- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-05
- Bylos Nr.
- I-6044-281/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-614-3-02267-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė, Henrikas Sadauskas, Halina Zaikauskaitė
- Atsakovas
- Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos
- Pareiškėjas
- Irenos Šliarpienės
- Kategorijos
- 1.38Kitos bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
- 3.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant atsakovės Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovams Dovilei Gailiūtei ir Virginijui Jusiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Irenos Šliarpienės individualios įmonės skundą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Irenos Šliarpienės individuali įmonė Šiaulių apygardos administraciniam teismui 2015-08-19 pateikė skundą, kurį patikslino 2015-12-16, prašydama panaikinti Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos (toliau – Inspekcija) Šiaulių skyriaus sprendimą, įformintą 2015-07-15 raštu Nr. 3ŠS-327, netenkinti Irenos Šliarpienės individualios įmonės prašymo ir įpareigoti Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Šiaulių skyrių panaikinti Irenos Šliarpienės individualiai įmonei draudimą, taikomą Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Šiaulių skyriaus 2015-03-31 sprendimu Nr. 1IM-31 (b. l. 2–4, 68–73).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-19 nutarimu Nr. 876 „Dėl sutikimo reorganizuoti valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos“ nutarta pritarti, kad Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos būtų reorganizuojama jungimo būdu ir prijungta prie Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, o šiai pereitų visos Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos teisės, pareigos ir funkcijos. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2016-02-11 nutartimi administracinė byla I-1367-257/2016 perduota nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde bei patikslintame skunde paaiškino, kad prie jos įmonės kavinės „Plūgo broliai“ yra parkas, kuriame yra gyvūnai, eksponuojama senovinė žemės ūkio technika, medinės skulptūros, įrengtos sūpynės. 2015-03-31 sprendimu Nr. 1M-31 Inspekcijos Šiaulių skyrius nusprendė laikinai uždrausti naudoti pareiškėjos „Plūgo broliai“ parko teritorijoje esančius medinius įrenginius (sūpynes, suktukus ir pan.), kaip galimai nesaugius, kol bus atlikti produkto saugos įvertinimai, patikrinimai ir kontrolė, valstybinė produktų saugos ekspertizė, motyvuojant tuo, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 10 str. 1, 2, 3 punktų reikalavimus. Pareiškėja, siekdama pašalinti minėtus pažeidimus, prie įėjimo į kavinės parką pakabino naują skelbimą, įspėjantį parko lankytojus elgtis saugiai. 2015-07-01 pareiškėja kreipėsi į atsakovą prašydama panaikinti 2015-03-31 sprendimu Nr. 1IM-31 numatytą draudimą. Atsakovė 2015-07-15 raštu Nr. 3ŠS-327 nurodė pareiškėjai, jog įmonė privalo užtikrinti, kad jos kavinės parko teritorijoje esantys laisvalaikio įrenginiai turėtų saugą patvirtinančius dokumentus. Iš skundžiamo rašto nėra aišku kokių įrenginių saugą patvirtinančių dokumentų yra reikalaujama, kas ir kokiu pagrindu juos turėtu išduoti. Įmonės parkas nėra vaikų žaidimo aikštelė. Atsakovė nenustatė, kad parke esantys objektai savaime yra nesaugūs, nenurodė, kokius reglamentuotus standartus turėtų atitikti pareiškėjos parke esantys objektai, kad jie atitiktų atsakovės keliamus saugumo reikalavimus.
Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vieta ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – VVTAT) atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. 1. 78–82)
Paaiškino, kad sprendimas dėl laikino uždraudimo teikti paslaugas buvo priimtas 2015-03-31, nustatyta, kad ši priemonė yra laikina, t. y. taikoma iki kol paslaugų teikėjas įvykdys savo pareigą. Pareiškėja nepateikė atsakovei laisvalaikio įrenginių saugą patvirtinančių dokumentų, todėl atsakovė neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjos 2015-07-01 prašymo dėl 2015-03-31 sprendime Nr. 1IM-31 nurodyto draudimo panaikinimo. VVTAT 2015-07-15 raštas Nr. 3ŠS-327 pats savaime jokių teisių ir pareigų pareiškėjai nesukelia ir yra tik informacinio pobūdžio. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo taikymo požiūriu Inspekcijos raštas nėra individualaus administracinis aktas (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis), kadangi jame nėra tokiam aktui būtino požymio – viešojo administravimo subjekto konkrečiam asmeniui ar jų grupei nustatytų ar suteikiamų teisių ir pareigų (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Dėl to pareiškėjos ginčijamas Inspekcijos 2015-07-15 raštas Nr. 3ŠS-327 negali būti savarankišku skundo dalyku administraciniame teisme. Administraciniu sprendimu, sukeliančiu pareiškėjai materialines teisines pasekmes, laikytinas 2015-03-31 sprendimas Nr. 1 IM-31, kuriuo nuspręsta laikinai uždrausti pareiškėjos kavinės „Plūgo broliai“ parko teritorijoje esančius medinius įrenginius (sūpynes, suktukus ir pan.) pareiškėja minėto sprendimo neskundė.
Teismo posėdyje atsakovės atstovai prašė skundą atmesti atsiliepime nurodytas argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Bylos medžiaga patvirtina, kad Inspekcijos Šiaulių skyrius 2015-03-02 gavo Šiaulių apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus raštą Nr. S5-11572 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo buvo informuota apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, dėl neatsargumo, nes 2014-05-11 Kirnaičių kaime, Joniškio rajone, pareiškėjai priklausančios kavinės teritorijoje nuo medinės savadarbės sūpynės (skulptūros - suktuko) nukrito ant betoninio pagrindo ir sužalojimus patyrė mažametė (b. 1. 16).
Inspekcija 2015-03-31 priėmė patikrinimo aktą Nr. 1NG-39, kuriame nurodyta, kad pareiškėjos kavinės teritorijoje teikiama paslauga neatitinka Lietuvos respublikos produktų saugos įstatymo 10 straipsnio 1 punkto reikalavimų (paslaugos teikėjas privalo teikti vartotojui tik saugią paslaugą); 10 straipsnio 2 punkto reikalavimų (paslaugos teikėjas privalo teikti vartotojui informaciją apie siūlomą paslaugą tokiu būdu, kad vartotojas galėtų įvertinti su paslauga susijusią riziką per visą nurodytą, įprastą ar numatomą vartojimo laiką); 10 straipsnio 3 punkto reikalavimų (paslaugos teikėjas privalo žinoti apie galimą su paslauga susijusią riziką vartotojui) (įrenginių saugą patvirtinantys dokumentai nepateikti). Patikrinimo išvadoje pareiškėja įpareigota pateikti laisvalaikio įrenginių saugą patvirtinančius dokumentus Inspekcijai arba išmontuoti minėtą įrangą ir apie tai informuoti Inspekciją (b. 1. 15).
Inspekcija 2015-03-31 priėmė sprendimą Nr. 1 IM-31 kuriuo, paslaugos teikėjui neįvykdžius Produktų saugos įstatymo 10 straipsnio 1, 2, 3 punktuose nustatytų reikalavimų, nuspręsta laikinai uždrausti tiekti, siūlyti teikti į rinką ir demonstruoti produktą – laisvalaikio įrenginius, kol bus atlikti produkto saugos įvertinimai, patikrinimai ir kontrolė, valstybinė produktų saugos ekspertizė (b. 1. 10, 51–52).
Pareiškėjos atstovė 2015-04-24 kreipėsi į Inspekcijos Šiaulių skyrių, teiraudamasi į kokią instituciją kreiptis dėl įrenginių saugumo nustatymo ir kokia procedūra turi būti atlikta, kad jos išvada būtų tinkama minėtų įrenginių saugumo patvirtinimui (b. 1. 53).
Inspekcijos Šiaulių skyrius 2015-04-30 raštu Nr. 3ŠS-215 atsakė, kad Lietuvoje nėra sertifikavimo įstaigos ar bandymų laboratorijos, galinčios atlikti vaikų žaidimo aikštelių įrangos bandymus, todėl patarta naudotis Lenkijos sertifikavimo įstaigos „COBRABID_BBC“ paslaugomis (b. 1. 54)
Pareiškėja 2015-07-01 pateikė Inspekcijai prašymą dėl draudimo panaikinimo, kuriame nurodė, kad iš jos reikalaujama tokių procedūrų, kokios Lietuvos valstybėje neatliekamos ir tokie veiksmai pažeidžia pareiškėjos interesus (b. 1. 57).
Inspekcija 2015-07-15 skundžiamu raštu Nr. 3ŠS-327 nurodė, kad negali tenkinti pareiškėjos prašymo, todėl, kad pareiškėja neįvykdė savo paslaugos teikėjo pareigos užtikrinti, kad kavinės teritorijoje esantys laisvalaikio įrenginiai turėtų saugą patvirtinančius dokumentus (b. 1. 58).
Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Šiaulių skyriaus rašto, kuriuo pareiškėja buvo informuota, kad Valstybinė ne maisto produktų inspekcija negali tenkinti pareiškėjos prašymo dėl draudimo naudotis laisvalaikio įrenginiais panaikinimo, nes nėra pateikti laisvalaikio įrenginių saugą patvirtinantys dokumentai.
Valstybinio produktų saugos reguliavimo bei jų valstybinės saugos ekspertizės, produktų saugos valstybinės ir visuomeninės kontrolės pagrindus, informacijos apie nesaugius produktus teikimo ir perdavimo tvarką, gamintojų, platintojų ir paslaugų teikėjų pareigas bei atsakomybę už nesaugių produktų pateikimą į Lietuvos Respublikos rinką nustato Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas (toliau – ir Produktų saugos įstatymas). Produktų saugos įstatymas taikomas tiek, kiek konkretaus produkto saugą reglamentuojančiame teisės akte nenustatyta.
Produktų saugos įstatymo 12 str. įtvirtinta, kad šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, užtikrinančių, kad į rinką būtų teikiami tik saugūs produktai, laikymąsi kontroliuoja Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų įsteigtos produktų saugos kontrolės institucijos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Į tiesioginę produktų saugos kontrolę įeina: 1) produktų saugos tikrinimai, atliekami produktų saugos kontrolės institucijos iniciatyva; 2) produktų saugos tikrinimai pagal vartotojų, jų organizacijų, kitų suinteresuotų įstaigų ir organizacijų pranešimus; 3) pavojingų produktų pašalinimo iš rinkos ir gaminių sunaikinimo kontrolė; 4) produktų saugos kontrolės duomenų analizė ir informacijos Tarnybai periodinis teikimas (13 str. 1 d.).
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ar kontrolės institucijos gali taikyti rinkos ribojimo priemones, jeigu yra pagrindas manyti, kad produktas yra pavojingas vartotojų sveikatai ir saugai, nors jis ir atitinka šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavimus (16 str. 2 d.). Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai suteikti įpareigojimai taikyti ribojimo priemonę – laikinai, kol bus atlikti įvairūs saugos įvertinimai, patikrinimai ir kontrolė, uždrausti tiekti, siūlyti tiekti ir demonstruoti bet kokį produktą, dėl kurio yra pagrįstai įtariama, kad jis gali būti pavojingas (17 str. 1 d. 3 p.).
Nagrinėjamos bylos atveju atlikus pareiškėjos patikrinimą, įformintą 2015-03-31 patikrinimo aktu Nr. 1NG-39, nustatyta, kad Irenos Šliarpienės individuali įmonė nepateikė kavinės „Plūgo broliai“ teritorijoje esančių laisvalaikio įrenginių saugą patvirtinančių dokumentų, todėl paslaugos laisvalaikio įrenginiais negali būti teikiamos iki tol, kol bus pateikti saugą patvirtinantys dokumentai, antraip, pareiškėjai teiks pareiga šiuos įrenginius išmontuoti. Pareiškėjos atstovė 2015-03-15 raštu informavo atsakovą, kad medinių sūpynių – suktuko bei kitų kavinės „Plūgo broliai“ teritorijoje esančių įrenginių saugumą patvirtinančių dokumentų pareiškėjai nebuvo perduota, todėl atsakovas, norėdamas gauti šiuos dokumentus, turėtų kreiptis į įrenginių gamintoją. Pareiškėja, nepateikusi įrenginių saugumą patvirtinančių dokumentų, 2015-07-01 prašymu kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, prašydama panaikinti draudimą tiekti, siūlyti tiekti ir demonstruoti laisvalaikio įrenginius, tačiau tarnyba 2015-07-15 raštu tokį pareiškėjos prašymą tenkinti atsisakė, argumentuodama, kad pareiškėja neįvykdė 2015-03-31 sprendime nurodytos pareigos pateikti saugumo dokumentus.
Produktų saugos įstatymo 10 str. 1, 2, 3 punktuose numatyta, kad paslaugos teikėjas privalo: 1) teikti vartotojui tik saugią paslaugą; 2) teikti vartotojui informaciją apie siūlomą paslaugą tokiu būdu, kad vartotojas galėtų įvertinti su paslauga susijusią riziką per visą nurodytą, įprastą ar numanomą vartojimo laiką; 3) žinoti apie galimą su paslauga susijusią riziką vartotojui. Taigi pareiškėjas privalėjo teikti vartotojui tik saugią paslaugą, t. y. tokią paslaugą, kuri teikiama laikantis numatytų sąlygų ir nepažeidžiant teisės aktuose paslaugai nustatytų saugos reikalavimų ir teikimo metu ar po to nekelianti jokios rizikos arba kelianti vartotojų gyvybei ir sveikatai minimalią riziką, kuri yra būdinga paslaugai ir laikoma priimtina bei atitinkančia aukštą vartotojų saugos ir sveikatos apsaugos lygį. Tam, kad paslaugų teikėjas žinotų apie galimą su paslauga susijusią riziką vartotojui, jam tenka pareiga turėti paslaugų saugą patvirtinančius dokumentus. Todėl kontrolės institucija turi teisę reikalauti šiuos dokumentus pateikti, o pareiškėja, kaip paslaugų tiekėjas, turi pareigą šį reikalavimą įvykdyti. Pažymėtina, kad pareiškėjai neįvykdžius pareigos pateikti saugą patvirtinančius dokumentus, atsakovas nusprendė laikinai uždrausti tiekti, siūlyti tiekti ir demonstruoti laisvalaikio įrenginius. Taigi draudimas turėjo galioti iki to laiko, kol pareiškėja būtų įvykdžiusi 2015-03-31 sprendime nurodytą įpareigojimą pateikti laisvalaikio įrenginių saugą patvirtinančius dokumentus inspekcijai.
Kadangi pareiškėja nepateikė jokių dokumentų patvirtinančių kavinės „Plūgo broliai“ teritorijoje esančių įrenginių saugumą, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba neturėjo teisinio pagrindo panaikinti draudimą tiekti, siūlyti tiekti ir demonstruoti laisvalaikio įrenginius. Pažymėtina, kad pareiškėja yra įmonė, vykdanti ūkinę ir komercinę veiklą, todėl jai keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai (CK 1.5 straipsnis, 6.38 straipsnio 2 dalis). Aplinkybė, kad pareiškėja savo žinioje neturėjo saugą patvirtinančių dokumentų, nepanaikino pareigos šiuos dokumentus gauti ir pateikti inspekcijai. Pažymėtina, kad pati pareiškėja 2015-03-13 rašte nurodė, kad tokie dokumentai yra pas įrenginių gamintoją (b. l. 19).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Šiaulių skyriaus sprendimas, įformintas 2015-07-15 raštu Nr. 3ŠS-327, priimtas tinkamai įvertinus nustatytas faktines aplinkybės, nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, todėl jį naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas
nusprendė:
pareiškėjos Irenos Šliarpienės individualios įmonės skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.