Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Indrei Vitkutei, dalyvaujant prokurorei Živilei Muliuolytei, nuteistajam A. B., jo gynėjai advokatei I. M., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. B., gimęs 1992 m. lapkričio 16 d., pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, A. B. paskirta arešto bausmė sumažinta vienu trečdaliu (1/3) ir paskirta galutinė bausmė – 54 (penkiasdešimt keturių) parų areštas, šią bausmę atliekant areštinėje. Iš A. B. priteista V. B. – 29,00 Eur (dvidešimt devyni eurai) civilinio ieškinio tenkinimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad 2015 m. vasario 26 d. apie 13.00 val. viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje prie Jonavos miesto turgaus, esančioje Jonavoje, Kalnų g., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, liepė nukentėjusiajai nepilnametei K. B. atiduoti jam mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson CK 13i“, priklausantį V. B., o šiai atidavus, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, V. B. priklausantį turtą – 29 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson CK 13i“ ir padarė nukentėjusiajai V. B. 29 eurų turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė atsižvelgti į jo socialinius ryšius, taip pat tai, kad jis dirba, o jo draugė laukiasi vaiko, ir apeliacinį skundą tenkinti paskiriant baudą arba laisvės apribojimą. Prokurorė, prašė skundą atmesti, kadangi nuteistajam paskirta bausmė tinkamai individualizuota.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės dėl padarytų nusikaltimų ir iš esmės kelia tik jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje įtvirtinta principinė nuostata, kad paskirta bausmė bet kuriuo atveju turi būti teisinga ir turi užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų praktinį įgyvendinimą. Tačiau bausmė skiriama vadovaujantis ne tik bausmės paskirtimi, bet ir bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką ir, skirdamas A. B. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Apkaltinamojo nuosprendžio turinys rodo, kad šiuo konkrečiu atveju teismo apsisprendimą skirti arešto bausmę nuteistajam nulėmė tai, kad jis teisiamas ne pirmą kartą, baustas administracine tvarka, padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą turėdamas neišnykusį teistumą už nusikaltimus nuosavybei.

Pažymėtina, kad apeliantas nusikalstamą veiką padarė esant tiesioginei tyčiai, savanaudiškais motyvais, o vertinant jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, akcentuotina, kad A. B., būdamas vos 22 metų amžiaus, praeityje teistas jau keturis kartus, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad paskutinį kartą jis buvo nuteistas Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (trys epizodai), kuriuo paskirtą galutinę subendrintą 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę atliko 2014 m. sausio 17 d. (b. l. 60). Jau 2015 m. vasario 26 d., t. y. tik po metų, jis vėl padarė naują analogišką nusikalstamą veiką. Be to, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, A. B. 2015 m. spalio 6 d. yra nubaustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnį 86,00 Eur bauda už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 12 d., t. y. jau po šioje byloje skundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo dienos, pavogė mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy JI“, odinį dėkliuką ir 8 GB atminties kortelę, kurių bendra vertė – 80 eurų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys itin neigiamai apibūdina nuteistąjį, atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Jie rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Akivaizdu, kad A. B. nenori koreguoti savo elgesio bei gyventi pagal visuomenėje nusistovėjusias normas. Juolab, kad jis, būdamas ankščiau ne kartą teistas, be abejonės žinojo apie gresiančią bausmę už nusikalstamos veikos padarymą, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto. O tai, kad jis labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, nelaikytina esminiu argumentu, kurio pagrindu apeliantui galima būtų skirti švelnesnę bausmės rūšį ar sutrumpinti paskirtos bausmės laiką. Atmestini kaip nepagrįsti ir nuteistojo gynėjos argumentai, išdėstyti teismo posėdžio metu, dėl A. B. darbinių įsipareigojimų, galimybės prarasti darbą, kadangi SODROS duomenų bazėje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis nei skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu, nei apeliacinio skundo surašymo metu, nei bylos apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo metu, nedirbo. Be to, jokiais rašytiniais duomenimis nepagrįstas ir argumentas, kad nuteistojo draugė laukiasi kūdikio. Atkreiptinas dėmesys, kad A. B. paskirta 80 parų arešto bausmė skundžiamu nuosprendžiu sumažinta vienu trečdaliu, pritaikius jam BK 64¹ straipsnio nuostatas, todėl laikyti ją aiškiai per griežta ir dar labiau švelninti, pagrindo nėra.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantui paskirta bausmė atitinka jo asmenybės pavojingumą ir yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistojo A. B. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, o Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendis nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.