Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, A-502-1973-08

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2008-12-05
Bylos Nr.: A-502-1973-08
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Skirgailė Žalimienė (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Dainius Raižys
Pareiškėjas: Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos
Atsakovas: Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai

Administracinė byla Nr. A502-1973/2008Procesinio sprendimo kategorija 25 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovams Z. V., J. J.,atsakovo atstovėms D. V., V. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – ir VRK; pareiškėjas; apeliantas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas:

1) panaikinti atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija; atsakovas) 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. 2R-2095(2.6) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą“ (toliau – ir sprendimas Nr. 2R-2095(2.6));

2) įpareigoti atsakovą išduoti VRK leidimą tvarkyti asmens duomenis.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad, vadovaujantis nusistovėjusia praktika, VRK, kuri pagal Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo (toliau – ir VRK įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą organizuoja ir vykdo Lietuvos Respublikos Seimo ir kitus rinkimus, prieš kiekvienus iš jų kreipiasi į Inspekciją su panešimu dėl išankstinės patikros. Pažymėjo, kad VRK 2007 m. liepos 3 d. raštu Nr. 2-500(1.5) informavo Inspekciją apie ketinimą, 2007 m. spalio 10 d. organizuojant rinkimus į Seimą vienmandatėje Dzūkijos rinkimų apygardoje Nr. 69, tvarkyti ypatingus asmens duomenis ir viešų duomenų rinkmenas automatiniu būdu bei pridėjo VRK 2007 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 272 patvirtintas Asmens duomenų tvarkymo taisykles (toliau – ir Taisyklės). Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 26 straipsnio ir Inspekcijos direktoriaus 2006 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1T-6 patvirtintų Išankstinės patikros atlikimo taisyklių (toliau – ir Patikros taisyklės) 10 punktu, priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 2R-2095(2.6), kuriuo atsisakė VRK išduoti leidimą tvarkyti asmens duomenis.

Paaiškino, kad Įstatymo 4 straipsnis nustato, jog asmens duomenys tvarkomi ne ilgiau nei to reikalauja duomenų tvarkymo tikslai. Pažymėjo, kad Inspekcija sprendimu Nr. 2R-2095(2.6) nurodė VRK nustatyti asmens duomenų skelbimo internete terminą ir apie jį pranešti Inspekcijai.

Rėmėsi Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo (toliau – ir Seimo rinkimų įstatymas) 93 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, jog VRK ne vėliau kaip per 4 mėnesius po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo perduoda valstybės archyvui neterminuotai saugoti rinkimų apylinkių ir rinkimų apygardų balsų skaičiavimo protokolus, VRK posėdžių protokolus bei sprendimus ir rinkimų dokumentų pavyzdžių komplektą.

Nurodė, kad VRK yra nustačiusi asmens duomenų tvarkymo terminus ir apie tai yra tinkamai informavusi Inspekciją. Atkreipė dėmesį į tai, jog Inspekcija nėra konstatavusi, kad VRK patvirtintos Taisyklės yra neteisėtos ar pažeidžia įstatymų reikalavimus, jos taip pat nebuvo nuginčytos (teisme) ar pripažintos negaliojančiomis. Taigi Inspekcija, motyvuodama ginčijamą sprendimą Nr. 2R-2095(2.6), turėtų nesiremti argumentais dėl minėtų taisyklių.

Teigė, kad Inspekcija ir VRK skirtingai supranta asmens duomenų apie kandidatus skelbimo VRK interneto svetainėje tikslus. Vertino, kad Inspekcija asmens duomenų tvarkymo tikslus traktuoja pernelyg siaurai, t. y. preziumuoja, jog šie asmens duomenys tvarkomi ir skelbiami internete tik rinkimų organizavimo ir vykdymo tikslais, o pasibaigus rinkimams reikalauja tokius asmens duomenis išimti iš interneto svetainės. VRK nuomone, asmens duomenų tvarkymo ir skelbimo tikslas – rinkimų skaidrumo užtikrinimas ir visuomenės informavimas. Laikėsi pozicijos, kad vieną kartą paviešinus tokius asmens duomenis (apie tai kandidatai yra informuojami ir duoda savo sutikimą), išnykta tikslas tuos asmens duomenis išimti, nes taip sumažėtų rinkimų skaidrumas ir pablogėtų visuomenės informavimas apie kandidatus, dalyvavusius rinkimuose, t. y. būtų sunaikintas savotiškas enciklopedinio pobūdžio žinynas (informacijos šaltinis), be to, tokie asmens duomenys išlieka kituose (ne tokiuose patogiuose) šaltiniuose (oficialioje spaudoje, dienraščiuose, VRK leidžiamuose specialiuose elektroniniuose ir spaudos leidiniuose). Nurodė, jog taip tik būtų pablogintas informacijos naudotojų darbas, informacijos prieinamumas. Pabrėžė, kad niekas negali užtikrinti, jog kitose interneto svetainėse nebus skelbiamos VRK paskelbtų asmens duomenų kopijos ar informacija su nuoroda į VRK, kaip šių duomenų šaltinį. Akcentavo, jog už tokius veiksmus, t. y. viešos informacijos platinimą nėra numatyta jokios teisinės atsakomybės. Tvirtino, kad draudimas VRK neribotą laiką skelbti internete informaciją apie kandidatus, palyginus su kitais visuomenės informavimo šaltiniais, diskriminuoja VRK.

Pažymėjo, kad Taisyklėse asmens duomenų skelbimo terminas buvo nustatytas atsižvelgus į duomenų tvarkymo tikslus (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnis ir 11 straipsnio 2 dalis), VRK uždavinius ir visuomenės, t. y. viešąjį interesą (VRK įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 2 dalies 13 punktas).

Nurodė, kad kandidatai, dalyvaudami rinkimuose, dalyvauja valstybės viešajame gyvenime ir yra vieši asmenys, todėl ir duomenys apie juos yra vieši, kurie, pasibaigus konkretiems rinkimams, negali tapti slapti. Pabrėžė, jog vieši asmenys negali tikėtis privatumo viešojo gyvenimo srityse. Be to, dalies asmens duomenų, pavyzdžiui, apie partinę priklausomybę, išsilavinimą ir pomėgius, pateikimas nėra privalomas. Atkreipė dėmesį į tai, kad pasibaigus kandidatų dalyvavimui viešajame valstybės gyvenime, kiti (nauji) duomenys apie tokius asmenis nerenkami ir neskelbiami, tačiau faktas, kad šie asmenys buvo vieši asmenys, neišnyksta, dėl ko neatsiranda ir pagrindas panaikinti viešą informaciją apie juos.

Laikėsi pozicijos, kad tuo atveju, jeigu tokie asmens duomenys nebūtų skelbiami, būtų pažeidžiamas visuotinių, lygių, skaidrių ir demokratinių rinkimų principas. Teigė, kad pasibaigus rinkimų kampanijai, tokių asmens duomenų išėmimas iš VRK interneto svetainės neatitiktų VRK, kaip viešos ir skaidrios rinkimų organizavimo institucijos, paskirties ir pobūdžio, būtų niekaip nepateisinamas ir neatitiktų kitų demokratinių valstybių praktikos. Vertino, kad, paskelbus asmens duomenis internete ir laikant juos svetainėje fiksuotą laikotarpį, kaip to reikalauja Inspekcija (pavyzdžiui, skelbiant duomenis tik 4 mėnesius po oficialių rinkimų rezultatų paskelbimo), būtų realizuotas tik dalies visuomenės teisėtas interesas gauti duomenis apie rinkimų rezultatus ir kandidatus, dalyvavusius rinkimuose, o išėmus tokius duomenis iš VRK svetainės pasibaigus fiksuotam terminui, likusi visuomenės dalis netektų galimybės susipažinti su tokia informacija. Taigi pranašumą įgytų tie asmenys, kurie suskubo su tokiais duomenimis susipažinti, ypač tie, kurie spėjo tokius duomenis nusikopijuoti, nepaisant to, kokiais tikslais tai padarė: mokslinių tyrimų, visuomenės informavimo ar dėl to, kad tuos duomenis po to skelbtų savo šaltiniuose, kurių nekontroliuoja VRK. Be to, rinkimų įstatymai įpareigoja VRK po oficialaus rinkimų rezultatų paskelbimo išleisti oficialius leidinius (knygas), kuriuose skelbiama analogiška informacija, t. y. duomenys. Tokie asmens duomenys, kaip ir kiti VRK sprendimai, taip pat oficialiai skelbiami ir „Valstybės žiniose“ ar jų priede „Informaciniai pranešimai“. Įstatymų nustatyta tvarka tam tikrose laikmenose oficialiai paskelbti asmens duomenys, esantys viešuosiuose bibliografiniuose fonduose ir netgi internete, kur skelbiami visi dokumentai, oficialiai paskelbti „Valstybės žiniose“, tampa prieinami gana ilgą laikotarpį. Taigi jeigu tokie duomenys prieinami kitose laikmenose, t. y. knygose, laikraščiuose ar internete, tai nėra jokio teisinio pagrindo ir tikslo tuos duomenis išimti iš VRK interneto svetainės.

Pažymėjo, kad Inspekcija sprendimo Nr. 2R-2095(2.6) motyvuojamojoje dalyje daro nuorodą į Patikros taisyklių 7 punktą, tačiau konkrečiai nekonstatuoja, kad, VRK skelbiant asmens duomenis apie kandidatus neribotą laiką, būtų pažeidžiamos jų teisės ir teisėti interesai, t. y. teisė į privatų gyvenimą, nors Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatytas tikslas yra ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumą.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.23 straipsnio 1 dalis įtvirtina asmens privataus gyvenimo neliečiamumą, išskyrus tuos atvejus, kai tokia informacija skelbiama asmens sutikimu. Akcentavo, kad kandidatuojantis asmuo siekia valstybei ir visuomenei reikšmingų pareigų ir, pateikdamas VRK duomenis apie save (turto deklaracijos išrašą, autobiografiją, anketą), žino, supranta ir sutinka, kad jie būtų paviešinti ir prieinami visiems ne tik internete, bet ir visose kitose informacijos skleidimo priemonėse – įvairiomis tokios informacijos pateikimo formomis. Padarė išvadą, kad VRK, skelbdama tokią informaciją rinkimų tikslais neribotą laiką, nepažeidžia kandidato teisių ir teisėtų interesų. Tvirtino, jog dėl to Inspekcijos sprendimas Nr. 2R-2095(2.6) yra nepagrįstas ir neteisėtas, neatitinkantis nei Įstatymo ir VRK įstatymo, nei kitų įstatymų nuostatų.

Atsiliepimas

Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime atsakovas pažymėjo, kad, vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, asmens duomenys turi būti renkami apibrėžtais ir teisėtais tikslais, nustatytais prieš renkant asmens duomenis ir paskui tvarkomi su šiais tikslais suderintais būdais, o to paties įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad asmens duomenys saugomi ne ilgiau nei to reikalauja duomenų tvarkymo tikslai, o kai asmens duomenys nebereikalingi jų tvarkymo tikslams, jie turi būti sunaikinami, išskyrus tuos, kurie įstatymų nustatytais atvejais turi būti perduoti valstybiniams archyvams. Taigi, atsižvelgęs į pirmiau minėtas nuostatas, duomenų valdytojas, prieš pradedamas tvarkyti asmens duomenis, privalo apibrėžti asmens duomenų tvarkymo tikslus bei, atsižvelgęs į šiuos tikslus, nustatyti konkretų asmens duomenų tvarkymo laikotarpį.

Nurodė, kad VRK 2007 m. liepos 3 d. raštu Nr. 2-500(1.5) pateikė Inspekcijai pranešimą dėl išankstinės patikros ir duomenų tvarkymo automatiniu būdu (toliau – ir Pranešimas), kurio 2.1 punktu nurodė asmens duomenų tvarkymo tikslą – asmens duomenų tvarkymas organizuojant ir vykdant rinkimus į Seimą vienmandatėje Dzūkijos rinkimų apygardoje Nr. 69. Rėmėsi Seimo rinkimų įstatymo 93 straipsnio, reglamentuojančio galutinių rinkimų rezultatų nustatymą ir paskelbimą, nuostatomis ir padarė išvadą, kad rinkimų į Seimą, šiuo atveju – rinkimų į Seimą vienmandatėje Dzūkijos rinkimų apygardoje Nr. 69 – organizavimas ir vykdymas nėra neribotą laiką vykstantis procesas. Be to, VRK, minėtame Pranešime nurodydama, kad duomenys apie kandidatus ir rinkimų rezultatus yra skelbiami nuolat, nenustatė asmens duomenų tvarkymo termino, o įtvirtino neterminuotą asmens duomenų tvarkymą. Tvirtino, kad dėl minėtos priežasties Taisyklių 25.1 punkte nustatytas kandidatų pareiškinių dokumentų, kuriuose vadovaujantis Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsniu, asmuo, nusprendęs išsikelti kandidatu į Seimo narius, privalo nurodyti savo asmens duomenis, skelbimas interneto svetainėje neribotą laiką neatitinka Įstatymo 4 straipsnio reikalavimų.

Pažymėjo, kad VRK kreipėsi į Inspekciją dėl išankstinės patikros atlikimo, kuri atliekama vadovaujantis Patikros taisyklėmis. Nurodė, kad, vadovaujantis minėtų taisyklių 8 punktu, atliekant išankstinę patikrą, nagrinėjama duomenų valdytojo pateiktuose dokumentuose nurodyta informacija ir įvertinama, ar ši informacija išsamiai apibūdina asmens duomenų tvarkymo tikslą, veiksmus bei priemones ir ar numatytos priemonės gali užtikrinti tinkamą asmens duomenų apsaugą. Nurodė, kad VRK Pranešimo 2.1. ir 2.2 punktuose nurodė asmens duomenų tvarkymo tikslą ir asmens duomenų tvarkymo teisinį pagrindą (Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalies 1 punktas, 11 straipsnis, VRK įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnis, Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2-5 dalys, 38 straipsnio 2-5 dalys, 39, 44, 45 ir 98 straipsniai). Teigė, kad jokie teisės aktai nenumato VRK teisės vienu tikslu, t. y. rinkimų organizavimo tikslu surinktus asmens duomenis panaudoti kitais tikslais, o asmens duomenų naudojimas kitais tikslais, nei tie, kuriais asmens duomenys buvo surinkti, prieštarauja Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintam asmens duomenų tvarkymo principui.

Nukreipė į Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 60 dalį, pagal kurią viešasis asmuo yra valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Laikėsi pozicijos, kad asmuo, pareiškęs norą būti kandidatu, atsisako dalies privatumo, tačiau, paskelbus galutinius rinkimų rezultatus ir kandidatui netapus Seimo nariu, jis praranda kandidato, o tuo pačiu – ir viešo asmens, statusą. Taigi tokiu būdu dingsta ir tikslas tokius asmens duomenis skelbti viešai. Be to, VRK nei Inspekcijai, nei teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių subjekto sutikimą dėl jo asmens duomenų skelbimo VRK interneto svetainėje neribotą laiką. Pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu tretieji asmenys rinktų asmens duomenis iš VRK interneto svetainės ir toliau tvarkytų savo interneto svetainėje, tokiam asmens duomenų tvarkymui būtų taikomas Įstatymas, nes asmens duomenų tvarkymas internete yra asmens duomenų tvarkymas automatiniu būdu, patenkantis į šio įstatymo reguliavimo sritį. Be to, tretiesiems asmenims, tvarkantiems iš VRK svetainės gautus asmens duomenis nesilaikant Įstatymo reikalavimų, kiltų administracinė atsakomybė.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Inspekcija nėra nurodžiusi VRK rinkimų metu surinktus asmens duomenis po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo visai sunaikinti, todėl tai neapribotų pareiškėjo teisės tokius asmens duomenis teikti teisinį pagrindą turintiems tretiesiems asmenims, o tuo pačiu – nebūtų pažeidžiamas ir visuotinių, lygių, skaidrių ir demokratinių rinkimų principas. Pažymėjo, kad Inspekcija nėra kompetentinga vykdyti asmens duomenų tvarkymo visuomenės informavimo tikslais priežiūrą ir kontrolę.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje buvo nustatyta, kad VRK, organizuodama 2007 m. spalio 7 d. rinkimus į Seimą vienmandatėje Dzūkijos rinkimų apygardoje Nr. 69, Inspekcijai pateikė Pranešimą, kurio 1 ir 2.1 punktuose nurodoma, kad ypatingų asmens duomenų tvarkymo bei viešų duomenų rinkmenų tvarkymo automatiniu būdu tikslas – rinkimų į Seimą vienmandatėje Dzūkijos rinkimų apygardoje Nr. 69 organizavimas ir vykdymas (kandidato atitikimo Seimo rinkimų įstatymo reikalavimams tikrinimas, rinkėjų informavimas apie kandidatus), o 6 punkte pažymima, kad tvarkomų asmens duomenų saugojimo tvarka, terminai, sunaikinimo būdai ir (ar) tvarka nustatyti VRK patvirtintose Taisyklėse. Sprendimu Nr. 2R-2095(2.6) Inspekcija nusprendė VRK neišduoti leidimo atlikti asmens duomenų, dėl kurių pateiktas Pranešimas, tvarkymo veiksmų.

Nukreipė į Taisyklių 6 ir 25.1 punktus. Rėmėsi Įstatymo 1 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 2 straipsnio 4 dalimi, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 straipsniu, Seimo rinkimų įstatymo 93 straipsnio 3 dalimi ir, atsižvelgęs į Pranešime nurodytus asmenų (kandidatų) duomenų tvarkymo tikslus, padarė išvadą, kad kandidatų į Seimo narius asmens duomenų tvarkymo tikslai yra pasiekiami baigus rinkimų procedūras, t. y. paskelbus galutinius rinkimų rezultatus, todėl tolimesnis šių duomenų tvarkymas galimas tik asmeniui aiškiai išreiškus sutikimą tvarkyti jo asmens duomenis (Įstatymo 2 straipsnio 11 dalis), o tuo atveju, jeigu asmuo tokio sutikimo neišreiškia, vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, jo asmens duomenys turi būti sunaikinami ar įstatymų nustatyta tvarka perduodami valstybiniams archyvams. Konstatavo, jog, Taisyklių 25.1 punkte nenustačius tikslaus asmens duomenų saugojimo termino, yra pažeidžiami Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 4 straipsnių reikalavimai, įpareigojantys asmens duomenis tvarkyti tik apibrėžtais ir teisėtais tikslais ir šiuos duomenis sunaikinti pasiekus numatytus tikslus. Vertino, kad tolimesnio asmens duomenų tvarkymo neribotą laiką negalima pagrįsti ir visuomenės informavimo bei rinkimų skaidrumo užtikrinimo būtinybe, kaip teigia pareiškėjas, nes asmens duomenis ketinama tvarkyti rinkimų organizavimo bei vykdymo tikslais ir šie tikslai pasiekiami tam tikru laiku.

Rėmėsi Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 60 dalimi ir pažymėjo, kad kandidatas į Seimo narius tampa viešu asmeniu, jeigu laimi rinkimus, tačiau kandidatu buvusio asmens neišrinkimas į Seimo narius bei kandidato statuso praradimas asmenį daro neviešu. Nurodė, kad VRK teiginiai, jog kandidatų į Seimo narius asmens duomenis paviešinus rinkimų metu, t. y. kandidatams esant viešiems asmenims, jų vėlesnis neskelbimas yra netikslingas, nepagrįsti teisės aktų normomis, todėl negali būti pripažįstami pateisinančiais šių asmenų asmens duomenų tvarkymą neribotą laiką.

Konstatavo, kad sprendimas Nr. 2R-2095(2.6) yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti, įpareigojant atsakovą išduoti VRK leidimą tvarkyti asmens duomenis, nėra pagrindo.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teigia, jog nei Inspekcija, nei pirmosios instancijos teismas apskritai nenagrinėjo klausimų dėl Pranešime nurodytų kitų institucijų teikiamų asmens duomenų tvarkymo teisėtumo, tačiau ginčijamu Inspekcijos sprendimu, kurį pirmosios instancijos teismas paliko galioti, buvo uždrausta atlikti visus Pranešime nurodytus asmens duomenų tvarkymo veiksmus, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė klausimus, kurie nebuvo išnagrinėti pirmosios instancijos teismo posėdyje ir dėl kurių nebuvo ginčo, t. y. šiurkščiai pažeidė procesinės teisės reikalavimus.

2. Laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis proporcingumo principu, turėjo išspręsti koliziją tarp Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalimi ir 25 straipsnio 3 dalimi saugomų gėrių.

3. Nurodo, kad nors VRK Pranešime nenurodė išankstinės patikros atlikimo pagrindo, Inspekcija sprendime Nr. 2R-2095(2.6) rėmėsi Įstatymo 26 straipsniu, reglamentuojančiu išankstinės patikros atvejus. Laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju Įstatymo 26 straipsnio 1 dalis netaikytina, nes duomenų valdytojas, t. y. VRK renka asmens duomenis ne savo iniciatyva, o jų pateikimo tvarka yra nustatyta teisės aktuose. Mano, jog kyla pagrįstų abejonių, ar Inspekcija turi teisę išankstinės patikros tvarka tikrinti VRK Taisyklių 25.1 teisėtumą ir ar Inspekcija sprendimu Nr. 2R-2095(2.6) neviršijo jai nustatytos kompetencijos.

4. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, nesivadovavo Įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtu asmens duomenų tvarkymo veiksmų sąvokų turiniu, dėl ko buvo iškraipyta jų prasmė. Atkreipia dėmesį į tai, kad minėtame įstatyme apskritai nevartojama sąvoka „asmens duomenų skelbimas“.

5. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog Taisyklių 25.1 punktas nenustato tikslių asmens duomenų saugojimo terminų, nes „neribotas laikas” visiškai aiškiai apibrėžia duomenų saugojimo trukmę. Atkreipia dėmesį į tai, jog VRK įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 13 punktas inter alia nustato, kad VRK skelbia informaciją apie rinkimuose dalyvavusius kandidatus, taigi, įstatyme nėra nustatytas kandidatų asmens duomenų skelbimo terminas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Pranešime yra nurodytas asmens duomenų tvarkymo tikslas ir kad jis pasiekiamas pabaigus rinkimų procedūras.

7. Nurodo, kad VRK veikla organizuojant ir vykdant rinkimus yra nuolatinio pobūdžio, todėl ir Taisyklių veikimas yra neterminuotas, nes yra skirtas ne tik minėtiems rinkimams į Seimą vienmandatėje Dzūkijos rinkimų apygardoje Nr. 69.

8. Atkreipia dėmesį į tai, jog Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad VRK pagal pareiškinius dokumentus sudaryta ir interneto tinklalapyje paskelbta informacija apie kandidatus po rinkimų paskelbimo gali būti keičiama, kai taisomos kalbos klaidos ar internete pateikta informacija skiriasi nuo pateiktos pareiškiniuose dokumentuose. Taigi darytina išvada, kad asmens duomenų tvarkymo (skelbimo) tikslai nesietini su rinkimų procedūrų pasibaigimu.

9. Mano, kad sprendimas Nr. 2R-2095(2.6) yra nelogiškas ir tuo aspektu, kad Inspekcija neįpareigojo VRK panaikinti (pakeisti) Taisyklių 25.1 punkto nuostatų bei neuždraudė VRK interneto svetainėje skelbti visų kitų anksčiau Lietuvoje įvykusių rinkimų kandidatų asmens duomenų.

10. Atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis Seimo rinkimų įstatymo 97 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų 88 straipsniu, laisvą Seimo nario ar savivaldybės tarybos nario vietą nustatyta tvarka užima kandidatas iš porinkiminio kandidatų sąrašo, kas reiškia, jog iki naujų rinkimų rezultatų nustatymo bet kuris tokiame sąraše esantis asmuo gali gauti Seimo nario ar savivaldybės tarybos nario mandatą, taigi VRK interneto svetainėje paskelbti asmens duomenys apie kandidatą yra reikšmingi viešų ir skaidrių rinkimų vykdymui.

11. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad neišrinkto ir kandidato statusą praradusio bei tapusio neviešu asmeniu asmens duomenų skelbimas VRK interneto svetainėje neribotą laiką negali būti pateisinamas, nes siekiama apsaugoti jo privatų gyvenimą, nėra argumentuota.

Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra analogiški pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui argumentams.

Atsiliepimas

Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime atsakovas teigia, kad pareiškėjas nenurodė nei vieno procesinės teisės pažeidimo, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Pažymi, kad Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog asmens duomenų tvarkymas yra bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas, taigi tuo atveju, jeigu numatytam tikslui pasiekti yra būtini keli asmens duomenų tvarkymo veiksmai, asmens duomenų tvarkymu yra laikomas visas atliekamų veiksmų rinkinys, o Inspekcija, atlikdama išankstinę patikrą Įstatymo 26 straipsnyje nustatytais pagrindais, vertina viso asmens duomenų tvarkymo veiksmų rinkinio teisėtumą bei išduoda leidimą (arba atsisako jį išduoti) atlikti visus asmens duomenų tvarkymo veiksmus. Laikosi nuomonės, kad pirmosios instancijos teismas argumentuotai pasisakė dėl visų pareiškėjo reikalavimų ir, vertindamas sprendimo Nr. 2R-2095(2.6) teisėtumą ir pagrįstumą, teisingai nustatė ginčo dalyką. Akcentuoja, jog skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nepriimtinumas negali būti laikomas procesinės teisės pažeidimu.

Nurodo, kad neterminuotas konkretaus asmens duomenų tvarkymas gali būti pagrįstas tik tuo atveju, kai asmens duomenų tvarkymo tikslo, kuriuo buvo surinkti jo asmens duomenys, neįmanoma pasiekti per ribotą laikotarpį. Vertina, jog VRK teiginys, kad jos atliekamo asmens duomenų tvarkymo tikslai yra apibrėžti rinkimų bei VRK įstatymuose ir sietini su nuolatine VRK veikla, prieštarauja Įstatymo 3 straipsnio nuostatai, kad tikslai, kuriais ketinama tvarkyti asmens duomenis, turi būti teisėti ir apibrėžti. Atkreipia dėmesį į tai, kad institucijos veiklos tikslai nėra tapatūs asmens duomenų tvarkymo tikslams. Teigia, kad pareiškėjo teiginys, jog išankstinė patikra buvo atlikta nesant Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, yra nepagrįstas. Akcentuoja, jog, prieš pateikdama Pranešimą, pati VRK nusprendė, kad yra pagrindas atlikti išankstinę patikrą, nes Inspekcija jokio raginimo pateikti tokį pranešimą VRK nebuvo pateikusi. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas taikyti 26 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes rinkimų įstatymai apibrėžia ne asmens duomenų teikimo, o gavimo tvarką, tačiau jokie teisės aktai nenustato konkrečios ir detalios asmens duomenų teikimo iš VRK tretiesiems asmenims tvarkos, todėl tokiam asmens duomenų tvarkymui yra privaloma išankstinė patikra. Nesutinka su VRK teiginiu, kad Pranešime nebuvo nurodytas išankstinės patikros atlikimo pagrindas, nes jis buvo nurodytas Pranešimo 1.1 ir 1.2 punktuose (ypatingų asmens duomenų ir viešų duomenų rinkmenų tvarkymas automatiniu būdu). Traktuoja, kad, kaip matyti iš Seimo rinkimų įstatymo 93 straipsnio 3 dalies, rinkimų organizavimo ir vykdymo tikslas yra pasiekiamas paskelbus galutinius rinkimų rezultatus, todėl VRK, įvykdžiusi minėtoje nuostatoje nustatytą pareigą perduoti atitinkamus dokumentus valstybės archyvui, nebetenka teisės toliau tvarkyti, be kita ko, ir skelbti iš šių dokumentų surinktų asmens duomenų. Remiasi Įstatymo 24 straipsniu bei Patikros taisyklėmis ir pabrėžia, kad Inspekcija ne tik galėjo, bet ir privalėjo vertinti VRK kartu su Pranešimu pateiktas Taisykles. Pažymi, kad Įstatymo 26 straipsnis nenumato Inspekcijos teisės, atliekant išankstinę patikrą, surašyti nurodymus dėl jau vykdomo ar planuojamo asmens duomenų tvarkymo. Akcentuoja, jog VRK niekada nebuvo leista atlikti tokius kandidatų asmens duomenų tvarkymo veiksmus, dėl kurių vyksta nagrinėjamas ginčas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Vyriausioji rinkimų komisija skundė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. 2R-2095(2.6) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą“, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą tvarkyti kandidatų į Seimą vienmandatėje Dzūkijos rinkimų apygardoje Nr. 69 duomenis dėl to, jog VRK išankstinės patikros pranešime nurodė, jog duomenys apie kandidatus bus skelbiami interneto svetainėje neribotą laiką.

Klostantis įvairialypiams visuomeniniams santykiams privati informacija neišvengiamai perduodama tretiesiems asmenims, valstybės institucijoms ar privatiems subjektams. Tačiau tai nereiškia, kad savanoriškai perduota informacija praranda apsaugą. Duomenys turi būti tvarkomi, gerbiant žmogaus teises ir laisves, ypač privatumo teisę, bei siekiant išlaikyti susijusių interesų pusiausvyrą.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant, ar Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimas pagrįstas ir teisėtas, aktualūs du aspektai: pirma, ar Vyriausioji rinkimų komisija turi kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, siekdama kaupti ir internete paskelbti informaciją apie kandidatus, kurie dalyvauja Seimo rinkimuose; antra, jeigu VRK privalo gauti leidimą tvarkyti asmens, kandidato į Seimo narius, duomenis, ar Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pagrįstai atsisakė išduoti leidimą tvarkyti minėtus duomenis.

Dėl VRK pareigos pranešti apie duomenų tvarkymą rinkimų tikslais

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 25 straipsnis nustato, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi automatiniu būdu tik, kai duomenų valdytojas arba jo atstovas Vyriausybės nustatyta tvarka praneša Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.

Tačiau toks pranešimas nėra būtinas, jeigu duomenų tvarkymas patenka į Įstatymo 25 straipsnyje numatytų išimčių taikymo sritį. Pranešimas apie duomenų tvarkymą nėra būtinas, jeigu asmens duomenys tvarkomi vidaus administravimo tikslais (Įstatymo 25 str. 1 p.). Nagrinėjamu atveju VRK duomenys skelbiami internete, prieinami be apribojimų kiekvienam interneto vartotojui, todėl ši išimtis susiklosčiusioje situacijoje netaikoma. Įstatymo 25 straipsnio 2 punktas taip pat numato pranešimo išimtis, jeigu duomenis tvarko asociacijos, ne pelno organizacijos, kiek tai susiję su organizacijos nariais. Pranešimas nėra būtinas ir tais atvejais, kai asmens duomenys tvarkomi visuomenės informavimo priemonėse (Įstatymo 8 str.), asmens sveikatos tikslais (Įstatymo 10 str.) ar Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka (Įstatymo 25 str. 5 p.). Duomenų tvarkymas rinkimų tikslais nepatenka į nė vienos išvardintos išimties taikymo sritį, todėl pranešimas apie kandidatų į Seimo narius duomenų tvarkymą automatiniu būdu, vadovaujantis Įstatymo 25 straipsniu, yra privalomas.

Kaip vieną iš Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos priimto sprendimo negaliojimų pagrindų VRK nurodo tai, kad Inspekcija nepagrįstai rėmėsi išankstinę patikrą reglamentuojančiomis taisyklėmis. Aiškinant teisinį reglamentavimą šios administracinės bylos kontekste svarbu nustatyti sąlygas, kurioms esant turi būti atliekama išankstinė patikra.

Išankstinės patikros atvejus numato Įstatymo 26 straipsnio 1 dalis. Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atlieka išankstinę patikrą, kai duomenų valdytojas automatiniu būdu ketina tvarkyti ypatingus asmens duomenis, išskyrus šių duomenų tvarkymą vidaus administravimo tikslais arba šio Įstatymo 10 straipsnyje ir 5 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose nustatytais atvejais. Išanalizavus šią nuostatą, matyti, kad išankstinė patikra atliekama, jeigu duomenys yra tvarkomi, jie tvarkomi automatiniu būdu, tvarkomi ypatingi asmens duomenys ir nėra pagrindo taikyti šioje nuostatoje numatytų išimčių.

Įstatymo 2 straipsnio 4 dalis nustato, kad duomenų tvarkymas – bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (ar) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys. VRK duomenis kaupia, saugo, paskelbia ir kt., kas akivaizdžiai patenka į minėtoje nuostatoje numatytus tvarkymo veiksmus.

Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad duomenų tvarkymas automatiniu būdu – duomenų tvarkymo veiksmai, visiškai ar iš dalies atliekami automatinėmis priemonėmis. Tai reiškia, kad tokių veiksmų atlikimas nereikalauja didelių žmogiškų pastangų ir yra atliekamas naudojant tokias priemones kaip kompiuteriai, video stebėjimo kameros ir pan. VRK duomenis tvarko naudodamasi informacinėmis technologijomis, t. y. automatiniu būdu.

Įstatymo 2 straipsnio 9 dalis nustato, kad ypatingi asmens duomenys – tai duomenys, susiję su fizinio asmens rasine ar etnine kilme, politiniais, religiniais, filosofiniais ar kitais įsitikinimais, naryste profesinėse sąjungose, sveikata, lytiniu gyvenimu, taip pat informacija apie asmens teistumą. Interneto svetainėje pateikiami duomenys apie kandidato tautybę, informacija apie asmens teistumą, politinę priklausomybę – šie duomenys pripažįstami ypatingais asmens duomenimis.

Minėta jog duomenys tvarkomi, skelbiami internete, yra prieinami ne vien pačiai VRK, bet ir tretiesiems asmenims, todėl išimtis, susijusi su duomenų tvarkymu tik vidaus administravimo tikslais, netaikytina. Duomenų tvarkymas rinkimų tikslais akivaizdžiai nepatenka ir į išimčių taikymo sritį Įstatymo 10 straipsnio, kuris numato duomenų tvarkymą sveikatos apsaugos tikslais, bei Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies, susijusios su draudimu tvarkyti ypatingus asmens duomenis, išskyrus atvejus, kai būtina užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms arba jie yra reikalingi bylai nagrinėti teisme, pagrindu.

Atsižvelgus į paminėtą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad VRK veiksmai, tvarkant kandidatų į Seimo narius duomenis ir skelbiant juos internete, atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atvejį, kada atliekama išankstinė patikra.

VRK apeliaciniame skunde taip pat teigė, kad išankstinė patikra nėra būtina Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu dėl to, kad ji nerenka duomenų savo iniciatyva, o asmens duomenys gaunami iš duomenų subjekto. Tačiau, atsižvelgus į 26 straipsnio 2 dalyje numatytą duomenų tvarkytojo pareigą gauti leidimą tvarkyti asmens duomenis, matyti, kad įstatymo leidėjas išankstinės patikros nesiejo su aplinkybe, ar duomenų tvarkytojas renka duomenis savo iniciatyva, ar juos pateikia duomenų subjektas. VRK tvarko, t. y. renka, saugo, kaupia, skelbia duomenis apie kandidatus, ir tai yra pakankamas pagrindas tikrinti, ar šie duomenys, ypač kalbant apie ypatingus asmens duomenis, bus tvarkomi teisėtai ir teisingai.

Įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad duomenų tvarkymo veiksmai gali būti atliekami tik gavus Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos leidimą. Taigi įstatymų leidėjas, nustatydamas, jog išankstinė patikra yra būtina, kai tvarkomi ypatingi asmens duomenys, siekia apsaugoti, užkirsti kelią iš esmės nepagrįstam duomenų, kuriuos atskleidus padidėtų rizika, jog asmens teisės ir laisvės gali būti pažeistos, tvarkymui. Šiame kontekste paminėtina, kad nuostatos, susijusios su pranešimu apie duomenų tvarkymą ir leidimo išdavimu, buvo įtvirtintos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme (2003 m. sausio 21 d. redakcija), siekiant įgyvendinti 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo. Direktyvos 18 straipsnis suteikia valstybėms narėms, įgyvendinančioms Direktyvą, nustatyti supaprastintą pranešimo apie duomenų tvarkymą tvarką. Tačiau Lietuvos įstatymų leidėjas ypatingų duomenų tvarkymui, kaip išskirtinei vertybei, nustatė sustiprintą apsaugą, t. y. prevenciją, o ne tik pažeistų teisių gynimą ex post. Dėl šios priežasties bei atsižvelgusi į Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas, teisėjų kolegija sprendžia, kad išankstinė patikra yra būtina ir tais atvejais, kai duomenys tvarkomi rinkimų tikslais, o apeliacinio skundo argumentas, jog Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, priimdama ginčijamą sprendimą, viršijo jai suteiktą kompetenciją, atmestinas kaip nepagrįstas.

VRK taip pat nurodė, kad kreipėsi į Valstybinė duomenų apsaugos inspekciją Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Tačiau išankstinė patikra šiuo pagrindu atliekama tik tais atvejais, kai duomenų valdytojas automatiniu būdu ketina tvarkyti viešas duomenų rinkmenas, jei įstatymuose ar kituose teisės aktuose neapibrėžta duomenų teikimo tvarka. Nagrinėjamu atveju duomenų, susijusių su rinkimais, teikimą, kaip teisingai nurodo apeliantas, reglamentuoja Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnis, numatantis kokius dokumentus turi pateikti kandidatas, Seimo rinkimų įstatymo 44 ir 98 straipsniai. Duomenų, susijusių su rinkimais, teikimą taip pat nustato 2007 m. birželio 29 d. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu Nr. 272 patvirtintos Asmens duomenų tvarkymo Lietuvos Respublikos Vyriausiojoje rinkimų komisijoje taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

Nustačius, kad išankstinė patikra buvo būtina Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, toliau svarstytina, ar Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija teisėtai atsisakė VRK išduoti leidimą tvarkyti asmens duomenis.

Dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atsisakymo leisti tvarkyti asmens duomenis pagrįstumo

Atsisakymas išduoti leidimą tvarkyti asmens duomenis yra pagrįstas, jei asmens duomenų tvarkymas pažeidžia vieną ar kelis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus bendruosius principus: duomenys turi būti tikslūs, renkami aiškiam ir teisėtam tikslui, savo apimtimi neviršijantys tikslų, kuriems jie renkami, ir saugomi tiek, kiek reikalinga nurodytiems tikslams pasiekti.

Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte įvirtintas reikalavimas, jog duomenys turi būti tikslūs ir, jei būtina, nuolat atnaujinami. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta klaidų ištaisymo procedūra, kai duomenys tvarkomi rinkimų tikslais. Vyriausiosios rinkimų komisijos pagal kandidatų ar jų atstovų pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus sudaryta ir interneto tinklapyje paskelbta informacija apie kandidatus, taip pat kandidatų gautus balsus, rinkimų, referendumo komisijų narių, stebėtojų, atstovų, iniciatyvinių grupių narių sąrašai po rinkimų, referendumo rezultatų paskelbimo, taip pat politinės kampanijos aukotojų sąrašai po jų paskelbimo gali būti keičiami, kai taisomos kalbos klaidos ar informacija interneto tinklapyje skiriasi nuo informacijos, teisės aktų nustatytu laiku pateiktos pareiškiniuose ir kituose dokumentuose. Duomenų, kad VRK tvarkomi duomenys yra netikslūs, nenustatyta.

Kaip minėta, duomenų tvarkymas yra teisėtais tik tais atvejais, kai duomenys renkami konkrečiam, aiškiam ir teisėtam tikslui įgyvendinti (Įstatymo 3 str. 1 d. 1 p. ir 2 p.). Vyriausioji rinkimų komisija asmens duomenis tvarko rinkimų tikslais. VRK teigė, kad tuo atveju, jeigu tokie asmens duomenys nebūtų skelbiami, būtų pažeidžiamas visuotinių, lygių, skaidrių ir demokratinių rinkimų principas. Pažymėjo, kad pasibaigus rinkimų kampanijai, tokių asmens duomenų išėmimas iš VRK interneto svetainės neatitiktų VRK, kaip viešos ir skaidrios rinkimų organizavimo institucijos, paskirties ir pobūdžio. Teisėjų kolegijos nuomone, VRK nurodyti duomenų tvarkymo tikslai yra pakankamai konkrečiai apibrėžti, aiškūs ir teisėti.

Nustačius, kad duomenis VRK renka aiškiam ir teisėtam tikslui, vertintina, ar renkami duomenys yra pakankami ir savo apimtimi neviršijantys tikslų, kuriems jie renkami ir (arba) vėliau tvarkomi (Įstatymo 3 str. 1 d. 4 p.). Interneto tinklapyje skelbiama visa aktuali rinkėjams informacija, kuri padėtų suformuoti nuomonę apie priimtiną kandidatą, išanalizavus kandidato biografiją, turto ir privačių interesų deklaracijas. Be to, Įstatyme numatytas skelbiamų duomenų ribojimas: interneto tinklapyje negali būti skelbiami kandidatų ir kitų asmenų asmens kodai, pilietybę ar asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų numeriai, tikslus gyvenamosios vietos adresas (gatvė, namo, buto numeris) (Įstatymo 11 str. 2 d.). Teisėjų kolegija vertina, kad skelbiami duomenys yra adekvatūs siekiamiems tikslams.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsisakė išduoti leidimą tvarkyti duomenis, iš esmės remdamasi Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, numatančiu, kad duomenys turi būti saugomi tokiu būdu, kad duomenų subjektų tapatybes būtų galima nustatyti ne ilgiau, nei tai yra reikalinga tais tikslais, dėl kurių duomenys buvo surinkti arba po to tvarkomi. Analogiška nuostata pakartota ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 4 straipsnyje, kuris numato, kad duomenys turi būti tvarkomi ne ilgiau, nei tai būtina siekiamam tikslui įgyvendinti. Pažymėtina, kad VRK Taisyklių 25.1 punkte numatyta, jog kandidatų pareiškiniai dokumentai skelbiami VRK svetainėje neribotą laiką, jeigu įstatyme nėra nustatyta kitaip.

Minėta, kad VRK duomenų tvarkymo tikslas – informuoti rinkėjus, siekiančius pasinaudoti aktyviąja rinkimų teise. Neabejotina, kad duomenys apie kandidatus į Seimo narius reikalingi vykstant rinkiminei agitacijai. Informacija apie kandidatavusius ir laimėjusius Seimo nario mandatą asmenis, taip pat asmenis, kurie nebuvo išrinkti, vis dar neginčytinai aktuali rinkimų rezultatų skaičiavimo ir paskelbimo metu. Seimo nariams prisiekus, rinkėjas turi pagrįstą interesą žinoti, kas atstovauja jo interesams. Šią poziciją patvirtina ir Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta, kaip ištaisomos klaidos ir netikslumai internete po rinkimų rezultatų paskelbimo. Be to, išrinkto Seimo nario kadencijos metu išlieka teorinė galimybė kandidatams, kurie nepateko į Seimą, užimti laisvą Seimo nario vietą. Atsižvelgusi į išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad duomenys apie kandidatavusius ir laimėjusius Seimo rinkimus asmenis rinkėjams išlieka aktualūs nuo asmens apsisprendimo kandidatuoti į Seimo nario vietą iki kadencijos pabaigos. Tačiau svarstytina, ar minėtinų duomenų publikavimas yra toks pat svarbus rinkėjų informavimui, kai baigiasi išrinktų Seimo narių kadencija, ir šie duomenys turėtų būti publikuojami neribotą laiką.

Viena vertus, laiko tarpsnis, numatytas pasirengimui rinkimams, tiek kandidatams pateikiant anketoje reikalaujamus duomenis, tiek rinkėjams susipažįstant su informacija, yra pakankamas atitinkamiems sprendimams priimti. Pažymėtina, kad interneto paieškos sistemos informaciją apie kandidatus pateikia nebūtinai paieškos raktinius žodžius susiejus su informacijos apie rinkimus paieška.

Kita vertus, neribotas pareikštinių dokumentų apie kandidatus skelbimas galėtų būti pateisinamas rinkimų, kaip piliečių dalyvavimo valdant valstybę formos, svarba. Konstitucinis Teismas, pabrėždamas atstovaujamųjų institucijų rinkimų svarbą, ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinėje demokratijoje politinių atstovaujamųjų institucijų formavimui yra keliami ypatingi reikalavimai. Šios institucijos negali būti formuojamos tokiu būdu, kad kiltų abejonių dėl jų legitimumo, teisėtumo, inter alia dėl to, ar renkant asmenis į politines atstovaujamąsias institucijas nebuvo pažeisti demokratinės teisinės valstybės principai. Priešingu atveju būtų pakirstas žmonių pasitikėjimas atstovaujamąja demokratija, valstybės institucijomis, pačia valstybe. Demokratiški rinkimai yra svarbi piliečių dalyvavimo valdant valstybę forma, kartu ir būtinas valstybės politinių atstovaujamųjų institucijų formavimo elementas. Rinkimai negali būti laikomi demokratiškais, o jų rezultatai – legitimiais ir teisėtais, jeigu jie vyksta paminant Konstitucijoje įtvirtintus demokratinių rinkimų principus, pažeidžiant demokratines rinkimų procedūras (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 18 d. nutarimas, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada, 2008 m. spalio 1 d. nutarimas).

Vyriausioji rinkimų komisija yra Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyta nuolatinė aukščiausioji rinkimų ir referendumų organizavimo bei vykdymo valstybės institucija (Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 2 str.). Vienas iš pagrindinių komisijos uždavinių – užtikrinti demokratiškų rinkimų procedūras. Todėl šio tikslo įgyvendinimui jai reikalingi ypatingi įgaliojimai, inter alia asmens duomenų tvarkymo srityje.

Duomenys apie kandidatus skelbiami siekiant, kaip minėta, informuoti rinkėjus. Tinkamas rinkėjų informavimas – prielaida užtikrinti legitimius ir teisėtus rinkimus. Be to, išsamūs duomenys skatina rinkėjų pasitikėjimą ne tik atskirų kandidatų atžvilgiu, bet ir atstovaujamųjų institucijų formavimo tvarka: rinkėjai gali susipažinti su duomenimis, kaip buvo organizuojami praėję rinkimai, kokie asmenys kėlė savo kandidatūras, lyginti duomenis ir apsispręsti ne vien dėl priimtinų kandidatų, bet ir dėl to, ar jie pasitiki rinkimų organizavimo procedūromis ir juose apskritai dalyvaus. Todėl tam tikro archyvo apie rinkimus suformavimas ir asmens duomenų atskleidimas gali būti pateisinamas teisėto tikslo – skatinti rinkėjų pasitikėjimą atstovaujamųjų institucijų formavimo tvarka – įgyvendinimu.

Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, jog įstatyme suteikta daug laisvių duomenų subjektui, kaip antai, žinoti apie savo duomenų tvarkymą, susipažinti su savo asmens duomenimis ir kaip jie yra tvarkomi, taip pat nesutikti su savo asmens duomenų tvarkymu, taip pat į įstatyme suteiktas Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai teises tikrinti asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, duomenų subjekto teisė į privataus gyvenimo apsaugą nėra ribojama tokia apimtimi, kuri ją paneigtų ar ribotų daugiau negu būtina.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje taip pat skiria duomenis, kurie gali pažeisti privatų asmens gyvenimą ir kurie, nors ir saugotini, tačiau jų atskleidimas neigiamai asmens privataus gyvenimo nepaveikia. Byloje nėra pateikta duomenų, kad kandidatavę asmenys būtų skundęsi nepagrįstu jų privatumo pažeidimu. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, vertindamas balansą tarp tikslų, kurių siekiama paviešinus atitinkamus duomenis, ir teisės į privataus gyvenimo apsaugą, taip pat remiasi pagrįstų privatumo lūkesčių kriterijumi (angl. „reasonable expectation of privacy“) (žr. pvz., P. G. ir J. H. prieš Jungtinę Karalystę, Halford prieš Jungtinę Karalystę). Asmenys, pateikę pareikštinius dokumentus, sąmoningai prisiima atsakomybę ir pasekmes, susijusias su duomenų atskleidimu, norėdami pasinaudoti pasyviąja rinkimų teise, tačiau tik įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir pasekmes, kurias patiria asmuo, kurio duomenys yra paviešinami, galima nuspręsti, ar jo teisė į privataus gyvenimo apsaugą pagrįstai ribojama ir ar išlaikoma susijusių interesų pusiausvyra.

Teismo posėdžio metu VRK atstovai tvirtino, kad neišdavus leidimo duomenys ir toliau buvo tvarkomi, nes tai būtina, siekiant organizuoti rinkimus. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ne visi duomenys apie kandidatus gali būti skelbiami siekiant organizuoti rinkimus. Pvz., Seimo rinkimų įstatymas expressis verbis nenumato, jog būtina pateikti duomenis apie šeiminę padėtį, tačiau tokios informacijos paskelbimas gali būti pateisinamas siekiu informuoti rinkėją. Tačiau vertinimas, ar surenkami ir skelbiami tik tokie duomenys, kurie yra būtini konkrečių tikslų rinkimų metu įgyvendinimui, yra būtinas kiekvienu atveju, netgi pripažįstant, kad Seimo rinkimai yra ypatinga vertybė demokratinėje visuomenėje ir juos reglamentuoja lex specialis – Seimo rinkimų įstatymas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad VRK priėmus sprendimą tvarkyti ypatingus duomenis, kurių tvarkymas, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, nėra būtinas siekiamiems tikslams įgyvendinti, šie duomenys neturėtų būti publikuojami, t. y. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pagrįstai nurodyti asmens duomenų apsaugos pažeidimai turėtų būti pašalinti.

Atsižvelgus į tai, kad informacijos apie Seimo narius paskelbimu siekiama teisėtų tikslų – skatinti rinkėjų pasitikėjimą atstovaujamųjų institucijų formavimo tvarka, užtikrinti, kad rinkimų procedūros būtų teisėtos ir skaidrios, į tai, kad šių tikslų įgyvendinimas yra svarbus ne tik konkrečių rinkimų metu, į tai, kad nenustatyta, kaip VRK duomenų tvarkymas pažeidžia asmens teises į privataus gyvenimo apsaugą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad duomenys apie rinkimus gali būti skelbiami neribotą laiką. Atitinkamai, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimas Nr. 2R-2095(2.6) atsisakyti išduoti leidimą tvarkyti asmens duomenis dėl to, jog numatyta asmens duomenis skelbti neribotą laiką, yra nepagrįstas ir naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. 2R-2095(2.6) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą“ panaikinti.

Sprendimas neskundžiamas.

TeisėjaiArtūras DrigotasDainius RaižysSkirgailė Žalimienė