Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Švitinienės ir Dainos Vaidachavičienės,

nuteistajam R. K., jo gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei (2021 m. vasario 8 d. posėdis), gynėjui advokatui Valdui Bivainiui (2021 m. kovo 16 d. posėdis),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. K. K. ir R. K., tarpusavyje susitarę ir bendrai veikdami, 2020 m. vasario 1 d., apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini), VĮ Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) padalinio, (duomenys neskelbtini) girininkijos 714 kvadrate, 47 sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančiame L. A., neteisėtai išpjovė ir pasikėsino pagrobti 10,883 ktm medienos, t. y., 73 vnt. žalių baltalksnių, tuo padarydami nukentėjusiajai L. A. 298,29 Eur turtinę žalą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi juos sulaikė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek yra prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė pavogtos medienos kiekį bei vertę, dėl to padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą dėl R. K. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Taip pat prašoma nenustačius pagrindų R. K. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

6. Visų pirma apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytu pavogtos medienos kiekiu bei jos verte, teigiant, jog buvo išvežta tik viena priekaba, kurioje galėjo būti 4,5-5 ktm. malkinės medienos, o jos vertė yra 100 Eur, kadangi su tokia verte sutiko pati nukentėjusioji ir kuria turėjo vadovautis pirmosios instancijos teismas. Su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

7. Teisėjų kolegija pastebi, jog byloje esančiame įvykio vietos protokole, kuris buvo padarytas įvykio dieną, šviežiai nukirstų žalių baltalksnių skaičius yra 67, nors juos suskaičiavus matyti, jog šis skaičius yra 71 (t., b. l. 9-25). Kita vertus, byloje esantis biržės taksavimo ir kelmų matavimo aktas patvirtina, jog neteisėtai buvo nukirsta 73 vnt. žalių baltalksnių, kurių tūris yra 10,883 ktm. (t., b. l. 51). Dėl šio neaiškumo apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas, kurio metu buvo apklausta specialistė J. J., kuri atliko biržės taksavimą. Specialistė paaiškino, jog ji yra miškininkė, turinti didelę patirtį. Paprastai atlikdama skaičiavimus pamato daugiau nei policijos pareigūnai, nes yra šios srities specialistė. Policijos pareigūnai atliko matavimas taip kaip jie supranta, tačiau ji matavo nupjauto medžio kelmą ploniausioje vietoje, po to, gautus duomenis suvedė į specialią programą ir suskaičiavo kubatūrą. Kiekių paskaičiavimo paklaidos nėra – suvedus duomenis, programa sugeneruoja atsakymą. Nors, kaip matyti, biržės taksavimas buvo atliktas praėjus daugiau nei savaitei po vagystės, tačiau specialistė J. J. pažymėjo, jog greta tos vietos, kur atliko tyrimą, jokie kirtimai tuo laiku nebuvo vykdomi, o kitų vagysčių toje vietoje taip pat nebuvo (3 t., b. l. 13-14). Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šiais objektyviai pagrįstais duomenimis, t. y., jog neteisėtai buvo nukirsta 73 vnt. žalių baltalksnių, kurių kubatūra yra 10,883 ktm. Teismo įsitikinimą dėl medienos kiekio sustiprina ir nuteistųjų K. K., R. K. bei liudytojų B. B., Ž. T. parodymai bei paties nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, iš kurių matyti, kad į vieną traktoriaus priekabą telpa apytiksliai 4,5-5-6 ktm. medienos (t., b. l. 166, 178; 2 t., b. l. 14-15, 74, 146-148, 149). Nepaisant to, jog buvo pakrauta viena priekaba malkų, tačiau buvo tartasi dėl dviejų priekabų, kadangi kaip patvirtino R. K. – antram užsakymui buvo likę nemažai medienos (2 t., b. l. 146), tai iš esmės patvirtina ir likusi mediena, rasta kirtavietės vietoje. Taigi nurodytas medienos kiekis, telpantis į 2 priekabas, atitinka biržės taksavimo akte nurodytą medienos kiekį.

7.1. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo nustatytai medienos vertei. Tai, jog nukentėjusioji L. A. sutiko su 100 Eur žalos atlyginimu už pavogtą medieną nepaneigia byloje esančių objektyvių ir pagrįstų duomenų, kuriais vadovaujantis nustatyta pavogtos medienos vertė ir dėl kurių teisėjų kolegijai abejonių nekyla. Byloje esančiame rinkos dalyvio VĮ Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) padalinio Medienos paskaičiavimo akte nurodyta, jog 73 vnt. žalių baltalksnių, kurių tūris 10,883 ktm., vertė yra 298, 29 Eur. Vertė apskaičiuota pagal mažmenines kainas, galiojusias nukentėjusiosios L. A. miško kirtimo metu, t. y., pagal 2019 m. gruodžio 23 d. Anykščių regioninio padalinio vadovo potvarkį Nr. RP-51-137, kuriuo patvirtintos nuo 2020 m. sausio 2 d. galiojančios apvaliosios medienos asortimentų ir medienos ruošos liekanų kainos. Atsižvelgiant į tai, jog vagystės dalyku nagrinėjamu atveju yra malkinė mediena, nėra pagrindo, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, medienos vertę skaičiuoti pagal stačio – nenukirsto miško kainas.

8. Kita vertus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepaisant to, jog apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai R. K. pripažino kaltu įvykdžius svetimo turto pagrobimą, tačiau neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą nusikalstamą veiką kvalifikavęs pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kaip baigtą vagystę, o ne kaip pasikėsinimą padaryti šią nusikalstamą veiką, dėl to nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

9. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimant iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Vagystės dalykas yra svetimas turtas. Vagystės atveju nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Sprendžiant klausimą, ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau buvo įgijęs tokių galimybių, svarbu atsižvelgti į šio turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtą, realias jo galimybes per šį laiką pasinaudoti turto naudingomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti jo tolesnį likimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-381/2008, 2K-630/2011).

10. BK 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

11. Iš nuteistojo R. K. ir liudytojo Ž. T. parodymų matyti, jog kaltinime nurodytu metu ir vietoje, atvykus liudytojui Ž. T., nuteistieji R. K. ir K. K. pakrovė liudytojui vieną traktoriaus priekabą kaladėmis supjaustytų malkų ir susitarė, kad liudytojas atvažiuos antros priekabos malkų ir tada už jas visas susimokės. Bevažiuojant su pirmąja priekaba pakrauta malkų, liudytoją Ž. T. sustabdė policijos pareigūnai (1 t., b. l. 157, 160, 178; 2 t., b. l. 14-15, 146-148). Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojo pareigūno M. G. parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga, iš kurios matyti, jog sustabdžius liudytoją Ž. T. su priekaba pakrauta malkų ir išsiaiškinus iš kur jos vežamos, buvo kartu nuvykta į kirtavietės vietą, kurioje rasti R. K. su K. K. toliau dirbantys ir pjaunantys medžius (1 t., b. l. 4, 57; 2 t., b. l. 172-173). Taigi visos šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog nors nuteistieji R. K. ir K. K. dalį medienos – 1 priekabą perdavė liudytojui Ž. T., t. y., fiziškai užvaldė svetimą turtą bei ketino liudytojui perduoti ir likusią dalį bei gauti už ją pinigų, tačiau savo nuožiūra naudotis, disponuoti pagrobtu turtu nuteistieji nespėjo ir negalėjo, nes liudytoją Ž. T. su vežama mediena sulaikė policijos pareigūnai, o kitos medienos dalies dėl atvykusių pareigūnų taip pat nespėta išvežti iš kirtavietės vietos.

12. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad šiuo nagrinėjamu atveju R. K. ir K. K. nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, t. y., dėl atvykusių ir jų nusikalstamus veiksmus sustabdžiusių pareigūnų, todėl nuteistųjų veiksmai vertinami ne kaip baigta vagystė, o kaip pasikėsinimas padaryti šią nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino baigto nusikaltimo sampratą ir dėl to netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą R. K. ir K. K. padarytai veikai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 178 straipsnio 1 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, nustatant, kad K. K. ir R. K., tarpusavyje susitarę ir bendrai veikdami, 2020 m. vasario 1 d., apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini), VĮ Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) padalinio, (duomenys neskelbtini) girininkijos 714 kvadrate, 47 sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančiame L. A., neteisėtai išpjovė ir pasikėsino pagrobti 10,883 ktm medienos, t. y., 73 vnt. žalių baltalksnių, tuo padarydami nukentėjusiajai L. A. 298,29 Eur turtinę žalą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi juos sulaikė policijos pareigūnai.

13. Be kita ko, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmės dydžio nuteistajam R. K. nustatymo yra ne visiškai pagrįsta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, šiuos baudžiamojo įstatymo reikalavimus pažeidė ir paskyrė nuteistajam R. K. už įvykdytą nusikaltimą neteisingą bausmę, kuri yra aiškiai per griežta.

14. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam R. K., atsižvelgė į jo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jo kaltės formą ir rūšį, įvertino ir kitus bausmės skyrimui reikšmingus bylos duomenis. Teismas atsižvelgė į tai, kad R. K. padarė vieną apysunkį, baigtą, tyčinį nusikaltimą, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje bei, kad nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Teismas įvertino ir R. K. asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis – tai, kad jis neįtrauktas į psichiatrinę i priklausomybių įskaitas, dirba, taip pat, kad jis 1 metų laikotarpyje nėra baustas administracine bei tai, kad nuteistasis naują nusikalstamą veiką padarė bausmės atlikimo metu, todėl parinko griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, skaičiuojant ją nuo sankcijoje numatytos šios bausmės vidurkio iki minimumo.

15. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, už 298,29 Eur vertės vagystę paskirdamas 1 metų laisvės atėmimą, nepakankamai įvertino nuteistojo R. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei tuo pačiu ir kitas anksčiau paminėtas su juo susijusias aplinkybes. Teisėjų kolegija sutinka, kad nuteistojo R. K. padarytas tyčinis nusikaltimas, formaliai jį vertinant, yra pakankamai pavojingas visuomenei. Tačiau nuteistojo pagrobto turto vertė nežymiai viršija ribą, pagal kurią nusikalstama veika yra kvalifikuojama kaip baudžiamasis nusižengimas. Be kita ko, šiuo nuosprendžiu nuteistojo nusikalstama veika yra perkvalifikuojama į pasikėsinimą padaryti vagystę, kas iš esmės suponuoja taip pat mažesnį šios konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumą. Teisėjų kolegija pastebi, kad nuteistojo nusikalstama veika nesukėlė ir neatkuriamų, labai žalingų pasekmių – kaip matyti, turtinė žala nukentėjusiajai yra atlyginta, ji jokių pretenzijų neturinti. Šios aplinkybės yra pakankamai reikšmingos ir suteikia pagrindą tvirtinti, kad šiuo atveju R. K. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė nėra adekvati ir proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai. Teisėjų kolegijos manymu, tokia bausmė nėra teisinga dėl savo griežtumo, todėl ji mažinama iki 8 mėnesių laisvės atėmimo. Nuteistasis R. K. Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę įvykdė 2021 m. sausio 26 d. (3 t., b. l. 4), todėl jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra bendrinama su minėtu nuosprendžiu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl neteisingai nuteistajam paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

16. Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad teismas be pagrindo nuteisė R. K. realia laisvės atėmimo bausme, nepagrįstai nesvarstė bausmės vykdymo atidėjimo klausimo ir netaikydamas nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatų, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

17. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-66-303/2015).

18. Pagal teismų praktiką sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y., nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų).

19. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje yra pagrindai, kuriems esant R. K. atžvilgiu gali būti taikomos BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatos. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino ir gailisi, supranta, kad elgėsi netinkamai ir neleistinai. Nuteistasis taip pat yra dirbantis pagal neterminuotą darbo sutartį, gauna pastovias pajamas. Matyti, jog R. K. siekia pats save išlaikyti savo darbu, tai patvirtino ir jis pats posėdžio metu parodydamas, jog moka mokesčius valstybei, antstoliams, todėl tikslingiau bausmę jam atlikti laisvėje. Teismas pažymi, kaip jau minėta anksčiau, nuteistojo padaryta veika sunkių padarinių nesukėlė, turtinė žala yra atlyginta. Patikrinus administracinių nusižengimų registro išrašą apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, matyti, kad apeliantas nei karto per šį laikotarpį nebaustas administracine tvarka. Duomenų, jog po skundžiamo nuosprendžio nuteistasis būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų, byloje nėra. Be kita ko, teismas pastebi, jog nors praeityje R. K. yra teistas, tačiau paskutinės nusikalstamos veikos (neatsargus nusikaltimas ir pasikėsinimas padaryti nesunkų nusikaltimą) yra padarytos prieš daugiau nei 5 metus ir savo pobūdžiu yra visiškai skirtingos nei nagrinėjamu atveju, kas leidžia teismui manyti, jog nusikalstama veika, kuria R. K. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu neparodo tikrosios nuteistojo vertybinės orientacijos. Teismo įsitikinimu, yra verta R. K. bausmės vykdymą atidėti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taikomos BK 75 straipsnio 2, 5 dalies 5 punkto nuostatos ir R. K. paskirtos bausmės vykdymas atidedamas, įpareigojant jį toliau dirbti, o netekus darbo - užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Be to, įvertinus nuteistojo R. K. asmenybę, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir požiūrį į ją, vadovaujantis BK 71 straipsnio 1 dalimi, skiriama baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą nustatant jos dydį minimaliam.

20. Perkvalifikavus nusikalstamą veiką, nors nėra paduotas nuteistojo K. K. apeliacinis skundas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 5 dalimi, iš naujo sprendžiamas klausimas dėl nuteistajam paskirtos bausmės.

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad K. K. pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, veikdamas tiesiogine tyčia. Nuteistojo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). K. K. nėra teistas, administracine tvarka vienerių metų laikotarpyje nėra baustas, nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje bei neįtrauktas psichiatrinę ir priklausomybių įskaitas. Neigiamų duomenų apie jį byloje nėra. Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti sumažinus K. K. skirtos laisvės apribojimo bausmės terminą, kartu paliekant pirmos instancijos teismo nustatytą įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei per 1 mėnesį nuo nuosprendžio paskelbimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Manytina, kad šių priemonių, ribojančių elgesį ir kartu turinčių pataisomąjį poveikį, pakanka tam, jog būtų pasiekti baudžiamojo įstatymo keliami tikslai.

22. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pirminę pažymą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį R. K. yra 103,50 Eur (2 t., b. l. 196 - 197), o patikslintoje pažymoje šios išlaidos – 174,06 Eur (3 t., b. l. 7), kurios turi būti išieškotos iš nuteistojo valstybei. Atsižvelgiant į tai, jog gynėja advokatė L. Blinkevičienė dalyvavo 2021 m. vasario 8 d. posėdyje, o 2021 m. kovo 16 d. teismo posėdyje ji nedalyvavo, nagrinėjamas klausimas tik dėl pirminės pažymos dėl garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo.

23. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatytu teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti, kad asmenys, kurie turi finansinių galimybių apmokėti gynėjo dalyvavimo išlaidas, jas atlygintų ir būtino gynėjo dalyvavimo atveju. Manytina, kad minėta nuostata atitinka teisės į gynybą ir teisės turėti advokatą principų turinį, kadangi, pirma, asmuo visais atvejais savo gynyba gali pasirūpinti savarankiškai sudarydamas privatų susitarimą su advokatu, o valstybės garantuojama teisinė pagalba skiriama tik, kai asmuo nėra pasikvietęs savo gynėjo, antra, išlaidų atlyginimas klausimas yra susietas su nuteistojo turtine padėtimi. Taigi atsižvelgiant į nuteistojo R. K. turtinę padėtį (dirbantis ir gaunantis pastovias pajamas), teisėjų kolegijos vertinimu, 103,50 Eur suma nuteistojo R. K. turtinės padėties žymiai nepaveiks, ši suma už jam suteiktas teisinės pagalbos paslaugas yra proporcinga, todėl proceso išlaidos iš jo priteisiamos.

24. Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog R. K. nuosprendžiu paskirtą bausmę turi atlikti pataisos namuose. Pažymėtina, kad 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 (nuo 2020 m. liepos 1 d.) atsisakyta teismui nebūdingos funkcijos – nustatyti, kokioje įstaigoje asmuo atliks bausmę. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 65 straipsnį, nuteistuosius į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir jame nurodydamas bausmės atlikimo įstaigą neatsižvelgė į pasikeitusį teisinį reguliavimą, todėl ši nuosprendžio rezoliucinė dalis dėl bausmės atlikimo vietos turi būti panaikinta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. spalio 20 d. nuosprendį:

pakeisti nuosprendžio dalį dėl K. K. ir R. K. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir veiką perkvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, sumažinant K. K. paskirtą laisvės apribojimą iki 8 (aštuonių) mėnesių, R. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki 8 (aštuonių) mėnesių.

Pritaikyti BK 75 straipsnio 2 dalį ir nuteistajam R. K. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 71 straipsnio 1, 3 dalimis,75 straipsnio 5 dalies 5 punktu, paskirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę - 5 MGL (250 (du šimtai penkiasdešimt) Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Įpareigoti R. K. bausmės vykdymo atidėjimo metu toliau dirbti, o darbo netekus per 1 (vieną) mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Panaikinti nuosprendžio dalis dėl bausmių R. K. subendrinimo ir pataisos įstaigos rūšies parinkimo.

Išieškoti iš nuteistojo R. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas – 103,50 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.