- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-02-11
- Bylos Nr.
- 1-36-780/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-72-1-00399-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
- Kaltinamasis
- V. P.
- Nukentėjusysis
- A. P.
- Advokatai
- Kazimieras Jukna
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.7.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Rūtai Stanulienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Virbickaitei, kaltinamajam V. P., jo gynėjui advokatui Kazimierui Juknai, nukentėjusiajai A. P., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Lazdijų rajono apylinkės teismo: 1) 2011-08-29 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 159 straipsnį laisvės apribojimu vieneriems metams; 2) 2013-09-05 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 24 valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. 2013 m. gruodžio 2 d. apie 14 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo artimoje aplinkoje prieš šeimos narį – sutuoktinę A. P., ranka sudavė ne mažiau du smūgius jai į veido sritį ir pastūmė, dėl to ji pargriuvo ant grindų, tuo nukentėjusiajai A. P. sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl poodinės kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke.
Motyvuojamoji dalis
V. P. kaltu prisipažino ir patvirtino, kad 2013 m. gruodžio 2 d. namuose su žmona A. P. gėrė vyną, o paskui nuėjo miegoti. Žmona jam sakė, kad miegodamas jis garsiai knarkė, todėl ji užpylė jam ant veido šalto vandens. Pažadintas šalto vandens ji įsiuto ir sudavė delnu du smūgius žmonai į veidą, maždaug į burnos sritį, bei pastūmė ją. Žmona nugriuvo ant žemės. Dėl to, kad sumušė žmoną labai gailisi, tai padarė būdamas neblaivus. Prašo neskirti arešto bausmės nes prasidėjus pavasariui šeimoje nebus kam dirbti ūkio darbus.
Kaltinamojo kaltę įrodo ir kiti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK) 273 str. nustatyta tvarka ištirti, įrodymai:
Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad 2013 m. gruodžio 2 d. policijos pareigūnai ant A. P. veido matė ir tarnybiniame pranešime užfiksavo kaktos paraudimą ir nubrozdinimą kakle, o V. P. įvykio vietoje prisipažino smurtavęs prieš sutuoktinę (b. l. 1-3).
Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad prieš nukentėjusiąją smurtauta V. P. ir A. P. namuose (b. l. 5-10).
Asmens blaivumo testai patvirtina, kad įvykio metu tiek V. P., tiek A. P. buvo neblaivūs (b. l. 19, 24).
Teismo medicinos eksperto pateikta specialisto išvada nustatyta, kad A. P. nustatytas veido sumušimas, poodinė kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimo padarymo metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 18).
Nukentėjusiosios A. P. parodymai patvirtina, kad 2013 m. gruodžio 2 d. apie 14 val. ji su vyru V. P. namuose gėrė vyną. Begeriant jie apsižodžiavo, vyras trenkė jai du kartus į kairės pusės veidą ir pastūmė. Ji pargriuvo, o atsikėlusi išbėgo į kiemą ir paskambino į policiją. Nuo suduotų smūgių ji jautė skausmą. Civilinio ieškinio ir pretenzijų vyrui nereiškia (b. l. 20-22).
Asmens duomenų pažyma patvirtina, kad A. P. yra V. P. sutuoktinė (b. l. 50).
Iš ištirtų įrodymų matyti, kad kaltinamojo kaltę patvirtina ne tik jo prisipažinimas, bet ir anksčiau nurodyti įrodymai. Teismo medicinos specialisto išvada atitinka kaltinamojo ir nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes apie kaltinamojo suduotus smūgius į nukentėjusiosios veidą, o nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymai dėl smūgių skaičiaus ir jų lokalizacijos sutampa, jie buvo vienodi nuo pat tyrimo pradžios. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis tyčia, iš pykčio sudavė du smūgius šeimos narei - sutuoktinei, taip nežymiai sutrikdymas sveikatą ir sukeldamas jai fizinį skausmą. Nors bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis nurodė kitą savo veiksmų priežastį, kurios nebuvo nurodęs ikiteisminio tyrimo metu, tačiau tai neturi reikšmės nei jo kaltės klausimui išspręsti nei veikos kvalifikacijai, nes patį smurto faktą, nepaisant jo priežasties, jis pripažįsta. Be to, bylos nagrinėjimo metu nurodyta smurto priežastis (nukentėjusiosios užpiltas vanduo) pripažintina tik bandymu sušvelninti savo atsakomybę, nes apie tokias aplinkybes kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nenurodė nei vienoje iš dviejų savo apklausų (b. l. 32-33, 37-38), jokių pastabų įtariamojo apklausos protokoluose nei jis, nei jo gynėjas neįrašė, tokių aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu nenurodė ir pati nukentėjusioji. Įvertinus nustatytas aplinkybes, kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui.
Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris priskirtas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
V. P., būdamas teistas už dviejų tyčinių nusikaltimo padarymą, teistumui esant neišnykusiam ir nepanaikintam, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl jis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 straipsnio 1 dalis). Pabrėžtina, kad kaltinamasis 2013-09-05, būdamas recidyvistu, jau buvo nuteistas už analogišką nusikaltimą prieš tą pačią nukentėjusiąją ir jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė (b. l. 57-58), t. y. skiriant šią bausmę jau buvo parodytas teismo pasitikėjimas kaltinamuoju ir jam nebuvo paskirta su laisvės atėmimu susijusi bausmė, nors tam buvo įstatyme numatytas pagrindas. Tačiau po šio nuosprendžio nepraėjus nei trims mėnesiams V. P. vėl padarė analogišką nusikaltimą prieš tą pačią nukentėjusiąją. Akivaizdu, kad kaltinamajam paskirta laisvės apribojimo bausmė ir teismo parodytas pasitikėjimas jokio poveikio jo elgesiui nepadarė ir net šiek tiek ilgesniam laikui nesulaikė nuo naujo nusikaltimo. Todėl pripažintina, kad už šį nusikaltimą paskyrus bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, ji būtų nepakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes V. P. skirtina trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė – areštas. Dėl tų pačių aplinkybių teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslus būtų galima pasiekti ir paskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas butų atidėtas, nes kaltinamojo daromi nusikaltimai neleidžia spręsti, kad bausmės tikslus galima pasiekti be realaus jos atlikimo. Kaltinamojo nurodomi argumentai, kad arešto bausmė apsunkins jo šeimos galimybes pavasarį nudirbti žemės ūkio darbus nėra pagrindas skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu arba atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nuteistojo patiriami nepatogumai dėl jam paskirtos bausmės yra natūrali bausmės pasekmė ir baudžiamosios atsakomybės tikslas, nes priešingu atveju, bausmės skyrimas atsižvelgiant į nusikaltimą padariusių asmenų pageidavimus sukelti kaip galima mažiau nepatogumų, būtų beprasmis ir neefektyvus bei formuotų ir skatintų nebaudžiamumą.
Parenkant bausmės dydį atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, į tai, smurtas naudotas buitinio konflikto metu abiem sutuoktiniams esant neblaiviems, į tai, kad smurtiniai veiksmai nepasižymėjo didesniu intensyvumu, o nukentėjusioji atleidžia kaltinamajam. Įvertinus šias aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis arešto bausmė, nes pripažintina, kad tokia bausmė bus pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 straipsniai). Be to, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino esąs kaltas ir įrodymai buvo ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Kadangi neatlikęs paskirtos bausmės kaltinamasis padarė naują nusikaltimą, paskirtoji bausmė subendrintina su neatlikta bausmės dalimi, švelnesnę bausmę keičiant griežtesne ir iš dalies bausmes sudedant (BK 64 straipsnio 1, 3 dalys, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktis, 2 dalis).
Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-12-02 iki 2013-12-04 (b. l. 25-27).
Siekiant užtikrinti nekliudomą nuosprendžio įvykdymą kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (b. l. 41-42) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 46) – panaikintinos pradėjus vykdyti įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais, teisėjas
nusprendžia:
V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms arešto.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, 2 dalimi, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2013 m. rugsėjo 5 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu V. P. paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalimi, prie paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti V. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-12-02 iki 2013-12-04 (dvi paras), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir nustatyti galutinę bausmę – 38 (trisdešimt aštuonias) paras arešto.
Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.