- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-07
- Bylos Nr.
- e2A-555-881/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-03248-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- VĮ Kaišiadorių miškų urėdijos
- Atsakovas
- V. R.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės VĮ Kaišiadorių miškų urėdijos apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-123-239/2017 pagal ieškovės VĮ Kaišiadorių miškų urėdijos ieškinį atsakovui V. R. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė VĮ Kaišiadorių miškų urėdija ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo V. R. 4 819,28 Eur žalos aplinkai ir 180,72 Eur žalos miško valdytojui VĮ Kaišiadorių miškų urėdijai, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. balandžio 15 d. buvo pastebėta, kad VĮ Kaišiadorių miškų urėdijos, Žiežmarių girininkijos 165 kv. 22 ir 23 skl. Valstybiniame miške, Kaukinės botaniniame – zoologiniame draustinyje neteisėtai išpjauti 10 išvirtusių uosių ir vienas išvirtęs juodalksnis (neteisėto miško kirtimo metu išpjauta 8,32 kubiniai metrai likvidinės medienos). Žiežmarių girininkijos girininko pavaduotojas O. K., radęs minėtų medžių išvartą arklio traukiamo vežimo pėdsakais nusekė į atsakovo sodybą (duomenys neskelbtini) kaime (už 200 metrų), kur rado uosiu pakrautą vežimą ir krūvą uosinių kaladėlių. Pokalbio metu atsakovas iš dalies prisipažino padaręs miško pažaidą, kas yra užfiksuota O. K. 2014 m. balandžio 16 d. tarnybiniame pranešime. Šią aplinkybę taip pat gali patvirtinti Kaišiadorių miškų urėdijos miško želdinimo ir miško apsaugos inžinierius D. F.. Neteisėtu miško kirtimu buvo padaryta 4 819,28 Eur žala aplinkai ir 180,72 Eur žala ieškovo, kaip miško valdytojo, turtui ir interesams, kurios atsakovas nėra atlyginęs. Atsakovas V. R. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2014 m. balandžio 15 d. į jo sodybą atvyko du vyriškiai, prisistatę Kaišiadorių miškų urėdijos darbuotojais, ir apkaltino jį medienos pagrobimu. Tą pačią dieną kieme buvo rasta mediena, tačiau ji nėra iš valstybinio miško, Žiežmarių girininkijos 165 kvartalo, 22 ir 23 sklypų, o nusipirkta. Mediena rasta kieme buvo ne tik uosio, bet ir kitų medžių rūšių (skroblo, baltalksnio ir kt.) 2014 m. birželio 3 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 28-1-00206-14, kurioje jis davė išsamius paaiškinimus, pateikė dokumentus dėl medienos įsigijimo, dėl medienos pagrobimo iš miško kaltės nepripažino. 2015 m. vasario 27 d. pateikė prašymą Vilniaus apygardos prokuratūros, Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus vyr. prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir procesinių pažeidimų. Nenustačius jo kaltės, ikiteisminis tyrimas buvo kelis kartus nutrauktas. Dėl stuburo išvaržos 2014 metų balandžio mėnesį jis negalėjo dirbti sunkesnio darbo, todėl negalėjo pjauti medžių, juos krauti į vežimą ir gabenti į sodybą. Urėdijos darbuotojams dar 2014 m. balandžio 15 d. paaiškino, kad medžių negrobė. Mediena, sukrauta sodybos kieme ir vežime, buvo įvairių rūšių medžių. Urėdijos darbuotojai kieme buvusios medienos neišrūšiavo, kietmetriais nematavo. Be to, miške likusių supjaustytų medžių dalių kubatūra nebuvo apskaičiuota, todėl negalima teigti kad buvo pasisavinta 8,32 kubinių metrų medienos. Dalis sodybos kieme buvusios medienos (6,13 kubinių metrų) buvo pirkta Semeliškių girininkijoje dar 2013 metais. Medienos pirkimą patvirtino liudytojas G. J., kita medienos dalis pirkta privačiai. Malkų pirkimui atsakovas pasiskolino 500 Lt iš V. N., kuris tai patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu. Urėdijos darbuotojai nenustatė, kada miške uosiai buvo supjaustyti kaladėmis, netyrė pjuvenų prie medžių šviežumo. Jis negalėjo pilnu vežimu iš minėtų sklypų įvažiuoti į savo sklypą, nes priešais jo sodybą yra didelė įkalnė. Nebuvo tikrinta ir tai, ar atsakovas turi elektrinį pjūklą, ar juo pjauti medžiai, netikrinta vežimo talpa, neatliktas lyginamasis tyrimas miške likusių kelmų su atsakovo kieme buvusiomis kaladėmis. Atsakovas kelis mėnesius laukė, kol medienos pavyzdžiai bus paimti ir tik tada suskaldė kalades kūrenimui. Tvirtina, jog nepadarė neteisėtų veiksmų, be to, nėra priežastinio ryšio tarp jo veiksmų, žalos atsiradimo ir kaltės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovui iš ieškovės 400 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 5,44 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, rėmėsi tik prielaidomis apie tai, kad būtent atsakovas neteisėtai iškirto 8,32 kubinius metrus likvidinės medienos, todėl nesant priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos, ieškinį atmetė.Teismas, įvertinęs bylos medžiagoje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės, atsakovo ir liudytojų paaiškinimus, sprendė, kad šioje byloje nėra pakankamai įrodymų pagrindžiančių, kaip to reikalauja CPK įtvirtintos įrodinėjimo taisyklės, kad atsakovas V. R. padarė neteisėtus veiksmus, dėl kurių aplinkai ir ieškovei VĮ Kaišiadorių miškų urėdijai būtų buvusi padaryta 5 000 Eur dydžio žala.Pasak teismo, aplinkybė, kad VĮ Kaišiadorių miškų urėdijos, Žiežmarių girininkijos 165 kv. 22 ir 23 skl. Valstybiniame miške, kur buvo išpjauti medžiai (10 uosių, 1 juodalksnis) buvo aptikti vežimo pėdsakai, vedantys į atsakovo V. R. sodybą, užfiksuoti apžiūros protokole ikiteisminio tyrimo medžiagoje, neįrodo, kad atsakovo vežimu buvo transportuojama, būtent, ta mediena, dėl kurios išpjovimo yra reiškiamas ieškinys ir, kad iš miško atsakovo vežimu apskritai buvo gabenama mediena. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, Kaišiadorių miškų urėdijos ir policijos pareigūnai lyginamųjų medienos mėginių neėmė ir atsakovo neįpareigojo medieną išsaugoti kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas, taip pat nebuvo palyginti iš miško vedančių arklio ir vežimo pėdsakai su atsakovo arklio ir vežimo pėdsakais, todėl praėjus pakankamai laiko procesiniams veiksmams atlikti mediena buvo atsakovo sunaudota savo reikmėms, taigi įrodymų, kuriais būtų galima remtis ir nustatyti, ar pas atsakovą rasta mediena yra neteisėtai nukirsta VĮ Kaišiadorių miškų urėdijos, Žiežmarių girininkijos 165 kv. 22 ir 23 skl. Valstybiniame miške, neišliko ne dėl atsakovo kaltės. Teismas kritiškai vertino ieškovės paaiškinimus, jog apžiūros metu atsakovas iš dalies prisipažino kaltu dėl medienos išpjovimo, nes atsakovo galimas prisipažinimas nebuvo užfiksuotas rašytiniais įrodymais, o ir liudytojai D. F. ir O. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pradžioje atsakovas iš dalies kaltu prisipažino, bet paskui labai greitai pradėjo viską neigti. Byloje nepateikta įrodymų paneigiančių atsakovo pateiktą versiją, kurią iš dalies patvirtina ir byloje esantys dokumentai, ir liudytojo S. Ž. paaiškinimai, kad atsakovas medieną, rastą jo kieme, teisėtai įsigijo, ar tai, kad jis savo vežimu medienos kalades vežiojo tik savo sodybos kieme.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė VĮ Kaišiadorių miškų urėdija apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę, įrodinėjimą ir teismo sprendimo motyvavimą, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus kaip visumą, dėl to neteisingai nustatė teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai sprendė dėl atsakovo kaltės kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo. Teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai ir šališkai, nepagrįstai įrodymus vertindamas atsakovo naudai, išvadas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nebuvimo padarė remdamasis teismui neprivalomais ikiteisminio tyrimo nutraukimo motyvais, taip pat abejotinais ir nepagrįstais liudytojų parodymais, ignoruodamas atsakovo neteisėtus veiksmus patvirtinančius įrodymus.Aplinkybė, kad atsakovo atžvilgiu buvo nutrauktas vykdytas ikiteisminis tyrimas, nenustačius atsakovo kaltės dėl medienos pagrobimo iš Kaukinės miško, negali būti pagrindu spręsti, kad atsakovo neteisėti veiksmai civilinės atsakomybė prasme yra neįrodyti. Teismas, spręsdamas dėl civilinės atsakomybės taikymo, nėra saistomas baudžiamąjį tyrimą atlikusių institucijų išvadų dėl atsakovo kaltės nebuvimo, nes baudžiamosios atsakomybės sąlygos turi kitą turinį lyginant su civilinės atsakomybės sąlygomis. Civilinėje ir baudžiamojoje atsakomybėje yra skirtinga kaltės samprata ir reikšmė, jos įrodinėjimo tvarka: civilinės atsakomybės atveju galioja skolininko kaltės prezumpcija, baudžiamosios atsakomybės atveju – nekaltumo prezumpcija. Taigi, civilinės ir baudžiamosios atsakomybės pobūdis yra iš esmės skirtingas. Procesine prasme tai pasireiškia tuo, kad kaltės įrodinėjimo standartas baudžiamajame procese yra žymiai aukštesnis, o civilinės atsakomybės atveju žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama. Todėl ikiteisminio tyrimo nutraukimas, nenustačius atsakovo kaltės, sprendžiant civilinės atsakomybės taikymo klausimą negali reikšti, kad atsakovas nėra padaręs neteisėtų veiksmų.Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2005). Taigi, vadovaujantis įrodymų pakankamumo taisykle, šioje byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių atsakovo neteisėtus veiksmus.Vadovaujantis įrodymų pakankamumo taisykle, šioje byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių atsakovo neteisėtus veiksmus. Atsakovo neteisėtus veiksmus patvirtina ikiteisminiame tyrime užfiksuoti vežimo ratų pėdsakai iš medžių išpjovimo vietos Kaukinės draustinyje į atsakovo sodybą, ikiteisminiame tyrime užfiksuota atsakovo sodyboje rastos medienos rūšinė sudėtis, valstybinių miško pareigūnų parodymai, taip pat ikiteisminio tyrimo pareigūno bei valstybinių miško pareigūnų parodymai apie atsakovo prisipažinimą išpjovus ir pasisavinus medieną iš Kaukinės draustinio. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiame 2014 m. balandžio 15 d. Apžiūros protokole užfiksuoti arklio ir vežimo ratų pėdsakai, vedantys nuo V. R. sodybos iki Kaukinės draustinyje, esančiame apie 200 metrų nuo sodybos, iškirstų medžių. Valstybinių miškų pareigūnų D. F. ir O. K. parodymai, duoti tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir šioje civilinėje byloje, taip pat patvirtina, kad medienos traukimo pėdsakai vedė iš Kaukinės botaninio-zoologinio draustinio į V. R. sodybą. Kad iš Kaukinės draustinio patenkama ne į bendrą kelią, o į V. R. sodybą, patvirtina bendras vietovės vaizdas, esantis ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Ikiteisminio tyrimo duomenys taip pat patvirtina, kad V. R. kieme rasta mediena savo rūšine sudėtimi atitinka medieną, pagrobtą iš Kaukinės draustinio (10 uosių, 1 juodalksnis). 2014 m. balandžio 15 d. Apžiūros protokole konstatuota, kad V. R. kieme rastos būtent uosinės malkos. Kad V. R. sodyboje sukrauta mediena atitinka Kaukinės miške nupjautiems medžiams patvirtino medieną V. R. kieme radę valstybiniai miškų pareigūnai D. F. ir O. K., kurie turi specialių žinių šioje srityje. Rastos medienos rūšinė sudėtis taip pat matyti iš nuotraukų, pridėtų prie 2014 m. balandžio 15 d. Apžiūros protokolo. V. R. neteisėtus veiksmus patvirtina ir tai, kad ikiteisminiame tyrime kaip liudytojas apklaustas Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK tyrėjas G. J. parodė, jog V. R. jam prisipažinimo padaręs medienos vagystę iš Kaukinės miško. V. R. prisipažinimą išpjovus ir atsivežus į savo sodybą medieną iš Kaukinės draustinio patvirtina tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir šioje byloje apklausti valstybiniai miškų pareigūnai D. F. ir O. K.. V. R. prisipažino išpjovęs ir pasisavinęs medieną iš Kaukinės draustinio valstybiniame miško pareigūnams D. F., O. K. ir policijos pareigūnui G. J. ir tik sužinojęs atlygintinų nuostolių dydį pradėjo neigti savo kaltę. Ikiteisminiame tyrime buvo konstatuota, kad nėra jokių duomenų, jog D. F., O. K. ir G. J. turėtų motyvų apkalbėti V. R.. Nėra jokio pagrindo abejoti nuosekliais ir neprieštaringais D. F., O. K. ir G. J. parodymais tiek dėl V. R. prisipažinimo išpjovus ir atsivežus medieną iš Kaukinės draustinio, tiek dėl arklio traukiamo vežimo pėdsakų, atvedusių į sodybą ir dėl sodyboje rastos medienos rūšinės sudėties.Pirmosios instancijos teismas, nesant tam jokio pagrindo, sutiko su atsakovo versija, jog atsakovas jo sodyboje rastą medieną įsigijo iš VĮ Trakų miškų urėdijos ir nepažįstamo asmens. Medienos pirkimo iš VĮ Trakų miškų urėdijos dokumentai, kuriais remiasi teismas, negali patvirtinti, jog atsakovo sodyboje rasta būtent ši mediena. 2013 m. sausio 21 d. Miško pardavimo sutartyje Nr. NMSE238, V. R. sudarytoje su VĮ Trakų miškų urėdija, nurodytas miško iškirtimo terminas – 2013 m. vasario 28 d., išvežimo terminas – 2013 m. kovo 15 d. Atsakovo nurodomas nenukirsto miško pirkimas yra įvykęs daugiau nei prieš metus iki įvykio, dėl kurios žalos atlyginimo siekia ieškovė. Be to, atliekant ikiteisminį tyrimą VĮ Trakų miškų urėdija 2015 m. vasario 19 d. elektroniniu paštu atsakydama į paklausimą dėl to, kokią medieną buvo leista išvežti V. R., nurodė, kad V. R. buvo paruošta guobos malkos (V. R. sodyboje rastos uosio malkos). Tame pačiame VĮ Trakų miškų urėdijos elektroniniame laiške nurodyta, kad 2013 m. vasario 21 d. Miško pardavimo sutartimi pirktą medieną V. R. nuvežė prie miško gyvenančiai dukrai, t. y. t. y. iš VĮ Trakų miškų urėdijos įsigyta mediena nebuvo vežama į V. R. sodybą. Kad iš VĮ Trakų miškų urėdijos buvo pirkta tik guobos mediena, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo duomenys. Netgi pats V. R., ikiteisminiame tyrime apklaustas įtariamuoju, neteigė, kad jo kieme rasta guobos mediena, vietoj to nurodė kieme buvus kitos rūšies medieną. Be to, teikdamas paaiškinimus šioje civilinėje byloje, V. R. patvirtino, kad per metus sukūrena apie 10 kubinių metrų medienos, todėl net jei visa VĮ Trakų miškų urėdijoje pirkta mediena būtų buvusi atgabenta į V. R. sodybą, iki 2014 m. balandžio 15 d. ji jau būtų buvusi sukūrenta. Taigi nurodytos aplinkybės akivaizdžiai paneigia atsakovo pateikiamą versiją, kad jo sodyboje rasta mediena buvo įsigyta VĮ Trakų miškų urėdijoje. Atsakovo versija, jog jo sodyboje rastą medieną jis įsigijo iš nepažįstamo asmens, apskritai nepatvirtina jokiais įrodymais, išskyrus nepatikimus liudytojų parodymus. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojo S. Ž. parodymais, kuris paaiškino, jog parodė malkas vežančiam vairuotojui, kaip nuvažiuoti į atsakovo sodybą. Liudytojo S. Ž. parodymai yra nepatikimi ir prieštaringi, kadangi S. Ž., kaip patvirtino jis pats ir atsakovas, su atsakovu yra seni pažįstami, tačiau nepaisant to 2014 m. pradėtame ikiteisminiame tyrime S. Ž. atsakovo nebuvo nurodytas kaip galintis ką nors paaiškinti apie aplinkybes, susijusias su medienos įsigijimu. Be to, S. Ž. teigimu vairuotojas kelio klausė atsakovą įvardindamas familiariai pravarde „trečias“, tarsi atsakovas būtų vairuotojo pažįstamas, nors, kaip teigia atsakovas, vairuotojo jis nepažįsta. Teismas spręsdamas, jog atsakovo kieme rastos malkos yra ne iš Kaukinės draustinio, o įsigytos iš nepažįstamo asmens, ignoravo tai, kad pagal galiojančius teisės aktus atsakovas tuo atveju, jei jam būtų atvežta mediena, privalėjo turėti ir tai patvirtinančius dokumentus.Tai, kad teismo sprendime minimas medienos lyginamųjų pavyzdžių paėmimas, specialisto išvados dėl medienos atitikimo gavimas, arklio ir vežimo pėdsakų palyginimas, nustatymas, kokiu konkrečiai pjūklu pjauta mediena būtų pertekliniai proceso veiksmai, yra konstatavusi ir prokuratūra ikiteisminiame tyrime – 2015 m. kovo 19 d. prokurorės nutarimu išnagrinėjus 2015 m. vasario 27 d. V. R. prašymą, kuriuo prašyta atlikti medienos pjuvenų ekspertizę ir padaryti pėdsakų gipso atliejas. Šioje byloje net ir neatlikus lyginamųjų medienos pavyzdžių, pėdsakų tyrimo pakanka įrodymų atsakovo neteisėtiems veiksmams konstatuoti.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. R. prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Ikiteisminio tyrimo medžiaga turėjo reikšmės, nagrinėjant VĮ Kaišiadorių urėdija ieškinį Trakų rajono apylinkės teisme, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek civiliniame procese svarbiausias klausimas buvo išsiaiškinti, ar yra įrodyta atsakovo kaltė dėl medienos pagrobimo. Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas 3 metus, vėliau buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, įrodančių atsakovo kaltę.Išanalizavus bylos duomenis, galima pagrįstai teigti, kad nuo 2014 m. balandžio 15 d. prasidėjo kryptingi ir apgalvoti valstybės pareigūnų veiksmai, siekiant atsakovą apkaltinti medžių vagyste. Visų pirma, policijos pareigūnas G. J. neturėjo duomenų surašyti būtent tokio turinio 2014 m. balandžio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, taigi akivaizdu, jog įvykio vietos apžiūros protokolas surašytas vėliau, pridedant jį prie 2014 m. balandžio 18 d. Kaišiadorių miškų urėdijos pateiktų dokumentų Elektrėnų PK. Urėdijos 2014 m. balandžio 18 d. dokumentu Nr. SD-239 ,,Dėl neteisėtu miško kirtimu padarytos žalos miškų urėdijai“ prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą, pridėti dokumentai dėl iškirstų medžių apmatavimo, biržės taksavimo lapas ir kt. Raštas, gautas Elektrėnų PK, nukreiptas vykdymui G. J. 2014 m. balandžio 22 d.. G. J. 2014 m. balandžio 15 d. atsakovo nesutiko, nei kieme, nei miške, be to, neskaičiavo, todėl negalėjo žinoti, kiek kietmetrių medžių išvežta iš miško. G. J. surašytame apžiūros protokolo pirmoje pusėje nenurodyta, kokie specialistai ar kiti asmenys dalyvavo atliekant apžiūrą, ar kurių akivaizdoje ji atlikta, bet protokolo antroje pusėje tyrėjas rašo, kad remiantis miško specialistais, V. R. kieme viso rasta apie 8-9 kubinius metrus uosio medienos. Protokole nurodoma, kad prie ūkio pastato, vienoje krūvoje, yra apie 8 kubinius metrus kaladėlėmis ir suskaldytų uosio malkų. Atsakovo sutuoktinė R., buvusi namuose, 2014 m. balandžio 15 d. stebėjo tyrėjo veiksmus. Ji teigė, kad tyrėjas nematavo, neskaičiavo prie sandėlio buvusios krūvoje medienos. Perskaičiuoti medieną užtruktų kelias valandas. Įvykio vietos apžiūros protokole konstatuota, kad šalia vežimo guli krūva uosio kaladžių. Vežimo gabaritai nenurodyti, nematuota ir neskaičiuota, kiek medienos yra vežime ir krūvoje prie vežimo. Dėl nedidelio kiekio medienos tai neturėjo sudaryti sunkumo ją apskaičiuoti. Protokole net nenurodyta, kokie vežimo ratai – mediniai, apkaustyti geležimi, ar guminiai, ir kokių ratų pėdsakai rasti miške.Kaip matyti iš pirminių O. K. ir D. F. paaiškinimų, jie 2014 m. balandžio 15 d. Kaukinės miške rado savavališkai nupjautus 10 uosio ir 1 juodalksnio išvartų. Dalis medienos išvežta, dalis palikta miške. Įvykio vietoje pastebėti arklio traukiamo vežimo pėdsakai. Apklausose neminima, kad urėdijos darbuotojai būtų ėmęsi veiksmų likusių miške medžių kiekiui nustatyti. Fotolentelėje Nr. 10 matosi, kad prie vieno uosio miške likusios 5 masyvios kaladės, o kiek likusių medžio kaladžių prie kitų medžių neužfiksuota. Nebuvo užfiksuoti vežimo pėdsakai, todėl neaišku, ar vežimas buvo su mediniais, ar su guminiais ratais. Urėdijos darbuotojai nieko nepasisako dėl medžių supjaustymo ir išvežimo laiko.Tyrimo metu buvo prašoma atlikti medienos ekspertinį tyrimą, ir nors buvo galima tai padaryti, tai nebuvo atlikta. Sutinkamai su savavališkais kirtimais iškirstų medžių apmatavimo duomenimis (medžius miške apmatavo girininko pavaduotojas O. K.), keletas medžių iš 10-ties buvo itin stori (44-58 cm), todėl nereikėjo didelių pastangų patikrinti, ar atsakovo kieme yra tokio skersmens kaladžių.?Žemės grunto iš miško ir ant medienos kaladžių sulyginimas irgi būtų padėję nustatyti, kad rasti mano kieme medžiai ne iš Kaukinės miško. Nesuinteresavo tyrimo pareigūnų ir teiginiai dėl jauno arklio amžiaus fizinių galimybių. Arklys negalėjo įkalnėn įtraukti pilno vežimo medienos. Buvęs policijos tyrėjas G. J. teigia, kad atsakovas neva prisipažino pagrobęs medieną, tačiau iškviestas į Elektrėnų PK ir teisme jis negalėjo argumentuotai paaiškinti, kodėl nesurašė protokolo apie atsakovo prisipažinimą. Kaišiadorių urėdijos darbuotojai suinteresuoti baigti bylą atsakovo apkalta, nors jiems yra žinoma, kad 2014 m. vasario 20 d. mirė atsakovo sūnus, žmona ligota, atsakovas turi tris stuburo išvaržas, ir tikrai negalėjo atlikti tokių sunkių darbų, kaip daugybinių medžių pjovimas miške, pakrovimas, pervežimas, kapojimas ir pan. Nors ir neapmatuotas vežimas, tačiau nagrinėjant bylą teisme, visi sutiko, atsižvelgiant į vežimo nuotrauką, kad vežime galėjo tilpti tik 0,35-0,5 kub. metrai medienos. Tokiu būdu, atsakovas būtų turėjęs daugiau nei 15 kartų nuvykti į mišką ir vykdyti neteisėtą veiklą. Neslėpė nupirktos medienos, urėdijos darbuotojai atsitiktinai ją pamatė ir nutarė išsiieškoti iš atsakovo didžiulę pinigų sumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).
13. Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 3 dalyje, teisėjų kolegija nenustatė, tačiau įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žalos aplinkai ir miško valdytojui atlyginimo.
Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; kt.).Aplinkos apsaugos įstatymas nustato, kad piliečiai, visuomeninės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų, o taip pat atlyginti neteisėta veika padarytus nuostolius ir, esant galimybei, atstatyti aplinkos objekto būklę (Aplinkos apsaugos įstatymo 9, 32 straipsniai). Atsakomybė už žalą, padarytą aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų juridinių ir fizinių asmenų turtui bei interesams juridinių ir fizinių asmenų neteisėta veika, nustato Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnis, kuriuo remiantis draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Fizinius ir juridinius asmenis, padariusius žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, įpareigoja visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai (Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalis, 23 straipsnio l dalis).Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų, dėl kurių aplinkai ir ieškovei būtų buvusi padaryta 5 000 Eur dydžio žala, todėl ieškinį atmetė.Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais, pagal kurią, vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi, remdamasi įrodymų viseto ir pakankamumo principu, leidžiančių daryti išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010), daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių atsakovo atliktus neteisėtus veiksmus.Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, o taip pat faktą, kad atsakovas neįrodė, kaip to reikalauja CPK 178 straipsnyje įtvirtintos įrodinėjimo taisyklės, jog jo sodyboje rastą medieną jis būtų įsigijęs teisėtai. Kaip pagrįstai nurodo apeliantė, atsakovo neteisėtus veiksmus patvirtina ikiteisminiame tyrime užfiksuoti vežimo ratų pėdsakai iš medžių išpjovimo vietos Kaukinės draustinyje į atsakovo sodybą, ikiteisminiame tyrime užfiksuota atsakovo sodyboje rastos medienos rūšinė sudėtis, valstybinių miško pareigūnų parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir paaiškinimai šioje civilinėje byloje. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiame 2014 m. balandžio 15 d. Apžiūros protokole užfiksuoti arklio ir vežimo ratų pėdsakai, vedantys nuo atsakovo sodybos iki Kaukinės draustinyje, esančiame apie 200 metrų nuo sodybos, iškirstų medžių. Valstybinių miškų pareigūnų D. F. ir O. K. parodymai, duoti tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir šioje civilinėje byloje, taip pat patvirtina, kad medienos traukimo pėdsakai vedė iš Kaukinės botaninio-zoologinio draustinio į atsakovo sodybą. Kad iš Kaukinės draustinio patenkama ne į bendrą kelią, o į V. R. sodybą, patvirtina bendras vietovės vaizdas, esantis iktiteisminio tyrimo medžiagoje. Ikiteisminio tyrimo duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovo sodybos kieme rasta mediena savo rūšine sudėtimi atitinka medieną, pagrobtą iš Kaukinės draustinio (10 uosių, 1 juodalksnis). Minėtame Apžiūros protokole konstatuota, kad V. R. kieme rastos būtent uosinės malkos. Kad atsakovo sodyboje sukrauta mediena atitinka Kaukinės miške nupjautus medžius patvirtino medieną atsakovo kieme radę valstybiniai miškų pareigūnai D. F. ir O. K., kurie yra asmenys, turintys specialių žinių šioje srityje. Juolab, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad neteisėtu miško sunaikinimu padarytos žalos atlyginimo bylose miškų pareigūnų pateikti duomenys ir paaiškinimai pripažįstami tinkamais įrodymais šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2004).Be to, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas neįrodė, kad sodyboje rastą medieną jis įsigijo teisėtai, o būtent iš VĮ Trakų miškų urėdijos ir nepažįstamo asmens. Medienos pirkimo iš VĮ Trakų miškų urėdijos dokumentai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovo sodyboje rasta būtent ši mediena, nes Nenukirsto valstybinio miško sutartis Serija 1902 Nr. NMSE238, buvo sudaryta su VĮ Trakų miškų urėdija dar 2013 m. sausio 21 d. Joje nurodytas miško iškirtimo terminas 2013 m. vasario 28 d., išvežimo terminas – 2013 m. kovo 15 d., tuo tarpu ginčo mediena pas atsakovą buvo rasta daugiau nei po metų, t. y. 2014 m. balandžio 15 d. Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad VĮ Trakų miškų urėdija 2015 m. vasario 19 d. elektroniniu paštu, atsakydama į paklausimą dėl to, kokią medieną buvo leista išvežti atsakovui, nurodė, kad V. R. buvo paruoštos guobos malkos, tuo tarpu, kaip paaiškino valstybiniai miškų pareigūnai D. F. ir O. K., atsakovo sodyboje buvo rastos uosio malkos. Svarbi ir ta aplinkybė, kad minėta rašte VĮ Trakų miškų nurodė, kad 2013 m. sausio 21 d. Nenukirsto valstybinio miško sutartimi įsigytą medieną atsakovas nuvežė prie miško gyvenančiai dukrai, kas rodo, jog iš VĮ Trakų miškų urėdijos įsigyta mediena nebuvo vežama į atsakovo sodybą, kas paneigia atsakovo sodyboje rastos medienos teisėto buvimo faktą. Juolab, kad kaip matyti iš 2013 m. sausio 21 d. Nenukirsto valstybinio miško sutarties, atsakovas įsigijo 6,11 m³ medienos, tuo tarpu byloje nustatyta, kad atsakovas užvaldė 8,32 m³ medienos. Teisėjų kolegija tik kaip gynybinę versiją vertina, todėl atmeta atsakovo argumentą, jog likusią dalį medienos, kuri buvo rasta jo sodyboje, jis įsigijo iš nepažįstamo asmens, nes šios aplinkybės atsakovas neįrodė (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija kritiškai vertina liudytojo S. Ž. paaiškinimus, apie tai, jog jis neva parodė malkas vežančiam vairuotojui, kaip nuvažiuoti į atsakovo sodybą, nes S. Ž. su atsakovu yra seni pažįstami, taigi jo paaiškinimai nėra patikimi. Kita vertus, neteisėtas malkų įsigijimas neįrodo, kad atsakovas jo sodyboje rastą medieną įsigijo teisėtai. Kaip teisingai nurodo apeliantė, pagal galiojančius teisės aktus, atsakovas tuo atveju, jei jam būtų atvežta mediena, privalėjo turėti tai patvirtinančius dokumentus. Pagal Apvaliosios medienos gabenimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. D1-823, 17 punktą medienos siuntėjas ir medienos gavėjas jiems skirtus medienos gabenimo lapų egzempliorius privalo saugoti 1 metus nuo medienos gabenimo lapo surašymo. Atsakovas tokio dokumento nepateikė nei valstybiniams miškų pareigūnams, nei ikiteisminiame tyrime, nei šioje civilinėje byloje, todėl neįrodė šios aplinkybės.Vien aplinkybė, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, kad ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu nenustačius jo kaltės buvo nutrauktas, nepaneigia atsakovo neteisėtų veiksmų civilinės atsakomybės prasme. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Aplinkos apsaugos įstatyme nustatyta griežtoji atsakomybė (atsakomybė be kaltės) už žalą, padarytą aplinkai, atsižvelgiant į įstatyme nurodytas išimtis. Tai reiškia, kad civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų bei žalos ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010). Taigi tai, kad atsakovo atžvilgiu vykdytas ikiteisminis tyrimas nenustačius atsakovo kaltės dėl medienos pagrobimo iš Kaukinės miško buvo nutrauktas, negali būti pagrindu daryti išvadą, kad atsakovui negali būti taikomas civilinė atsakomybė, nes, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju atsakovo kaltė yra preziumuojama.Pagal CK 6.247 straipsnį turi būti atlyginami nuostoliai, kurie pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu.Priežastiniam ryšiui nustatyti pakanka konstatuoti aplinkybes apie tai, kad asmens neteisėti veiksmai prisidėjo prie negatyvių pasekmių (žalos) atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2006). Atsakovui valstybiniame miške (Kaukinės botaninaime - zoologiniame draustinyje) neteisėtai išpjovus 10 išvirtusių uosių ir 1 išvirtusį juodalksnį, buvo padaryta žala aplinkai, o pasisavinus išpjautą medieną – ir žala valstybinio miško valdytojo turtui bei interesams, taigi tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir gamtai bei miško valdytojui kilusios žalos egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys.CK 6.251 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad padaryti nuostoliai, kurie yra žalos piniginė išraiška (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.Žalos aplinkai apskaičiavimo tvarka nustatyta įstatymuose ir kituose teisės aktuose (Miškų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Aplinkos ministras, vadovaudamasis šiomis, taip pat Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio nuostatomis, 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 patvirtino Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodiką. Vadovaujantis Metodikos priedo „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainiai“ 1.2.2 punktu (neplynaisiais kirtimais padarytos žalos aplinkai dydis yra 1 000 litų už 1 kub. metrą medienos) ir Metodikos 2.2 punktu (III ir IV brandumo grupės (pribręstančiuose ir brandžiuose) medynuose taikomas koeficientas 2,0) neteisėtu miško kirtimu padaryta 16 640 Lt, t. y. 4 819,28 Eur žala aplinkai. Žalos dydį patvirtina Savavališkai iškirstų medžių apmatavimo protokole užfiksuoti duomenys ir neteisėtu miško kirtimu VĮ Kaišiadorių miškų urėdijos Žiežmarių girininkijoje padarytos žalos aplinkai apskaičiavimo pažyma. Miško valdytojui padarytos žalos dydį įrodo, medienos pasisavinimo metu galiojusiame VĮ Kaišiadorių miškų urėdijos apvaliosios medienos kainoraštyje nurodyta beržinių pirmos kaitrumo grupės malkų kaina (110 Lt / m³), kuri atitinka pasisavintą medieną, tai yra 915,20 Lt (110 Lt X 8,32 m³). Įvertinus miškų urėdijos malkinės medienos pagaminimo ir ištraukimo savikainą, kuri yra 35 Lt/m³, ieškovui kaip miško valdytojui padarytos žalos dydis yra 624 Lt (915,20 Lt - (35, Lt x 8,32 m3)), t. y. 180,72 Eur.Taigi, nustačiusi visas būtinąsias sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti, apeliacinės instancijos teismas naikina Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimą ir priimą naują sprendimą – ieškinį tenkina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 5 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016 m. lapkričio 15 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Dėl visų kitų proceso dalyvių nurodomų argumentų teisėjų kolegija atskirai nepasisako, nes laiko juos teisiškai nereikšmingais nagrinėjam ginčui teisingai išspręsti. Ieškovas pateikė prašymą priteisti 968 Eur dydžio atstovavimo išlaidų, kurias jis patyrė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir 980,10 Eur dydžio atstovavimo išlaidų, kurias jis patyrė nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys tenkinamas, o taip pat tenkinamas ieškovės apeliacinis skundas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas, įvertinęs Teisingumo ministro patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8 straipsnyje įtvirtintus advokato teikiamos teisinės pagalbos maksimalius dydžius, tai, kad byla nėra sudėtinga, mažina prašomą priteisti atstovavimo išlaidų sumą ir iš atsakovo ieškovei priteisia 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovas CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad byla elektroninė, už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra 113 Eur, atitinkamai už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokesti taip pat yra 113 Eur, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 226 Eur žyminio mokesčio.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės VĮ Kaišiadorių miškų urėdijos ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei VĮ Kaišiadorių miškų urėdijai (juridinio asmens kodas 158985240) iš atsakovo V. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 819,28 Eur žalos aplinkai ir 180,72 Eur žalos miško valdytojui, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016 m. lapkričio 15 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 000 atstovavimo išlaidų.
Priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovo V. R. 226 Eur žyminio mokesčio.