Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. Š. 2022 m. sausio 1 d., apie 02.20 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia, nemažiau kaip 10 kartų rankų kumščiais smūgiavo R. C. į galvos sritį, parvertė jį ant žemės, kojomis jį apsižergdamas su kojos keliu sudavė jam į dešinės pusės šonkaulius ir toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus rankų kumščiais nemažiau kaip 10 kartų smūgiavo į galvos sritį, taip smurtaudamas padarė krūtinės ląstos sumušimą su dešinės krūtinės ląstos pusės X šonkaulio lūžimu, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. Š. kaltu neprisipažino iš parodė, kad 2022 m. sausio 1 d., apie 01.00 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis R. C. pradėjo jį įžeidinėti tokiais žodžiais, kaip „gaidys, pydaras“, nuolat tai kartojo, dėl ko buvo pamintas kaltinamojo orumas. Jis pasakė nukentėjusiajam, kad šis apsiramintų, tačiau nukentėjusysis pradėjo jį mušti, sudavė 20 smūgių į galvą, pečius, jis nuolat jį talžė, kaltinamasis gindamasis traukėsi atgal ir vieną kartą trenkė jam. Po šio smūgio abu parvirto ant žemės, nes nukentėjusysis griūdamas kartu nusitempė ir kaltinamąjį. Gulėjo gal pusę minutės ant grindų. Į policiją nesikreipė, nes iš tų namų išėjo būdamas šoko būsenoje. Kitą dieną taip pat nesikreipė, nes įvykis buvo artimoje aplinkoje. Konfliktas prasidėjo dėl to, kad kaltinamasis paklausė R. C., kodėl šis taip trumpai vedžioja šunį. Įvykio niekas nematė, tik vėliau mama, kai jie jau gulėjo ant žemės, bandė juos išskirti. Mama pamatė, kad kaltinamasis guli ant nukentėjusiojo, tad pamanė, kad jis ir muša R. C.. Kaltinamasis įvykio metu buvo blaivus, o nukentėjusysis - neblaivus. R. C. kaltinamąjį mušė miegamajame, kur mama miegojo.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis D. Š. kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis R. C., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamasis jam pažįstamas, nes gyvena kartu su jo mama. 2022 m. sausio 31 d., apie 20 val., nukentėjusysis kartu su kaltinamojo mama R. Š. grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis buvo vartojęs alkoholio. Grįžus namo nukentėjusysis klausė kaltinamojo, ar jį pavaišintų, nes buvo ant stalo padėta alkoholio. Jis prisėdo, išgėrė porą stikliukų, nežino, ar kaltinamasis gėrė, tačiau butelis jau buvo nugertas. Jam pasirodė, kad kaltinamasis galėjo būti išgėręs tik porą stikliukų. Sugyventinė paprašė išvesti šunį į lauką, ką nukentėjusysis ir padarė. Grįžus D. Š. paklausė, kodėl taip ilgai vedžioja šunį, o nukentėjusysis atsakė, kad užtenka, kad eitų pats ir vedžiotų. Taip prasidėjo konfliktas. Nukentėjusysis lipdamas laiptais į antrą aukštą apsižodžiavo su kaltinamuoju, jį iškeikė ir nuėjo į miegamąjį atsigulti. Nukentėjusysis išgirdo, kad D. Š. lipa laiptais, atsistojo, pajuto smūgį ir prasidėjo grumtynės. Grumtynių metu buvo suduota daug smūgių į veido sritį, šonus. Į galvos sritį galėjo pataikyti daug kartų, galėjo būti 10 smūgių. Nežino, kokiu būdu abu nukrito ant žemės, mano, kad kaltinamasis jį parvertė. Nukentėjusysis gulėjo ant šono, kaltinamasis buvo jį apsižergęs, su keliu užlipo ant dešinio šono. Nukentėjusiajam labai skaudėjo, šaukė, kad paleistų. Negali pasakyti, kaip baigėsi viskas, tik atsimena, kad kai atsikėlė, kaltinamasis jam dar smogė ir prispaudė prie palangės. R. Š. nutraukė grumtynes, nukentėjusysis kvietė policiją. Kaltinamasis jo net neatsiprašė. Alkoholis galėjo turėti įtakos, nes kaltinamasis tampa agresyvus pavartojęs alkoholio.

Liudytoja R. Š., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad iki įvykio jos santykiai su D. Š. buvo geri, tačiau po įvykio labai pašlijo. R. C. yra jos sugyventinis, su juo santykiai yra normalūs. Įvykis buvo 2023 m. sausio 1 d., po vidurnakčio. Ji su sugyventiniu grįžo iš jo tėvų namų, nebuvo nusiteikę švęsti, abu buvo vartoję alkoholio, D. Š. teigė, kad nevartojo alkoholio, tačiau liudytoja matė ant stalo butelį. Ji buvo pavargusi, tad iškart nuėjo miegoti. Kas įvyko tarp D. Š. ir R. C., nematė. Prabudusi nuo triukšmo pamatė, kad R. C. buvo ant žemės, D. Š. trankė jį. Ji plėšė D. Š. už kaklo nuo R. C. ir tada D. Š. pasišalino. R. C. buvo šoke, jis inkštė, negalėjo įkvėpti oro. Liudytoja suprato, kad galėjo būti kažkas lūžę. Jis sakė, kad jam skauda ir negali įkvėpti. Iš R. C. telefono paskambino policijai.

Liudytoja L. K., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad nepažįsta kaltinamojo ir nukentėjusiojo. 2023 m. sausio 1 d. dirbo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdyboje tyrėja. Tiksliai situacijos nepamena, atvyko pagal iškvietimą, pasitiko moteris, lovoje gulėjo vyras, kuris skundėsi kad jį sumušė moters sūnus, kad jam skauda. Sūnaus vietoje nebuvo. Liudytoja apklausiama ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė aplinkybes, sakė tiesą. Atsižvelgiant į tai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojos L. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose ji nurodė, kad 2023 m. sausio 1 d. dirbo naktinėje pamainoje, dirbo kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos vyr. tyrėju M. L., tikslaus įvykio laiko nurodyti negali, kai iš budėtojo gavo pranešimą jog pranešėjas susimušė su sugyventinės sūnumi. Atvykus pranešime nurodytu adresu namuose buvo pranešėjas ir jo sugyventinė, atsimena, kad abu asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs. Smurtavęs vyras jau buvo pasišalinęs iš namų. Jai bendraujant su nukentėjusiu vyru, jis nurodė, kad sugyventinės sūnus jam rankų kumščiais smūgiavo į galvą ir šonkaulius, kiek nurodė, kad sudavė smūgių, ji neatsimena. Atsimena, kad tikrino asmenų girtumą, moteris buvo neblaivi, o vyras dėl galimai patirtų sužalojimų nesugebėjo įpūsti į alkoholio kiekio matuoklį. Vyras skundėsi, kad jam skauda galvą ir šonkaulius, sakė, kad jam galimai lūžo šonkaulis. Kalbant su vyru jis gulėjo lovoje, dėl jaučiamo skausmo sunkiai galėjo pajudėti. Atsimena, kad atvykęs medikų ekipažas dėl patirtų sužalojimų nukentėjusį vyrą išvežė į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių apžiūrai (b. l. 55–58).

Po parodymų pagarsinimo liudytoja nurodė, kad tvirtina savo parodymus, daugiau neturi ką papildyti.

Specialistės išvadoje Nr. G 56/2023 (02) nurodyta, kad R. C. konstatuota krūtinės ląstos sumušimas su dešinės krūtinės ląstos pusės X šonkaulio lūžimu. Dešinės krūtinės ląstos pusės X šonkaulio lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdytą ilgiau nei 10 dienų (b. l. 71–72).

2023 m. kovo 17 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Įraše užfiksuota, kaip R. C. skambina bendruoju pagalbos numeriu 112, nurodo, kad jį sumušė draugės sūnus, įtaria, kad jam lūžęs šonkaulis (b. l. 77–78).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis D. Š. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nepripažino. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jį R. C. užgauliojo įvairiais žodžiais, pamynė kaltinamojo orumą, o vėliau jį sumušė suduodamas 20 smūgių į galvą. Kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė tik vieną smūgį gindamasis. Į policiją nesikreipė, nes jam buvo šokas, įvykis įvyko artimoje aplinkoje. Tačiau šie kaltinamojo parodymai atmestini kaip gynybinė versija, siekis išvengti gręsiančios baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamojo D. Š. kaltę įvykdžius BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką patvirtina nukentėjusiojo R. C. parodymai. Nukentėjusysis nurodė, kad jam sukonfliktavus su kaltinamuoju ir nuėjus miegoti, į miegamąjį atėjo kaltinamasis, užpuolė R. C. – pradėjo jį mušti, sudavė 10 smūgių į veidą, pargriuvus ant grindų, su keliu prispaudė šoną. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir R. Š. – kaltinamojo mamos – parodymai, kuri nurodė, kad prabudo nuo triukšmo kambaryje ir pamatė, kad D. Š. tranko R. C..

Nukentėjusysis R. C. ir tiesioginė įvykio liudytoja R. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė nuoseklius, aiškius ir išsamius parodymus, jų parodymai neprieštarauja vieni kitiems, byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis ar kaltinamojo mama R. Š. norėtų pakenkti kaltinamajam ir dėl tų duotų melagingus parodymus.

Kaltinamojo D. Š. kaltę bei faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtina ir netiesioginės įvykio liudytojos L. K. parodymai, kuri nurodė, kad atvykus į įvykio vietą nukentėjusysis nurodė, kad sugyventinės sūnus rankų kumščiais smūgiavo jam į galvą ir į šonus, skundėsi, kad skauda galvą, šonkaulius, įtarė, kad jam lūžo šonkaulis. Vyras gulėjo lovoje, dėl jaučiamo skausmo galėjo sunkiai pajudėti.

Be to, bendruoju pagalbos numeriu 112 iškart po įvykio paskambinęs R. C. taip pat nurodė, kad jį sumušė draugės sūnus, įtaria, kad jam lūžęs šonkaulis (2023 m. kovo 17 d. kitų objektų apžiūros protokolas, b. l. 77–78), tai yra nukentėjusysis skambino iškart po smurtinių D. Š. veiksmų, kas rodo, kad tokio D. Š. elgesio nei nukentėjusysis, nei kaltinamojo mama nesitikėjo. Akivaizdu, kad skambindamas nedelsiant po įvykio nukentėjusysis, dar įtakojamas buvusio įvykio emocijų, patirto šoko, neturėjo laiko apmastyti ir susigalvoti nebūtas įvykio aplinkybes, kad apkalbėtų kaltinamąjį.

Specialisto išvadoje nurodyta, kad R. C. konstatuota krūtinės ląstos sumušimas su dešinės krūtinės ląstos pusės X šonkaulio lūžimu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis.

Apibendrinant, akivaizdu, kad kaltinamasis tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi kaltinamasis su nukentėjusiuoju patvirtino, kad prieš įvykį nukentėjusysis buvo išvedęs į lauką pavedžioti šunį, jam grįžus namo, įvyko žodinis konfliktas, nukentėjusysis lipdamas laiptais keikė kaltinamąjį, tad akivaizdu, kad iki tol jis buvo sveikas ir negalėjo būti sužalotas kažkur kitur. Tuo tarpu apklaustos liudytojos patvirtino, kad po įvykio R. C. skundėsi dideliu skausmu, vos pajudėjo, sunkiai kvėpavo. Atsižvelgiant į tai, atmestina kaltinamojo versija, kad jis gindamasis nukentėjusiajam sudavė tik vieną smūgį. D. Š. teigė, kad R. C. jį talžė, sudavė 20 smūgių į galvą, tačiau teismui tokie kaltinamojo parodymai atrodo neįtikinami, kadangi byloje nėra surinkta jokių duomenų apie kaltinamojo patirtus sužalojimus, niekas nematė sužalojimų ant jo kūno, kaltinamasis dėl tariamai jam suduotų daugybinių smūgių į policiją nesikreipė, be to, atrodo neįtikinama ir tai, kad po tokio, kaltinamojo žodžiais, intensyvaus „talžymo“ kaltinamajam neprireikė medikų pagalbos.

Todėl teismas konstatuoja, kad D. Š. savo šeimos nariui – mamos sugyventiniui R. C., su kuriuo iki įvykio gyveno viename name, sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kaltinamasis sąmoningai suduodamas smūgius nukentėjusiajam turėjo tyčią sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą ir tokių pasekmių siekė, suvokė veikos pavojingumą, tai yra, kad tokiais savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė galimybę atsirasti įvairiems pavojingos veikos padariniams, nors jų savo sąmonėje nedetalizavo, t. y. jį tenkino bet koks nukentėjusiojo sužalojimo sunkumo laipsnis (neapibrėžta tyčia). Kadangi tarp kaltinamojo D. Š. atliktų veiksmų ir sukeltų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl jis yra atsakingas už atsiradusius padarinius, t. y. nesunkų nukentėjusiojo R. C. sveikatos sutrikdymą.

Todėl byloje surinktų ir ištirtų įrodymų pagrindu yra neabejotinai įrodyta, kad D. Š. 2022 m. sausio 1 d., apie 02.20 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia, nemažiau kaip 10 kartų rankų kumščiais smūgiavo R. C. į galvos sritį, parvertė jį ant žemės, kojomis jį apsižergdamas su kojos keliu sudavė jam į dešinės pusės šonkaulius ir toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus rankų kumščiais nemažiau kaip 10 kartų smūgiavo į galvos sritį, taip smurtaudamas padarė krūtinės ląstos sumušimą su dešinės krūtinės ląstos pusės X šonkaulio lūžimu, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą. D. Š. nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jis yra kaltas ir baustinas.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo D. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis D. Š. praeityje neteistas (b. l. 129–132), per 1 metų laikotarpį administracine tvarka baustas 2 kartus (b. l. 126–127), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 123), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto skyriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 125), dirbantis (b. l. 119).

Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes, kaltinamajam skirtina vienintelė straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, bausmės dydį nustatant artimą minimaliam.

Kadangi D. Š. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, praeityje neteistas, atsižvelgiant į formalias BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas šio straipsnio taikymo sąlygas, teismas sprendžia, kad kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, paskiriant draudimus ir įpareigojimus.

Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, taikant jos vykdymo atidėjimą, yra ta bausmė, kuri iš D. Š. pareikalaus atsakingo požiūrio į savo elgesį, padės suvokti jo neatsakingų, neteisėtų veiksmų pasekmes ir sudarys objektyvias prielaidas padaryti pozityvias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat laikosi nuomonės, kad teismas, individualizuodamas bausmę asmeniui, vadovaujasi bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje, bei, esant formaliems pagrindams, įtvirtintiems BK 75 straipsnyje, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, sprendžia, ar konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016).

Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, saugomas baudžiamojoje byloje (b. l. 76) – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 110–113) – paliktina galioti, pradėjus probacijos vykdymą panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuteisti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, skiriant įpareigojimus: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, saugomą baudžiamojoje byloje – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus pradėjus probacijos vykdymą panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.