- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-03-28
- Bylos Nr.
- I-80-243/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vida Stonkuvienė, Remigijus Arminas, Irena Stulpinienė
- Pareiškėjas
- S., S. B.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Klaipėdos
- Advokatai
- Arūnas Ivancius
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Remigijaus Armino, Irenos Stulpinienės, sekretoriaujant Ritai Grišiūtei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Arūnui Ivanciui, atsakovės atstovei Nijolei Šliogerienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovei Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-09-05 sprendimo Nr. 12-19-5715 dėl 35924,22 Lt mokestinės nepriemokos išieškojimo iš turto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
pareiškėjas S. B. skundais (patikslintas skundas paduotas 2008-03-07, b.l. 71-73) prašo panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-09-05 sprendimą Nr. 12-19-5715, kuriuo nuspręsta išieškoti 35 924,22 Lt mokestinę nepriemoką iš jo turto.
Pareiškėjas reikalavimą grindžia tuo, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija neturi teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką skundžiamu sprendimu, nes nebuvo priėmusi sprendimo dėl išieškojimo mokesčio ir su juo susijusios sumos, kaip numatyta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje. Pažymi, jog atsakovė neįvykdė Įstatymo 89 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes neįteikė raginimą geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas bei neįvykdė 105 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip už 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyto termino, tuo tarpu atsakovė delspinigius paskaičiavo daugiau kaip už 180 dienų. Pažymi, kad atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 2092 „Dėl adresų formavimo taisyklių patvirtinimo“ 3 punkto reikalavimą, nes skundžiamame sprendime nenurodė skolininko adreso ir neįvykdė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 648 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 5 dalies reikalavimų, nes ginčijamame sprendime nenurodė skolininko rekvizitus bei teisinį ir faktinį sprendimo priėmimo pagrindą.
Pareiškėjo atstovas išdėstęs tuos pačius skundo reikalavimą pagrindžiančius argumentus prašo skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime (b.l. 12-13) nurodo, kad su pareiškėjo S. B. skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsikirtimą grindžia tuo, jog Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 34 straipsniu reglamentuota, kad mokesčių administratorius, atlikdamas savo funkcijas ir įgyvendindamas jam šio Įstatymo suteiktas teises, atliekamus veiksmus įformina sprendimais ir kitais dokumentais, kurių formas ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius. Nurodo, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003-01-14 įsakymu Nr. V-ll (2004-04-30 įsakymo Nr. VA-81 redakcija) yra patvirtinta sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto forma (FR0497), todėl priimdama skundžiamą 2007-09-05 sprendimą Nr. 12.-19-5715 išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto, naudojo minėtu įsakymu patvirtintą formą užpildydama visus formoje būtinus rekvizitus, nepažeisdama teisės aktų nuostatų. Atsakovė taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1 dalies 2 punktu reglamentuota, jog mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu, Įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu reglamentuota, jog mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Pažymi, kad pasirinkdama mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdą – priimti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo (pareiškėjo) turto - pasielgė teisėtai.
Atsakovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė išdėsčiusi tuos pačius atsikirtimo į skundą argumentus prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
pareiškėjas S. B. ginčija Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-09-05 sprendimą Nr. 12-19-5715, kuriuo nuspręsta išieškoti mokestinę nepriemoką 35 924,22 Lt iš jo turto.
Vienas iš pareiškėjo skundo motyvų yra ginčijamo sprendimo turinio ir formos trūkumai.
Viešojo administravimo sąvokos apibrėžtos Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, o mokesčių administravimo sąvokos pateiktos Mokesčių administravimo įstatymo ( toliau MAĮ) 2 straipsnio 12 dalyje. Pagal aptariamų sąvokų turinį pripažintina, kad mokesčių administravimas yra sudėtinė viešojo administravimo dalis. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 34 straipsnis nustato, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas savo funkcijas ir įgyvendindamas jam Įstatymo suteiktas teises, atliekamus veiksmus įformina sprendimais ir kitais dokumentais, kurių formas ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius. Toks mokesčių administratoriaus sprendimas iš esmės yra administracinis sprendimas Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalies prasme (viešojo administravimo institucijos valia, išreikšta administraciniame akte). Be to tai yra vienkartis teisės taikymo aktas, priimtas konkretaus asmens atžvilgiu, todėl tai yra individualus administracinis aktas (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 16 dalis), todėl skundžiamo sprendimo turiniui taikytini Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Tai reiškia, kad sprendime turi būti nurodytos jo priėmimo priežastys, aiškiai nurodyti atitinkami faktai ir įstatyminis pagrindas, individuali argumentacija.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis numato, jog mokesčio nepriemoka – mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėta mokesčio suma. Pagal šią normą mokesčio nepriemokos sąvokos esminis požymis yra laikas, per kurį turi būti sumokėtas įstatymo nustatytas mokestis. Mokesčio nesumokėjimas per tam tikrą laiką yra faktas, kurio pagrindu mokesčių administratorius turi teisę priimti sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš turto. Mokesčio sumokėjimo terminas ir mokesčio ar delspinigių pavadinimas yra individualaus administracinio sprendimo faktai, kurie, remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, sudaro sprendimo turinį. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad atsakovė, priimdama ginčijamą sprendimą, šių faktų nenurodė (b.l. 7). Pažymėtina, kad mokesčių administratoriaus teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką įtvirtinta Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 8 punkte, o šios teisės atsiradimo pagrindai ir laikas nustatyti 105 straipsnyje. Mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai išvardinti to paties įstatymo 106 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma, priimant sprendimą dėl nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Prieš pradedant priverstinį nepriemokos išieškojimą įstatymų nustatytais atvejais mokesčių mokėtojui įteikiamas raginimas mokestinę prievolę įvykdyti geruoju (mokesčių administravimo įstatymo 89 straipsnis). Kadangi mokesčio administratoriaus sprendime išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto turi būti nurodytas ne tik teisinis, bet ir faktinis jo pagrindas, sprendime turi būti nurodytos faktinės aplinkybės, pagal nurodytą teisinį reglamentavimą būtinos išieškojimo nukreipimui į turtą. Pažymėtina ir tai, jog sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu sprendimas priimamas. Priešingu atveju yra apsunkintas tokio asmens pasirinkimas skųsti sprendimą bei suvaržyta teisė paduoti dėl sprendimo motyvuotą skundą. Esant neaiškiems sprendimo priėmimo motyvams, nėra aiškūs ir jo ginčijimo pagrindai. Kartu šie trūkumai kliudo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo teisminei kontrolei, nes tampa neaiškios ginčo ribos, įrodinėtinos aplinkybės, jų teisinė reikšmė ginčo išsprendimui. Atsakovės sprendime nurodytas tik teisinis sprendimo priėmimo pagrindas, todėl yra pagrindas pripažinti, kad atsakovės 2007-09-05 sprendimas Nr. 12.-19-5715 dėl esminių turinio trūkumų prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininkas, vykdydamas Mokesčių administravimo įstatymo 34 straipsnio nuostatas, 2003 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-11 patvirtino įvairaus pobūdžio sprendimų ir kitų administracinių aktų formas. Šiuo įsakymu patvirtinta ir sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto FR0497 forma (1.17. punktas). Atsakovės sprendimas pagal savo formą atitinka Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2003 m. sausio 14 d. įsakymu Nr.V-11 patvirtintą sprendimo formą, tačiau pažymėtina, jog patvirtinta forma neriboja atsakovės pareigos sprendime nurodyti būtinus tokio turinio sprendimui duomenis. Tokią pareigą atsakovė Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija turi pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį. Tik priėmus sprendimą, atrinkantį įstatymo reikalavimus, gali būti įvertintas jo pagrįstumas ir teisėtumas. Esant šiems nustatytiems skundžiamo sprendimo trūkumams, kiti pareiškėjo skundo argumentai šioje byloje nenagrinėtini.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai pažymėjo, jog Konstitucijoje įtvirtinta teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose. Tokių pat (analogiškų) bylų skirtingas sprendimas reikštų Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą, todėl rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Teismas pažymėjo, jog teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių bylų teismų praktiką taikant įstatymus (ABTĮ 20 straipsnio 2 dalis), todėl šioje byloje remiamasi Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika nagrinėjant analogiškus ginčus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-12-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-1624/2006, 2007-03-20 sprendimas administracinėje byloje Nr.R2-37/2007 ).
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-09-05 sprendimas Nr. 12.-19-5715 išieškoti mokestinę nepriemoką 35 924,22 Lt iš S. B. turto neteisėtas iš esmės, nes prieštarauja aukštesnės teisinės galios norminiams teisės aktams, todėl naikintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Pareiškėjo skundas tenkintinas, remiantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu.
Rezoliucinė dalis
n usprendė:
panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-09-05 sprendimą Nr. 12.-19-5715 išieškoti mokestinę nepriemoką 35 924,22 Lt iš S. B. turto.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.