskambino policijai. Lūpą skaudėjo iki kol atvyko pareigūnai. Pas medicinos ekspertus ji nevyks, G. D. pretenzijų nebeturi, civilinio ieškinio nereikš, jis jos atsiprašė, jie susitaikė. Policijai skambino, nes norėjo, kad G. D. būtų sudrausmintas ir prieš ją nekeltų rankos. Anksčiau G. D. prieš ją nėra smurtavęs (b. l. 36-38).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo (b. l. 6--7), Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 18), įvykio suvestinės duomenų (b. l. 19-22) matyti, kad 2021 m. rugsėjo 4 d. 20 val. 05 min. bendrajam pagalbos centrui paskambinusi R. M. pranešė, kad prieš kelias minutes namuose neblaivus sugyventinis su kumščiu trenkė jai į veidą, dėl ko į įvykio vietą – (duomenys neskelbtini) – vyko Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pareigūnai, kuriems R. M. nurodė, kad jos sugyventinis G. D. vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė jai į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Įvykio vietoje R. M. alkotesteriu 20 val. 41 min nustatytas 2,31 promilių girtumas, G. D. 20 val. 40 min – 0,92 promilių girtumas. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad R. M. diagnozuota lūpos žaizda (b. l. 25-26). Apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), apžiūros metu reikšmingų bylai aplinkybių neužfiksuota (b. l. 8, 13-17). Apžiūrėjus R. M. užfiksuotas ant jos lūpų sudžiūvęs kraujas, patinusi viršutinė lūpa (b. l. 27-28, 29-31).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus žodiniam konfliktui, smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę R. M., su kuria kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, vieną kartą kumščiu suduodamas jai į veidą sukėlė fizinį skausmą. Tokia kaltinamojo veika sudaro nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 100-103, 104-105).

Kaltinamojo G. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui, todėl ši aplinkybė laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamojo G. D. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, kaltę jis pripažino, neteistas, tačiau jo atžvilgiu už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris 2017 m. gruodžio 19 d. nutrauktas susitaikius su nukentėjusiąja (b. l. 84-86). G. D. turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 87-91), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas neutraliai (b. l. 94), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 97). Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, daroma išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus G. D. prokurorės siūlomą bausmę – vidutinės trukmės laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis 1 dalis) ir įpareigojimus, kurie padėtų įgyvendinti bausmės tikslus.

BK 48 straipsnyje, kuris numato laisvės apribojimo bausmę ir kartu su šia bausmes skirtinus įpareigojimus, nėra numatyto įpareigojimo būti namuose nustatytu laiku, įpareigojimas būti namuose taip pat nėra baudžiamojo poveikio priemonių sąraše. Prokurorė, pašydama paskirti kaltinamajam įpareigojimą būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., šio įpareigojimo skyrimo nemotyvavo, nenurodė, kokią teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui turėtų tokio įpareigojimo skyrimas. Esant tokioms aplinkybėms, įpareigojimas būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. neskirtinas.

Kaltinamasis nusikalto prieš savo šeimos narį, todėl tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

Kaltinamasis G. D. prisipažįsta esąs kaltas, baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. rugsėjo 4 d. 20 val. 40 min (b. l. 50) iki rugsėjo 6 d. 13 val. 41 min (b. l. 51), t. y. dvi laikinajame sulaikyme išbūtas dienas, jas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam G. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (b. l. 74-76).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, G. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti dvi laikinajame sulaikyme išbūtas dienas, jas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti G. D., kad laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijoje ((duomenys neskelbtini)). Probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis probuojamasis privalo atvykti į probacijos tarnybas per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo, kur jis bus pasirašytinai supažindinamas su paskirtos bausmės vykdymo tvarka.

Išaiškinti G. D., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Vilma Raščiuvienė