Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-02-25 · Administracinė byla Nr. eI2-880-809/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-25
Bylos Nr.
eI2-880-809/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02947-2019-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjai
Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.), Violeta Petkevičienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
K. G.
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR Vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Dmitrijus Fomkinas
Kategorijos
  • 15.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI2-880-809/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02947-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6, 15.8 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės, Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Dmitrij Fomkin,atsakovės atstovei K. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. G. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja K. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą (toliau - ir Sprendimas) neišduoti siuntimo mokytis Pasieniečių mokykloje panaikinti ir įpareigoti atsakovą atlikti šiuos veiksmus (išduoti siuntimą).

Pareiškėja skunde nurodė, kad ji 2019 m. birželio 8 d. pateikė prašymą atsakovei išduoti siuntimą mokytis Pasieniečių mokykloje. Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 8 d. elektroniniu pranešimu, išsiustu iš jo darbuotojos V. R., kurios elektroninio pašto (duomenys neskelbtini)@vsat.vrm.lt, pareiškėjai pateikė tokio turinio pranešimą: ,,Valstybės sienos apsaugos tarnyba 2019 m. birželio 8 d. gavo Jūsų prašymą išduoti siuntimą mokytis Pasieniečių mokykloje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 1V-645, tikrinant valstybės informacinėse sistemose ir registruose, prireikus – ir kriminalinės žvalgybos subjektų informacinėse sistemose, nustatyta, kad yra Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytų duomenų (<...> nustatyta kitų patikrintų kompromituojančių duomenų), dėl kurių siuntimo į Pasieniečių mokyklą išdavimo procedūra toliau nevykdoma ir Jums siuntimas nebus išduotas. Jei su šiuo atsakymu nesutinkate, turite teisę kreiptis į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (Vilnius, Vilniaus g. 27) arba į administracinį teismą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“. Pareiškėjos nuomone, šis pranešimas laikytinas administraciniu sprendimu. Pareiškėja mano, kad atsakovės Sprendimas neišduoti jai siuntimo mokytis Pasieniečių mokykloje yra nepagrįstas. Reikalavimai asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, yra nustatyti Vidaus tarnybos statuto 8 straipsnyje, ir pareiškėja juos atitinka: yra Lietuvos Respublikos pilietė, moka valstybinę kalbą, 22 metų, nepriekaištingos reputacijos, turi tinkamą išsilavinimą, nebuvo teista, tinkamos sveikatos ir fizinio pasirengimo ir t.t. Be to, iš skundžiamo atsakovės pranešimo matyti, kad šių aplinkybių jis neginčija. Atsakovė pranešime nurodė, kad, neva, yra nustatyta kitų patikrintų pareiškėją kompromituojančių duomenų, dėl kurių siuntimo į Pasieniečių mokyklą procedūra toliau nevykdoma ir siuntimas nebus išduotas, tačiau kokie tai duomenys, atsakovė pareiškėjos neinformavo, todėl jai yra sunku gintis nuo tokio atsakovės sprendimo.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė nurodė, kad viena iš pagrindinių sąlygų asmenims ir pareigūnams, pretenduojantiems į vidaus tarnybą yra jų lojalumas Lietuvos valstybei. Pareiškėja ir jos šeimos nariai buvo patikrinti valstybės informacinėse sistemose ir registruose. Gautame Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išraše apie fizinį asmenį nurodyta, kad pareiškėjos tėvas V. G., gim. (duomenys neskelbtini), buvo įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas: 1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 str. 1 d. (nesunkus sveikatos sutrikdymas) - 2008 m. balandžio 15 d. ikiteisminį tyrimą pradėjo Vilniaus r. policijos komisariatas. Vilniaus r. apylinkės prokuratūra 2008 m. liepos 25 d. tyrimą nutraukė; 2) BK 199 str. 1 d. (kontrabanda) - 2011 m. liepos 20 d. ikiteisminį tyrimą pradėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus rinktinė. Vilniaus apygardos prokuratūra 2012 m. birželio 13 d. ikiteisminį tyrimą nutraukė; 3) BK 24 str. 4 d., 199-2 str. 1 d. (bendrininkavimas ir bendrininkų rūšys; neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis) - 2013 m. gegužės 6 d. ikiteisminį tyrimą pradėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus rinktinė. Vilniaus apygardos prokuratūra 2015 m. liepos 21 d. ikiteisminį tyrimą nutraukė.

Pažymi, kad pareiškėjos tėvui buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai, dėl kontrabandos bei neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis VSAT ir Vilniaus pasienio rinktinėje. Pareiškėjos pageidavimas stoti mokytis į Pasieniečių mokyklą, o vėliau saugoti valstybės sieną ir rūpintis jos kirtimo kontrole, galimai, toje pačioje Vilniaus rinktinėje, kur pareiškėjos tėvas buvo įtariamas nusikalstamų veikų padarymu, preziumuoja neskaidraus darbo tikimybę.

Nustačius, kad asmuo neatitinka Vidaus tarnybos statute nurodytų papildomų reikalavimų, siuntimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą išdavimo procedūra toliau nevykdoma ir apie tai vidaus reikalų įstaiga per 5 darbo dienas informuoja asmenį, todėl pareiškėjai nebuvo išduotas siuntimas mokytis VSAT Pasieniečių mokykloje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skundą jame nurodytais motyvais, prašė skundą tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilęs ginčas dėl atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo neišduoti siuntimo pareiškėjai mokytis Pasieniečių mokykloje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėja K. G. 2019 m. birželio 8 d. pateikė prašymą atsakovei dėl siuntimo mokytis Pasieniečių mokykloje.

Atsakovė, gavusi pareiškėjos prašymą, be kita ko, patikrino pareiškėjos ir jos šeimos narius valstybės informacinėse sistemose ir registruose. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pagal Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą ir jo archyvo duomenis pareiškėjos tėvas V. G. buvo įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas:

1) BK 138 str. 1 d. (nesunkus sveikatos sutrikdymas) - 2008 m. balandžio 15 d. ikiteisminį tyrimą pradėjo Vilniaus r. policijos komisariatas. Vilniaus r. apylinkės prokuratūra 2008 m. liepos 25 d. tyrimą nutraukė;

2)BK 199 str. 1 d. (kontrabanda) - 2011 m. liepos 20 d. ikiteisminį tyrimą pradėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus rinktinė. Vilniaus raj. apygardos prokuratūra 2012 m. birželio 13 d. ikiteisminį tyrimą nutraukė;

3)BK 24 str. 4 d., 199-2 str. 1 d. (bendrininkavimas ir bendrininkų rūšys; neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis) - 2013 m. gegužės 6 d. ikiteisminį tyrimą pradėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus rinktinė. Vilniaus apygardos prokuratūra 2015 m. liepos 21 d. ikiteisminį tyrimą nutraukė.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2008 m. sausio 22 d. nutarime konstatavo, kad konstitucinė valstybės tarnybos paskirtis, ypatingi uždaviniai, keliami valstybės tarnybai, lemia tai, kad piliečiui, stojančiam į valstybės tarnybą, gali ir turi būti keliami tam tikri bendrieji reikalavimai – stojimo į valstybės tarnybą bendrosios sąlygos, kurių neatitinkantis asmuo negalės tapti valstybės tarnautoju. Teisės aktuose gali būti nustatyti ir specialūs reikalavimai asmenims, siekiantiems tam tikrų pareigų valstybės tarnyboje ar konkrečioje valstybės ar savivaldybės įstaigoje – specialiosios sąlygos siekiantiems tam tikrų pareigų valstybės tarnyboje. Šios specialiosios stojimo į valstybės tarnybą sąlygos gali būti diferencijuojamos pagal atitinkamų pareigų valstybės tarnyboje turinį. Jos taip pat turi būti aiškios ir bendros visiems, siekiantiems atitinkamų pareigų valstybės tarnyboje, stojantiesiems į valstybės tarnybą jos turi būti žinomos iš anksto. Iš tokių reikalavimų – stojimo į valstybės tarnybą specialiųjų sąlygų – paminėtini profesinės kompetencijos, patirties, kalbų mokėjimo ir specialių žinių ar įgūdžių ir pan. reikalavimai; taip pat reikalavimai, susiję su stojančiojo reputacija, asmeninėmis savybėmis ir kt. Priimant į tam tikras pareigas, gali būti nustatomos labai įvairios specialiosios sąlygos, pavyzdžiui, susijusios su asmens sveikata, fizinėmis galimybėmis, ryšiais su kitais asmenimis ir kt. Visi nustatyti specialieji stojimo į valstybės tarnybą reikalavimai turi būti konstituciškai pateisinami.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 141 straipsnį, statutinių valstybės institucijų pareigūnai atlieka statutinę valstybės tarnybą, kuri yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, besiskirianti nuo kitokios (civilinės) valstybės tarnybos ir karo tarnybos. Iš statutinės valstybės tarnybos sampratos kyla ir specialūs reikalavimai statutinių valstybės institucijų pareigūnams, susiję su jų lojalumu Lietuvos valstybei ir patikimumu, išsilavinimu, amžiumi, sveikatos būkle ir pan.

Konstitucinis Teismas 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarime yra nurodęs, kad piliečio konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, kaip kiekvieno asmens konstitucinės teisės laisvai pasirinkti darbą atmaina, ypač atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatą „lygiomis teisėmis”, yra sietina su konstituciniu asmenų lygiateisiškumo (asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams) principu; piliečiai, siekiantys būti priimti į valstybės tarnybą, negali būti diskriminuojami arba jiems negali būti teikiama privilegijų nei Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje expressis verbis (tiesiogiai) nurodytais, nei kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais; konstitucinis lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą imperatyvas suponuoja stojančiųjų konkurenciją, taip pat objektyvų, nešališką stojančiųjų į valstybės tarnybą vertinimą ir atranką.

Asmenų, pageidaujančių mokytis statutinėje profesinio mokymo įstaigoje, tikrinimo ir siuntimų išdavimo tvarką reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas bei jį detalizuojantis Priėmimo į vidaus tarnybą, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 1V-72 „Dėl priėmimo į vidaus tarnybą, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - tvarkos aprašas).

Vienas iš tikrinimo etapų, numatytų Vidaus tarnybos statuto 11 str., yra asmens, pageidaujančio mokytis statutinėje profesinio mokymo įstaigoje, tikrinimas ministro nustatyta tvarka valstybės informacinėse sistemose ir registruose (prireikus - ir kriminalinės žvalgybos subjektų informacinėse sistemose).

Viena iš pagrindinių sąlygų asmenims ir pareigūnams, pretenduojantiems į vidaus tarnybą yra jų lojalumas Lietuvos valstybei. Vidaus tarnybos statuto 10 str. penktame punkte numatyta, kad asmuo, nelaikomas lojaliu Lietuvos valstybei, jeigu jis užsiima ar užsiėmė kita veikla ar turi ryšių, ar yra kitų su asmeniu susijusių aplinkybių ar faktų, kurie sudaro pagrindą manyti, kad asmens tarnyba vidaus tarnybos sistemoje būtų nesuderinama su nacionalinio saugumo interesais.

Vidaus tarnybos statuto 8 str. 3 d. yra numatyta, kad ministras ar jo įgalioti įstaigų vadovai gali nustatyti papildomų reikalavimų, taikomų asmenims, pageidaujantiems mokytis profesinio mokymo įstaigoje ar kitoje švietimo įstaigoje arba pretenduojantiems tarnauti tam tikruose statutinių įstaigų padaliniuose. Šie papildomi reikalavimai siejami su asmens intelektiniais, fiziniais ir praktiniais gebėjimais, moraliniu ir psichologiniu tinkamumu vidaus tarnybai ar tinkamumu eiti pareigas tam tikruose padaliniuose.

Atsakovė nusprendė, kad pareiškėjai negalima išduoti siuntimo, vadovaudamasi turimais duomenimis apie pareiškėjos tėvo atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus. Iš į bylą pateikto rašytinio įrodymo - Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų matyti, jog atsakovė teisingai konstatavo, jog pareiškėjos tėvas V. G. buvo įtariamas padaręs nusikalstamas veikas. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė sutiko, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas atsakovės tėvo atžvilgiu pagal BK 138 str. 1 d. (nesunkus sveikatos sutrikdymas) (tyrimas nutrauktas 2008 m. liepos 25 d.), atsižvelgiant į veikos padarymą neturėjo įtakos atsakovės sprendimui. Taigi, atsakovė ginčijamą Sprendimą priėmė remdamasi dviem ikiteisminiais tyrimais, t.y.: pagal BK 199 str. 1 d. (kontrabanda), ikiteisminis tyrimas pradėtas VSAT 2011 m. liepos 20 d. (toliau – Ikiteisminis tyrimas Nr. 1) ir pagal BK 24 str. 4 d., 199-2 str. 1 d. (bendrininkavimas ir bendrininkų rūšys; neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis) ikiteisminis tyrimas pradėtas VSAT 2013 m. gegužės 6 d. (toliau – Ikiteisminis tyrimas Nr. 2). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog abu šie ikiteisminiai tyrimai (kaip ir ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo) yra nutraukti. Ikiteisminis tyrimas Nr. 1 buvo nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, (kai ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, kad yra BPK 3 ar 3² straipsnyje numatytų aplinkybių) bei BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu (aplinkybės dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas). Ikiteisminis tyrimas Nr. 2 buvo nutrauktas, vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punktu (kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo). Taigi, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindus, darytina išvada, jog pareiškėjo tėvo kaltė nėra įrodyta ar kitaip sudarytos prielaidos manyti, kad V. G. yra padaręs nusikalstamas veikas, kadangi, kaip minėta, ikiteisminiai tyrimai yra nutraukti.

Pažymėtina, jog pareiškėja šiuo metu studijuoja Mykolo Romerio universiteto Muitinės programoje IV kurse. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog sudarant Studijų sutartį pareiškėja buvo tikrinama Muitinės departamento teisės aktų nustatyta tvarka, pareiškėja nurodė apie ikiteisminius tyrimus pradėtus tėvo atžvilgiu, t.y. aplinkybės dėl ikiteisminių tyrimų pradėjimo/ nutraukimo buvo žinomos prieš asmens priėmimą mokytis, o tai reiškia, jog buvo pripažinta, kad pareiškėja sutarties pasirašymo metu atitiko nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis, be kita ko, ir viešais registrų duomenimis, tuo metu nebuvo kilę įtarimų, kad pareiškėjos tėvo atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai, būtų pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad byloje esančių duomenų pagrindu nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėja neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, todėl VSAT 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas neišduoti siuntimo pareiškėjai mokytis Pasieniečių mokykloje naikintinas ir atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pareiškėjos siuntimo į Pasieniečių mokyklą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šioje byloje pareiškėja patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 23,00 Eur žyminis mokestis. Bylinėjimosi išlaidos – 23,00 Eur priteistinos pareiškėjai iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p. 132 str. 1 d., 133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos K. G. skundą tenkinti.

Panaikinti atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą neišduoti siuntimo pareiškėjai K. G. mokytis Pasieniečių mokykloje ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. birželio 8 d. prašymą.

Priteisti pareiškėjai K. G. iš atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 23,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Violeta PetkevičienėRasa Ragulskytė-MarkovienėEglė Žulytė-Janulionienė