- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-27
- Bylos Nr.
- ATP-124-174/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00647-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Pažeidėjas
- A. M.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutarimo, kuriuo A. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. 100 Lt (28 eurų) bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3 000 Lt (868 eurų) bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, vadovaujantis ATPK 33 str., paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 3 000 Lt (868 eurų) bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. spalio 15 d. A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. spalio 11 d., apie 19.41 val., Klaipėdos mieste, Vilniaus plente, vairavo automobilį „Citroen Xsara Picasso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prieš eismą, nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir atsitrenkė į sustojusį A. K. vairuojamą automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį apgadino, ir nesustojęs eismo įvykio vietoje nuvažiavo, taip pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, apie tai nepranešęs policijai. Tokiais savo veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET (su naujais pakeitimais, įsigaliojusiais nuo 2014-10-11) 118, 126 ir 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 30 d. nutarimu A. M. pripažino kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė jam pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt (28 eurų) baudą, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3 000 Lt (868 eurų) baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 3 000 Lt (868 eurų) bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams, paskirtos buados mokėjimą išdėstant vienerių metų laikotarpiui, kas mėnesį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. mokant po 250 Lt (72 eurų).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracninėn atsakomybėn patrauktas A. M. prašo pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutarimą ir sušvelninti jam paskirtą nuobaudą. Apeliantas nurodo, jog savo kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., padarymo jis pripažįsta visiškai ir dėl to nuoširdžiai gailisi bei sutinka su skundžiamo Plungės rajono apylinkės teismo nutarimo dalimi, kuria jis buvo pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotus pažeidimus. Tačiau, apelianto teigimu, teismas paskyrė jam per griežtą ir neadekvačią padarytiems pažeidimams nuobaudą, neatsižvelgęs į jo paaiškinimą dėl eismo įvykio bei aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimų padarymui.
Apeliantas A. M. nurodo, kad dėl sukelto eismo įvykio policijos pareigūnams jis davė išsamų paaiškinimą, kuriame nurodė, kad į naująsias Klaipėdos miesto kapines aplankyti brolio kapo vyko pirmą kartą, todėl eismas jam ten buvo nežinomas. Kadangi buvo tamsus paros metas, apsiniaukę, tvyrojo rūkas, jis netyčia pasuko ne į tą kelią ir atsidūrė priešingoje eismo juostoje, to net neįtardamas, nes kelias jam buvo nežinomas. Tamsoje važiuodamas jis kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino. Po įvykio, pavažiavęs apie 50 metrų į priekį, jis iš karto sustojo šalikelėje laukti kol atvyks policija, tačiau prie jo niekas nepriėjo, policija taip pat neatvyko. Kiek palaukęs jis dar truputį pavažiavo į priekį ir vėl sustojo laukti policijos. Kadangi nei automobilio, kurį kliudė, vairuotojo, nei policijos pareigūnų jis nesulaukė, išvažiavo namo.
Administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu dėl padaryto nusižengimo jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi ir iki šiol gailisi, suprato savo poelgio skaudžias pasekmes bei supranta, kad turi būti nubaustas, nes tikrai pažeidė KET 123, 132 ir 234 punktų reikalavimus. Supranta, kad pasielgė neatsakingai, tačiau mano, kad jam, kaip solidaus amžiaus pensininkui ir neįgaliam asmeniui, teismas, atsižvelgęs į visas įvykio aplinkybes bei įvertinęs tai, kad prieš eismą jis išvažiavo tik dėl to, kad jam buvo nežinoma vietovė ir dėl tamsos bei rūko nesimatė kelio ženklų, įvertindamas jo socialinę padėtį bei asmenybę, A. M. nuomone, galėjo pritaikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas. Tačiau Plungės rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą administracinėje byloje, neatsižvelgė nei į jo parodymus, nei į jo sveikatos būklę. Priešingai, teismas vertino tik A. K. raštišką paaiškinimą dėl apgadinto automobilio, kuriame pastarasis, apelianto teigimu, melagingai nurodė, kad po eismo įvykio jo, A. M., automobiliui sustojus šalikelėje, vairuotojas susikeitė su keleiviu vietomis. Apelianto A. M. teigimu, tai yra visiška netiesa, kadangi savo automobilyje jis važiavo tik dviese, t. y. jis ir jo žmona, kuri neturi vairuotojo pažymėjimo ir nemoka vairuoti. Be to, po eismo įvykio jam sustojus, nei jis, nei jo žmona iš automobilio išlipę nebuvo, kadangi būdami solidaus amžiaus, bijojo išlipti tamsoje, nes manė, kad gali būti sumušti. Tačiau Plungės rajono apylinkės teismas nepašalinęs prieštaravimų tarp byloje esančių duomenų ginčijamame nutarime klaidingai nurodė įvykio aplinkybės.
Apeliantas pažymi, jog teismo jam paskirta 3 000 Lt (868 eurų) bauda yra labai didelė, kadangi visos jo gaunamos pajamos yra tik senatvės pensija – 701,46 Lt ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija – 137,88 Lt. Iš viso jo gaunamos mėnesinės pajamos net nesiekia minimalios mėnesinės algos, todėl sumokėti paskirtą piniginę baudą jis faktiškai neturi galimybės, nes nemažą pinigų sumą tenka išleisti vaistams, nes jis yra jau po keturių onkologinių operacijų. Paskutinioji ketvirtoji operacija jam atlikta 2014 m. gruodžio 18 d., todėl gydymas tęsiamas. Vairuotojo pažymėjimo atėmimas jam yra dar didesnė problema, kadangi nuolat reikia važiuoti pas gydytojus į Klaipėdą, be to, būtina kiekvieną dieną vykti žaizdos perrišimo ir kitokioms procedūroms, nors vaikšto jis labai sunkiai, artimųjų, kurie galėtų jį vežioti į gydymo įstaigas, nėra.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliantas A. M. prašo sušvelninti jam paskirtą nuobaudą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo netenkinti administracninėn atsakomybėn patraukto A. M. apeliacinio skundo ir Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutarimą palikti galioti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu A. M. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą.
ATPK 127 str. 2 d. administracinė atsakomybė numatyta asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), o ATPK 130 str. 1 d. – už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Iš administracinėn atskomybėn patraukto A. M. apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. teigia, kad teismas be pagrindo netaikė ATPK 30¹ str. nuostatų ir paskyrė jam labai greižtą administracinę nuobaudą – 3 000 Lt (868 eurų) baudą bei atėmė teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams. Apelianto nuomone, jam paskirta administracinė nuobauda yra neproporcinga jo padarytiems pažeidimams, nes jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs jam inkriminuotus pažeidimus, automobilį apgadino, nes važiavo pirmą kartą jam nepažįstamu keliu ir dėl blogo matomumo (tamsus paros metas, rūkas) supainiojo kelio ženklus, dėl to išvažiavo į priešingą eismo juostą ir atsitrenkė į stovintį automobilį bei jį apgadino. Nesustojęs pavažiavo truputį į priekį ir nutarė palaukti policijos. Iš automobilio nebuvo išlipęs, nes dėl sukelto eismo įvykio bijojo būti sumuštas. Kadangi policijos nesulaukė, išvažiavo. Su juo automobilyje važiavo tik jo žmona, kuri neturi teisės vairuoti transporto priemones ir nemoka vairuoti, todėl, priešingai nei savo paaiškinime nurodė nukentėjusysis A. K., po eismo įvykio jis su niekuo vietomis nesusikeitė. Apelianto A. M. teigimu, šios aplinkybės bei pateikti duomenys apie jo sveikatos būklę bei sunkią materialinę padėtį, yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskirti jam švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, Plungės rajono apylinkės teismas A. M. už pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., padarymą paskyrė minimalias šių straipsnių sankcijose numatytas administracines nuobaudas, kurias subendrinęs apėmimo būdu, griežtesne nuobauda apimant švlenesnę, paskyrė galutinę subendrintą nuobaudą – 3 000 Lt (868 eurų) baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones sankcijoje numatytam minimaliam terminui. Nors, apelianto nuomone, jam paskirta nuobauda yra neproporcinga jo padarytiems pažeidimams, tačiau su tokiais A. M. apeliacinio skundo argumentais apygardos teismas nesutinka.
Įstatymų leidėjas galimybę taikyti švelnesnę nuobaudą nei įstatyme numatyta nustatė ATPK 30¹ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis A. M. būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodyta aplinkybė, kad jis gailisi padaręs pažeidimus, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į kurią apylinkės teismas atsižvelgė skirdamas minimalią straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą. Dar kartą vertinti minėtą aplinkybę ir tuo vadovaujantis dar labiau švelninti A. M. paskirtą nuobaudą nėra pagrindo. Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. apeliacinio skundo, jis pats nurodo, jog supratęs, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino savo ir nukentėjusiojo automobilius, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Nors apeliantas aiškina, kad po to, kai atsitrenkė į stovinti automobilį, kiek pavažiavęs į priekį jis laukė policijos, nes dėl sukelto eismo įvykio bijojo būti sumuštas, o nesulaukęs plicijos bei kliudyto automobilio vairuotojo iš įvykio vietos išvažiavo, tačiau tokie A. M. paaiškinimai vertintini kaip jo gynybos versija, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį, nes jie, visų pirma, prieštarauja jo paties 2014-10-13 paaiškinime policijai nurodytoms aplinkybėms. Šiame paaiškinime A. M. nurodė, kad: “<...> išvažiavau į priešingą eismo juostą ir atsitrenkiau šonu į prasilenkiantį automobilį. Iš įvykio vietos nuvažiavau kadangi matomumo zonoje nemačiau prasilenkiančio automobilio.” (b. l. 7–8). Taigi, kaip matyti iš A. M. paaiškinimo policijai, apie tai, kad jis būtų laukęs policijos po to, kai atsitrenkė į kitą automobilį, nenurodė ir tokią versiją iškėlė tik bylos nagrinėjimo metu. Kaip matyti iš nukentėjusiojo A. K. 2014-10-11 paaiškinimo policijai, tuo metu, kai jis skiriamojoje juostoje sustojo praleisti priešpriešiais atvažiuojančius automobilius, pajuto smūgį į savo automobilio priekinį kairį kampą. Jį kliudęs automobilis važiavo priešpriešine eismo juosta ir atsitrenkė į jo automobilį. Po susidūrimo jį kliudęs automobilis, kiek pavažiavęs taip pat prieš eismą, sustojo skiriamojoje eismo juostoje, tačiau tuo metu, kaip jis pribėgo, šis nuvažiavo. Jis spėjo įsidėmėti automobilio markę bei valstybinus numerius ir apie tai eismo įvykį pranešė policijai. Be to, A. K. nurodė matęs, jog sustojęs po įvykio jį kliudžiusio automobilio vairuotojas susikeitė su keleiviu vietomis ir nuvažiavo Klaipėdos link (b. l. 17). Netikėti nukentėjusiojo A. K. paaiškinime policijai nurodytomis aplinkybėmis dėl eismo įvykio teismas neturi pagrindo, nes byloje nenustatytos aplinkybės, kad jis anksčiau pažinojo A. M. ir būtų suinteresuotas jį apkalbėti ar neteisingai apkaltinti. Kaip minėta, pats A. M. neneigia supratęs, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino tiek savo, tiek nukenėjusiojo automobilius, tačiau apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Akivaizdu, kad A. M., suprasdamas, kad sukėlė eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, siekdamas išvengti atsakomybės, o ne, kaip pats aiškina, nesulaukęs policijos. Supratęs, kad sukėlė eismo įvykį A. M. turėjo pranešti policijai, tačiau to nepadarė ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo, taip apsunkindamas pažeidimo išaiškinimą ir kaltininko nustatymą, ir tik nukentėjusiojo asmens, kuris suspėjo pamatyti A. M. vairuojamo automobilio valstybinį numerį, dėka buvo išaiškintas pažeidimas ir jį padaręs asmuo. Šios nustatytos aplinkybės rodo, kad A. M. iš įvykio vietos pasišalino sąmoningai, siekdamas išvengti atsakomybės, taip apsunkindamas įvykio aplinkybių ir jo padarytų KET pažeidimų išaiškinimą. Įvykio aplinkybės, kaip minėta, buvo išaiškintos tik nukentėjusiojo A. K. dėka. Tokiomis aplinkybėmis taikyti pažeidėjui A. M. ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą apygardos teismas nemato pagrindo.
Be to, nors už tokio pobūdžio pažeidimą A. M. baudžiamas pirmą kartą, tačiau, kaip matyti iš byloje esančio Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 18–19), jis anksčiau buvo baustas administracine tvarka už tyčinius ir pavojingus KET pažeidimus, t. y. už vairavimą esant neblaivim, nustatyto greičio viršijimą, tačiau akivaizdu, jog A. M. išvadų iš savo ankstesnio elgesio nepadarė, anksčiau jam paskirtos nuobaudos, iš jų ir specialiosios teisės, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas už pavojingą KET pažeidimą – vairavimą esant neblaiviam, nesulaikė jo nuo naujų teisės pažeidimų darymo. Todėl apygardos teismas daro išvadą, kad A. M. yra linkęs pažeidinėti KET, todėl turi prisiimti iš to kylančias teisines pasekmes. Be to, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nutarime, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo per metus pakartotinai padarė tokios pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam paskirta administracinė nuobauda, ir tai yra A. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o pagal teismų praktiką sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta galimybę taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.
Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga nuvažiuoti pas gydytojus ir rūpinantis šeima, taip pat nėra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jiems atitinkamas teisines pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą arba jos neskirti, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad A. M., nesilaikydamas visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų pablogino savo padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas. Konstatuotina, kad pažeidėjo dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padarytų pažeidimų rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnį, išskyrus patiriamus nepatogumus netekus teisės vairuoti transporto priemones, A. M. nenurodė, todėl teismas mano, kad nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Nors, kaip nurodoma apelianto skunde, jo finansinė padėtis yra sunki, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, įvertinęs pažeidėjo turtinę padėtį, jam paskirtos minimalios baudos mokėjimą išdėstė dalimis. Dar labiau švelninti A. M. paskirtą minimalią administracinę nuobaudą, įvertinus pažeidėjo asmenybę bei atsižvelgdamas į anksčiau aptartus motyvus, apygardos teismas nemato pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius duomenis bei atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas administracinėn atsakomybėn patrauktam A. M. paskyrė tinkamą nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatyta aplinkybių visuma, sudaranti galimybę A. M. už pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., padarymą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Pažeidėjui A. M. paskirta administracinė nuobauda atitinka jo padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, tad švelninti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.