Kauno apygardos teismo nutartis

2010-05-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-354-238-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-07
Bylos Nr.
1A-354-238-2010
Teisminio proceso Nr.
64-1-01209-08
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
Nuteistasis
D. U., V. P.
Advokatai
Regina Atkočaitienė
Pranešėja D. Šiugždinytė Baudž. byla Nr.1A-354-238/10;Teisėjas R. Krušinys Proceso Nr. 64-1-01209-08;
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.6.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2010 m. gegužės 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistojo D. U. gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. U. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo D. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK ) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtoji bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-01-14 nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė skirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-01-14 nuosprendį nuo 2010-01-14 iki 2010-02-25.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas V. P., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. U. pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2008 m. spalio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, veikdamas bendrai su V. P., miške, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, Gudelių sen., Marijampolės sav., priklausančiame G. R., pagrobė nupjautus 6 vnt. žalių uosių, kurių tūris 1,278 m ³, 1 m ³ vertė 48,28 Lt, bendra vertė 61,70 Lt, 28 vnt. sausų uosių, kurių tūris 7,296 m ³,1 m ³ vertė 10,99 Lt, bendra vertė 80,18 Lt, vieną sausą drebulę, kurios tūris 0,631 m ³, 1 m ³ vertė 5 Lt, bendra vertė 3,15 Lt, 4 vnt. sausų eglių, kurių tūris 2,666 m ³ , 1 m ³ vertė 7 litai, bendra vertė 18,66 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajam G. R. 163,69 Lt žalą.

Šalies argumentai

Nuteistasis D. U. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti paskirtą bausmę. Nurodo, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, turi nesantuokinį vaiką, kuriuo rūpinasi, finansiškai išlaiko ne tik vaiką, bet ir jo motiną, kuri laukiasi antro vaiko.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

D. U. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis neginčija kaltės ir jo nuteisimo pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalis nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę apeliantui, tinkamai taikė minėtas įstatymo nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų LR BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę.

Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį atsižvelgė į tai, kad D. U. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau keturis kartus teistas taip pat už tyčinių nusikaltimų padarymą, nusikalto turėdamas neišnykusį ir įstatymų tvarka nepanaikintą teistumą, tai pagal LR BK 27 straipsnio 1 dalį laikytina nusikaltimų recidyvu. LR BK 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Kadangi įvykdytas naujas tyčinis nusikaltimas, neišnykęs ir nepanaikintas ankstesnis teistumas taip pat už tyčinę nusikalstamą veiką, darytina išvada, kad teismas pagrįstai skyrė D. U. laisvės atėmimo bausmę. Šiuo atveju tik laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali užtikrinti LR BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas laisvės atėmimo bausmę nuteistajam skyrė pagrįstai.

LR BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki trejų metų. Nustatydamas bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog D. U. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taip pat atsižvelgė į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, įvertino tai, kad baustas administracine tvarka. LR BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos baudos dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas įvertino šių aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį ir skyrė laisvės atėmimo bausmę devyniems mėnesiams. Paskirtoji bausmė yra gerokai mažesnė už LR BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą tos rūšies bausmės vidurkį, todėl atsižvelgiant į tyčinių nusikaltimų recidyvą, teisėjų kolegijos nuomone, nėra įstatyminio pagrindo D. U. paskirtą bausmę dar labiau švelninti.

Galutinį bausmės dydį – laisvės atėmimą vieneriems metams lėmė tai, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu buvo bendrinama su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-01-14 nuosprendžiu paskirta bausme. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. U. nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė 2008 m. spalio mėnesį, t. y. iki Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-01-14 nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme šešiems mėnesiams ( b. l. 142-143). Teismas pagrįstai taikė LR BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalies nuostatas, kur įtvirtinta bausmių subendrinimo tvarka, kai asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar yra padaręs nusikaltimą. Kaip reikalauja baudžiamasis įstatymas, sudedant bausmes iš dalies, galutinė bausmė pagal dydį turi būti didesnė nei bet kuri iš bausmių, paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas.

Apeliantas prašo paskirti laisvės atėmimo bausmę lygtinai. Teisėjų kolegija mano, kad apeliantas prašo atidėti bausmės vykdymą LR BK 75 straipsnio pagrindu. Šio straipsnio 1 dalis nustato sąlygas, kurioms esant asmeniui gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Taigi, asmeniui nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Be šių formalių sąlygų įstatymas taip pat numato, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės paskirtį įvardija LR BK 41 straipsnis, todėl atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų padarymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Tyčinių nusikaltimų padarymas bei aktyvi kaltininko elgsena nusikalstamo veiksmo metu dažniausiai rodo, kad kaltininkas sąmoningai siekia pažeisti teisės normas, ignoruoja moralės nuostatas, negerbia visuomenės. Tokia asmenybė yra linkusi nusikalsti ir pasiekti bausmės tikslų, paskyrus švelnesnę bausmę ir atidedant bausmės vykdymą, negalima.

D. U. nuteistas už tyčinį nesunkų nusikaltimą, padarytą turint neišnykusį ir įstatymų tvarka nepanaikintą teistumą taip pat už tyčinį nusikaltimą. Prieš 2008 m. spalio mėn. padarytą nusikaltimą, jis buvo du kartus teistas, vienu nuosprendžiu jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kitu nuosprendžiu skirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau nuteistasis pozityvių išvadų dėl ankstesnių teistumų nepadarė, švelnesnio pobūdžio bausmių skyrimas nepadarė teigiamo poveikio ir neužkirto kelio apeliantui daugiau nenusikalsti. Į tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, teismas atsižvelgė ir šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei vertino nustatydamas bausmės dydį. Ankstesni D. U. teistumai neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, jie neduoda pagrindo spręsti, kad įmanoma pasiekti, jog nuteistasis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų be realaus laisvės atėmimo. Ta aplinkybė, kad nuteistasis turi vaiką, išlaiko jį ir jo motiną, negali būti pagrindas bausmei švelninti ar apelianto atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, bausmė paskirta nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nurodytų LR BK 54 straipsnyje, apeliacinio skundo argumentais nuosprendį keisti įstatyminio pagrindo nėra, todėl jis paliekamas galioti, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo D. U. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė teisėja Danguolė ŠiugždinytėTeisėjai Gytis VečerskasValdas Vitunskas