- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-08-11
- Bylos Nr.
- e2-1170-924/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-21776-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Pareiškėjas
- L. A., J. A., S. A., R. A.
- Suinteresuotas asmuo
- J. A.
- Advokatai
- Neringa Grubliauskienė, Aušra Jūratė Šiugždienė
- Kategorijos
- 2.4.1Paveldėjimas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. A., R. A., S. A., J. A. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad palikimas priimtas pradėjus jį faktiškai valdyti, nustatymo, suinteresuotas asmuo J. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos L. A., S. A., R. A., J. A. priėmė palikimą, atsiradusį po P. A. mirties, faktiškai pradėjusios jį valdyti.
Pareiškėja J. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad, sulaukę 16 metų amžiaus, jos vaikai pradėjo dirbti, visi išlaikė butą. J. A. nereiškia pretenzijų į palikimą.
Pareiškėja L. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad iki tėvo mirties metus jau dirbo, mokėjo buto mokesčius. S. A. irgi dirbo, baigusi 8 klases. Pareiškėjos ir J. A. gyveno ir naudojosi daiktais, likusiais po tėvo mirties. Sutinka, kad visos pareiškėjos kartu priėme palikimą.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas pareiškimas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja J. A. yra (duomenys neskelbtini) mirusio P. A. sutuoktinė nuo (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos L. A., S. A., R. A. bei suinteresuotas asmuo J. A. yra mirusiojo P. A. vaikai. Byloje esantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad J. A. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įgytas 1992 m. birželio 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, t.y. santuokos su P. A. metu. Tačiau po P. A. mirties Kauno miesto 5-ajame notarų biure paveldėjimo byla neužvesta.
Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Kadangi civilinis teisinis santykis atsiradęs iki 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso įsigaliojimo, taikytinas 1964 m. Civilinis kodeksas. Pagal tuo metu galiojusio Civilinio proceso kodekso nuostatas, buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (CK 587 str.).
Liudytoja M. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad L. A. yra jos dukterėčia, mirusiojo P. A. sesuo. Visos pareiškėjos gyveno bute, naudojosi likusiais po mirties P. A. daiktais. L. A. buvo 20 metų, ji dirbo, išlaikė butą. S. A. jau būdama nepilnametė kartu su J. A. dirbo siuvykloje.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, liudytojos parodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad po palikėjo P. A. mirties, jo sutuoktinė L. A. bei tuo metu buvę jų nepilnamečiai vaikai L. A., S. A., R. A. naudojosi paliktu turtu, jį prižiūrėjo, rūpinosi, mokėjo mokesčius, jie visi kartu iki P. A. mirties gyveno kartu su juo, po jo mirties liko gyventi tame pačiame bute, faktiškai jo turtą valdė, juo naudojosi bei rūpinosi kaip savo turtu, mokėjo nustatytus mokesčius bei perėmė visus palikėjui priklausiusius asmeninius daiktus (namų apyvokos daiktus, jo asmeninius daiktus ir kt..). Šie faktiniai veiksmai patvirtina, kad jie siekė įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise, t. y. kad pareiškėjai priėmė P. A., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pradėję turtą faktiškai valdyti.
Prašomas nustatyti juridinis faktas sukels teisines pasekmes, pareiškėjai galės kreiptis pas notarą dėl paveldėjimo teisės įgyvendinimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjų reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.
Valstybė šioje byloje patyrė 5,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Valstybei pašto išlaidos iš pareiškėjų nepriteistinos, kadangi iš kiekvieno pareiškėjo priteistina suma yra mažesnė nei 3,00 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373)).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patikslintą pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė P. A., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėjusios turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.