Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dėl statybos leidimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos atlyginimo

2010 m. lapkričio 3 d.

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Alytaus rajono apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės Z. G. ieškinį atsakovams R. J. ir Alytaus rajono savivaldybės administracijai dėl statybos leidimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė, remdamasi CK 4.99 straipsniu, 4.103 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą, prašydama:

panaikinti Alytaus rajono savivaldybės administracijos 2008 m. birželio 27 d. leidimą vykdyti kūdros-tvenkinio statybos darbus Nr. 08/21 ir 2005 m. birželio 27 d. leidimą rekonstruoti kelio atkarpą Nr. 2/57;įpareigoti atsakovę R. J.:kreiptis į Alytaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėją su prašymu gauti sutikimą statybos darbams vykdyti valstybinėje žemėje;kreiptis į Aplinkos ministeriją dėl pastatyto tvenkinio apsaugos juostos ir zonos nustatymo;ištaisyti teisės aktų pažeidimus, padarytus vykdant statybos darbus (praplatinti kelio šalikelę, įrengti tvirtesnes apsaugos užtvaras, sutvirtinti šlaito gruntą, sutvarkyti nuvažiavimą, išvalyti upelį pertekliniam tvenkinio vandeniui nutekėti);priteisti iš atsakovės R. J. 68 684,13 Lt turtinės ir neturtinės žalos.

Ieškovė ir atsakovė R. J. yra kaimyninių žemės sklypų savininkės. Ieškovė į savo sklypą turi galimybę patekti tik keliu, einančiu per atsakovės sklypą. Atsakovė, remdamasi Alytaus rajono savivaldybės administracijos 2005 m. birželio 27 d. ir 2008 m. birželio 27 d. leidimais, rekonstravo per savo sklypą einančią kelio atkarpą, pakėlusi ją apie 4 m, o šalia iškasė 1,425 ha tvenkinį. Atsakovei atliekant šiuos darbus, ieškovės teigimu, trejus metus buvo neįmanoma patekti į jos sodybą, o dabar kelias tapo siauras, šlaitai statūs ir aukšti, dėl nuolat mirkstančio pylimo grunto yra nuolatinė nuošliaužų grėsmė, taigi naudotis keliu tapo pavojinga, be to, perteklinis tvenkinio vanduo iš pralaidos teka ne į neišvalytą upelį Varelis, bet į šlapią pievą, užlieja ieškovės žemę, rūsį. Ieškovė nurodo, kad ginčijami statybos leidimai atsakovei buvo išduoti pažeidžiant Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 152 patvirtintos Kelių priežiūros tvarkos nuostatas, 1992 m. gegužės 12 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygų, Statybos įstatymo 3 straipsnio, 27 straipsnio 4 dalies 2 punkto, Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalies, Statybos techninių reglamentų reikalavimus. 2008 m. birželio 27 d. statybos leidimas, ieškovės nuomone, išduotas atgaline data, nes tvenkinio kasimo darbai buvo atlikti jau 2007 metais. Statybos darbai buvo vykdomi nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir pažeidžiant ieškovės, kaip gretimo sklypo savininkės, teises. Dėl atsakovės vykdomų statybos darbų pablogėjo ieškovės žemės sklypo našumas, pasunkėjo naudojimasis nuosavybe. Dėl ieškovės pasipriešinimo nelegalioms statyboms atsakovė ir jos sutuoktinis nuolat ją įžeidinėja, žemina ir grasina, tai sukelia ieškovei stresą, kenkia sveikatai; sutrikus sveikatos būklei, ji prarado darbą. Atsižvelgdama į tai, ieškovė prašo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Kaip pagrįstai nurodo Alytaus rajono apylinkės teismas, ginčai, susiję su statybos leidimais (pirmoji reikalavimų dalis), yra teismingi administraciniams teismams (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta byloje Daugiabučio namo Vilniaus 213 savininkų bendrija v. Šiaulių miesto savivaldybės administracija; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta byloje Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras v. Neringos savivaldybės taryba, Neringos savivaldybės administracija ir kt.; 2007 m. vasario 2 d. nutartis, priimta byloje D. G. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija; kt.). Tačiau kita dalis reikalavimų – dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, susijusius su ieškovės kaip savininkės teisių apsauga, ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo – yra civilinio teisinio pobūdžio. Specialioji teisėjų kolegija nesutinka su Alytaus rajono apylinkės teismo pozicija, kad šioje byloje dominuoja administraciniai teisiniai santykiai, o civiliniai teisiniai reikalavimai yra tik išvestinio pobūdžio. Atvirkščiai, iš bylos medžiagos matyti, kad ginčas kilo dėl ieškovės kaip savininkės teisių ir interesų, kurie buvo galimai pažeisti atsakovei iškasus tvenkinį ir rekonstravus kelio atkarpą, gynimo, t. y. dėl civilinio teisinio pobūdžio teisių ir pareigų. Ieškovė, inicijuodama ginčą teisme, siekia apginti savo nuosavybės teises ir pašalinti konkrečius šių teisių pažeidimus; nurodo, kad jos nuosavybės teisės buvo pažeistos konkrečiais atsakovės veiksmais, kai buvo padaryti į jos sklypą vedančio kelio ir paties sklypo būklės pakeitimai. Ieškovės manymu, prielaidas šiems veiksmams atlikti sudarė taip pat ir ginčijamų leidimų išdavimas. Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad statybos leidimų ginčijimas (administracinio pobūdžio klausimo išsprendimas) yra tik vienas iš keleto keliamo ginčo aspektų. Sprendžiant klausimą dėl statybos leidimų teisėtumo, turės būti svarstoma ir dėl statybos poveikio ieškovės kaip gretimo sklypo savininkės teisėms bei interesams.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės keliamo ginčo esmė yra jos nuosavybės teisių gynimas, ginčas susijęs su keleto civilinio teisinio pobūdžio klausimų išsprendimu, o administracinio pobūdžio reikalavimo išsprendimas nėra vienintelė sąlyga keliamam civilinio pobūdžio reikalavimui išspręsti, šiuo atveju tikslinga taikyti absorbcijos taisyklę ir visą bylą, neišskaidant reikalavimų, perduoti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, kurio kompetencija pagal savo pobūdį yra platesnė. Bendrosios kompetencijos teismas, spręsdamas byloje keliamus civilinius teisinius klausimus, galės išspręsti ir keliamą klausimą dėl ginčijamų leidimų teisėtumo (Civilinio proceso kodekso 26 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal ieškovės Z. G. ieškinį atsakovams R. J. ir Alytaus rajono savivaldybės administracijai dėl statybos leidimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo grąžinti Alytaus rajono apylinkės teismui.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkė Janina StripeikienėLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasRomanas KlišauskasLietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjasČeslovas JokūbauskasLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasDainius Raižys