- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-21
- Bylos Nr.
- 2-1051/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytas Milius, Marytė Mitkuvienė, Gintaras Pečiulis
- Pareiškėjas
- R. B.
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 12 d. nutarties uždarosios akcinės bendrovės „Rinvesta“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2009 m. gegužės 26 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „Rinvesta“ bankroto bylą pagal įmonės darbuotojos G. U. pareiškimą. 2009 m. gruodžio 18 d. nutartimi nustatytas UAB „Rinvesta“ tyčinis bankrotas. Minėta nutartis įsiteisėjo 2010 m. kovo 4 d., įmonės administratorius vykdo bankroto procedūras. Pareiškėjas R. B. 2011 m. sausio 11 d. pateikė teismui prašymą dėl 2009 m. gruodžio 18 d. nutartimi nustatyto UAB „Rinvesta“ tyčinio bankroto perkvalifikavimo į bankrotą be tyčinio bankroto požymių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. sausio 12 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl tyčinio bankroto perkvalifikavimo atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad tyčinio bankroto nustatymo procesas pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas yra užbaigtas ir, esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai šiuo klausimu, nustatyto tyčinio bankroto teisėtumo klausimas negali būti kvestionuojamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas R. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir prašymą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad nutartis yra nepagrįsta ir pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1 . Teismas nepagrįstai atsisakymą priimti prašymą motyvavo CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu bei Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu. Prašymas dėl tyčinio bankroto perkvalifikavimo byloje anksčiau pateiktas nebuvo, jis nebuvo svarstomas, dėl jo nėra priimta jokio įsiteisėjusio sprendimo. Teismas privalėjo patikrinti prašyme išdėstytus motyvus, įvertinti naujai pateiktus dokumentus bei įrodymus, kurie iki šiol byloje nebuvo pateikti bei patvirtina, kad tyčinis bankrotas gali būti perkvalifikuotas į bankrotą be tyčinio bankroto požymių.
2. Teismas kreditoriaus UAB „Krilita“ prašymą bankrotą pripažinti tyčiniu nagrinėjo jau esant įsiteisėjusiai 2009 m. gegužės 26 d. nutarčiai iškelti UAB „Rinvesta“ bankroto bylą. Gavęs kreditoriaus prašymą bankrotą pripažinti tyčiniu, teismas neatsisakė jo priimti, o nagrinėjo teismo posėdyje, tirdamas ir vertindamas įrodymus. Tokie teismo veiksmai pažeidžia procesinio lygiateisiškumo principą.
Atsiliepimas
Kreditorius UAB „Krilita“ atsiliepimu prašo skundžiamą pirmosios instancijos nutartį palikti nepakeistą. Sprendimas dėl UAB „Rinvesta“ tyčinio bankroto yra peržiūrėtas apeliacine tvarka ir įsiteisėjęs. Pareiškėjas prašymu dėl tyčinio bankroto perkvalifikavimo tik vilkina bankroto procedūras bei užima gynybinę poziciją, nes šiuo metu apelianto – buvusio bankrutuojančios UAB „Rinvesta“ direktoriaus atžvilgiu Joniškio rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla.
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į pareiškėjo atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo R. B. prašymą dėl tyčinio bankroto perkvalifikavimo į bankrotą be tyčinio bankroto požymių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Bankroto bylos bei visi su tuo susiję klausimai nagrinėjami pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas, skirtas bankroto bylų nagrinėjimui, yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms.
CPK 3 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija). CK 1.8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). Tiek CPK, tiek CK normos įstatymų taikymą pagal analogiją sieja visų pirma su ginčo materialinį santykį (tiesiogiai) reglamentuojančio įstatymo nebuvimu.
ĮBĮ nuostatos reglamentuoja tik tyčinio bankroto nustatymą, atvirkštinio proceso, tai yra tyčinio bankroto perkvalifikavimą į bankrotą be tyčinio bankroto požymių, įstatymas nenumato. Kadangi įstatymas tokios galimybės nenumato, apelianto prašymui dėl tyčinio bankroto perkvalifikavimo, kaip procesiniam dokumentui, pagal įstatymo analogiją (CPK 3 str. 6 d.), taikomos CPK normos, reglamentuojančios procesinių dokumentų ir ieškinių priėmimą, jiems keliamus formos bei turinio reikalavimus, nagrinėjimą.
Nagrinėjamu atveju UAB „Rinvesta“ bankroto byla yra iškelta Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartimi, o 2009 m. gruodžio 18 d. teismo nutartimi nustatytas įmonės tyčinis bankrotas. Nutartis dėl UAB „Rinvesta“ tyčinio bankroto įsiteisėjo 2010 m. kovo 04 d., apeliacinės instancijos teismui netenkinus apelianto atskirojo skundo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apelianto kasacinio skundo dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties nepriėmė, nenustačius kasacijos pagrindų. Taigi Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, kuria nustatytas UAB „Rinvesta“ tyčinis bankrotas, yra įsiteisėjusi, todėl yra privaloma visoms valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims bei turi būti vykdoma visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) įgyja res judicata, kartu ir prejudicinę galią. Įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) res judicata galia reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas; šalys netenka teisės kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų bei teisinių santykių (CPK 279 str.). Teismo sprendimo (nutarties) prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 str. 4 d.). Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje A. N. v. L. R., bylos Nr. 3K-3-214/2008. 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Švaresta“ v. Vilkaviškio rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-510/2009; kt.).
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 137 str. 2 d. 4 p., padarė pagrįstą išvadą, kad tyčinio bankroto nustatymo procesas pagal ĮBĮ nuostatas yra užbaigtas, todėl nustatyto tyčinio bankroto teisėtumo klausimas negali būti kvestionuojamas bei pagrįstai atsisakė priimti prašymą dėl tyčinio bankroto perkvalifikavimo.
Pažymėtina, kad tiek prašyme dėl tyčinio bankroto perkvalifikavimo, tiek atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė UAB „Rinvesta“ tyčinį bankrotą, nes į bylą nebuvo pateikti dokumentai, galintys paneigti tyčinio bankroto buvimą. Tačiau apeliantas minėtų dokumentų nepateikimo teismui (tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos) pateisinamos svarbios priežasties nenurodo. Jis tik abstrakčiai nurodo, kad jam nebuvo suteikta galimybė pateikti minėtus dokumentus teismui. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas, kaip buvęs bankrutuojančios įmonės direktorius, privalėjo elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Apie iškeltą įmonei bankroto bylą negalėjo nežinoti, todėl, jam manant, kad bankrotas yra be tyčios požymių, visus tai patvirtinančius dokumentus bei įrodymus privalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl tyčinio bankroto.
Apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principą, nes kreditoriaus prašymą dėl tyčinio bankroto išnagrinėjo esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, yra nepagrįstas, kadangi įstatymas numato būtent tokią tyčinio bankroto nustatymo tvarką.
Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje bankroto bylos stadijoje prašymas dėl tyčinio bankroto perkvalifikavimo negalimas.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.