- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-27
- Bylos Nr.
- 2-17308-800/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13099-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Pareiškėjas
- K. R.
- Suinteresuotas asmuo
- D. Ž., G. R., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos
- Advokatai
- Dana Žvingilienė
Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė, sekretoriaujant Ramintai Vainaitei, dalyvaujant, pareiškėjo K. R. atstovei advokatei Danai Žvingilienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjus civilinę bylą pagal pareiškėjo K. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. Ž., G. R., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. G. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (2001 09 05) palikimą priėmė jos sutuoktinis K. R., a.k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas valdyti butą, esantį ( duomenys neskelbtini).
Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad 2001 m. rugsėjo 5 d. mirė sutuoktinė, M. G. R., a.k. (duomenys neskelbtini) su kuria susituokė 1960-02-10. Gyvendami santuokoje pagal LR Butų privatizavimo įstatymą 1992-07-21 pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijo 2-jų kambarių butą, esantį ( duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės įregistruotos jo K. R. vardu, nors butas įgytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Šiame bute gyveno su sutuoktine, šiuo adresu deklaruota gyvenamoji vieta. Mirus sutuoktinei, toliau liko gyventi minėtame bute, moka mokesčius, butą valdo vienas kaip savo nuosavybę. Jokių skolų už butą nėra ir tai patvirtina apmokėjimo kvitai. Dėl palikimo priėmimo į notarinę kontorą nesikreipė nei jis, nei vaikai D. Ž. ir G. R.. Pastarieji niekada ir nereiškė jokių pretenzijų į šio buto dalį po savo motinos mirties. Jis, kaip pergyvenęs sutuoktinis turi teisę paveldėti savo sutuoktinės turtą (CK 5.13 str.). Po sutuoktinės mirties niekur iš buto ( duomenys neskelbtini) Kaune nebuvo išvykęs, butą valdo aktyviais veiksmais - jį prižiūri, moka mokesčius, atliko remonto darbus. Kito paveldimo turto, išskyrus butą, nėra.
Teismo posėdžio metu pareiškėją atstovaujanti advokatė patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo D. Ž. teismo posėdžio patvirtino atsiliepime nurodytas aplinkybes, jog po motinos mirties palikimą faktiškai pradėdamas valdyti turtą priėmė tėvas, K. R.. Nurodė, jog nei ji nei brolis G. R. jokių pretenzijų niekam neturi, su pareiškimu sutinka ( b.l. 30).
Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, atsiliepime nurodė, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui neprieštaraus, jeigu pareiškėjas teismui įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareiškimą ( b.l. 31).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant nurodytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – M. G. R. mirties liudijimo (b. l. 9) nustatyta, jog ji mirė 2001-09-05 Santuokos sudarymo įrašas Nr. 2648, patvirtina, kad 1960 m. gruodžio 10 d. buvo registruota pareiškėjo K. R. ir M. G. R. santuoka ( b.l. 8). G. R. ir D. R. ( po santuokos Ž.) gimimo liudijimai patvirtina, kad suinteresuoti asmenys yra pareiškėjo ir mirusiosios vaikai ( b.l. 10-11). Gyventojų registro tarnybos išrašai patvirtina, kad M. G. R. ir K. R. deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu Kaunas, ( duomenys neskelbtini) ( b.l. 12-13). Byloje esantis Kauno m. 11-ojo notarų biuro raštas Nr. 39, patvirtina, kad po M.G. R. a.k (duomenys neskelbtini) mirusios 2001-09-05 mirties niekas nesikreipė ir paveldėjimo bylos nėra užvestos ( b.l. 20). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad nuosavybės teisė į butą, esantį ( duomenys neskelbtini), Kaune registruota pareiškėjo K. R. vardu ( b.l. 22).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise.
Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių, bei jo atstovės paaiškinimų, suinteresuoto asmens paaiškinimų, nustatyta, jog pareiškėjas priėmė jo sutuoktinės palikimą aktyviais veiksmais – gyvendamas būste, šį būstą prižiūrėdamas, mokėdamas mokesčius ( b.l. 14-19), darydamas remontą ir pan., tokiu būdu išreikšdamas valią priimti palikimą.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas K. R. turi teisę paveldėti sutuoktinės turto dalį.
Kita tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų pareiškėjas neturi galimybių, kadangi per įstatymų nustatytą terminą pareiškėjas nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo.
Darytina išvada, jog prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukurs teisines pasekmes, todėl pareiškimas tenkintinas (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 8 p.).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str., 265 str., 268 str., 270 str., 44 str. 2 d. 8 p. ir 448 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. G. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (2001 09 05) palikimą priėmė K. R., a.k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas valdyti butą, esantį ( duomenys neskelbtini).
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Per 3 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pranešti Centrinei hipotekos įstaigai (Testamentų registrui) apie palikimo priėmimo faktą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.