Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2019-09-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-778-1082/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-09-19
Bylos Nr.
1-778-1082/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02220-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rita Dirkė
Nukentėjusysis
N. T.
Kaltinamasis
E. S., L. D.
Civilinis ieškovas
Panevėžio teritorinės ligonių kasos
Advokatai
Audrius Leonavičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-778-1082/2019Teisminio proceso Nr.1-01-1-02220-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.2.4.4.1; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 19 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė,sekretoriaujant Rasai Švėgždienei, Jurgitai Rudokienei, Aušrai Petkevičienei,dalyvaujant prokurorui Pauliui Jasiukaičiui,nukentėjusiajam N. T.,

kaltinamiesiems E. S. ir L. D., jų gynėjams advokatams Audriui Leonavičiui ir Lidijai Blinkevičienei,

nedalyvaujant civilinio ieškovo – Panevėžio teritorinės ligonių kasos – atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

- E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) LR pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, niekur nedirbantis, registruotas darbo biržoje, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1987-03-10 Utenos rajono teismo nuosprendžiu pagal 1961 metų Lietuvos Respublikos BK 90 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 metams; 2) 1991-04-08 Utenos rajono teismo nuosprendžiu pagal 1961 metų Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; 3) 1993-04-26 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 metų Lietuvos Respublikos BK 147 str. 2d. laisvės atėmimu 4 metams, vadovaujantis 1993-06-15 įstatymo „Dėl amnestijos“ 3 str., 4 str. 1 p., neatlikta bausmės dalis sumažinta 1/3, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių 29 dienos; 4) 1997-08-22 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 metų Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2d. laisvės atėmimu 2 metams su 1/3 turto konfiskavimu; 5) 2001-10-02 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 metų Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2d., 45 str. 1 d., 45 str. 2 d. 1 p., 45 str. 6 d. 2 p., 35 str. bauda 12500 Lt, su 1/2 turto konfiskavimu; 6) 2002-09-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 metų Lietuvos Respublikos BK 272 str. 2 d., 35 str. laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams su 1/2 turto konfiskavimu, 2003-06-11 nutartimi veika perkvalifikuota į 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1d., bausmė nepakeista, 2003-08-26 nutartimi paskirta bausmė 2002-09-05 nuosprendžiu sutrumpinta iki 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo; 7) 2007-01-22 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. areštu 25 paroms, 2007-03-09 paleistas iš Šiaulių TI atlikęs bausmę; 8) 2010-11-07 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. areštu 50 parų; 9) 2010-12-16 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams. 2011-07-15 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BVK 157 str., 2011-07-21 paleistas lygtinai prieš 1 mėnesį 30 dienų iš Marijampolės pataisos namų; 10) 2012-01-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui; 11) 2017-02-03 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 300 str. 1 d. areštu 60 parų; bausmę atlikęs;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

- L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, niekur nedirbantis, registruotas darbo biržoje, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2002-11-26 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu ir jį pakeitusiais 2003-02-12 Lietuvos apeliacinio teismo bei 2003-06-03 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosprendžiais pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 10 metų; 2) 2002-12-11 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 272 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 4 metai su 400 litų vertės turto konfiskavimu; 2003-07-23 nutartimi nusikalstama veika perkvalifikuota į LR BK 180 str. 1 d. ir paskirta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams, ši bausmė vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 2 d., apėmimo būdu subendrinta su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-06-03 nutartimi paskirta bausme, L. D. paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 metų; bausmę atlikęs;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. ir L. D. veikdami kartu 2019 m. sausio 15 d. apie 16 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), mušė lovoje gulintį nukentėjusįjį N. T. tyčia suduodami kumščiais į galvą ir veidą bei ne mažiaų kaip šešiais trauminiais poveikiais padarydami nukentėjusiajam poodines kraujosrūvas akių vokuose, nosies nugarėlėje ir ausų kaušeliuose, odos nubrozdinimą nosies srityje, nosies kaulų lūžį, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo N. T. sveikatą.

Kaltinamasis E. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną kartu su L. D. būdami blaivūs nuėjo pas kaimynę, draugę D. A., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Eidami jie nusinešė litrinį degtinės butelį. Jiems nuėjus, daugiau bute nieko nebuvo, ji juos pasikvietė į virtuvę. Bute yra trys kambariai, bute kitų asmenų apart D.A. jis nematė. Jie visi trys sėdėjo, šnekučiavo, užkandžiavo, baliavojo, kai po 30-40 minučių pasirodė nukentėjęs N.T., šis iš kažkur nukrito, pradėjo blakutinėti, atėjo į virtuvę, bandė kažką D.A. aiškinti. E. S. N.T. pasakė, kad šis eitų namo, atsisėdo ir toliau gėrė. Jis su L.D. niekur nebuvo išėję, prie stalo sėdėjo, pats nesijautė girtas. Po kiek laiko jis - E. S. atidarė duris, žiūri policija stovi. Kai N.T. atėjo į virtuvę, šis buvo neblaivus, norėjo gerti degtinės, stvėrė už stikliuko. Jokių sužalojimų ant N.T. nebuvo matyti. N.T. pabuvo virtuvėje gal kokį 10 minučių, pasikoliojo su D.A., o jis su L.D. nieko jam nesakė. Anksčiau N.T. jis nebuvo matęs. E. S. tik pasakė, kad N.T. eitų namo, šis apsirengė ir išėjo. Iš virtuvės matėsi, kad N.T. koridoriuje kuitėsi. Jie visi trys sėdėjo ir nebuvo atsikėlę. Iki nukentėjusiojo pasirodymo jis – E.S. su L.D. buvo kartu nuėję parūkyti į balkoną, esantį kitame kambaryje, į kitus kambarius nėjo, nei eidami parūkyti, nei grįždami į virtuvę nukentėjusiojo nematė. Jis - E. S. N.T. nemušė. Tą dieną prieš jį nesmurtavo, nes šis nieko blogo jam nepadarė. Dėl N.T, veido, ar kraujavo, nepamena, nes nežiūrėjo į jo veidą ir nepalydėjo jo iki durų. Byloje pateiktų ieškinių nepripažįsta.

Ikiteisminio tyrimo metu E. S. parodė, kad 2019 m. sausio 15 d. apie 15.00 val., gal net vėliau kartu su L. D., kuris yra jo pažįstamas atėjo pas bendrą pažįstamą D. A. adresu (duomenys neskelbtini). Pas ją nuėjo šiaip. Kai atėjo namie buvo tik D.A. Visi trys nuėjo į virtuvę ir ten visi trys vartojo alkoholį. Gėrė 0,5 l talpos butelį degtinės. Ten būnant, maždaug už gero pusvalandžio iš kažkur (jis nematė iš kur tiksliai) atėjo kažkoks vyras. Kiek suprato, kad tai D.A. draugas. Vyras jam buvo pirmą kartą matytas, jo veidas buvo kruvinas. Tas vyras iš karto pradėjo jiems sakyti: „atiduokit mano daiktus“. Jis paklausė: „kas yra?“. Nepažįstamas vyriškis atsakė „telefonus atiduokit“, ar kažką panašaus. Paklausė: „kokius telefonus?“ ir tada parodė savo mobilaus ryšio telefoną. Vyriškis pasakė, kad „ne tas telefonas“. Jis tam vyrui pasakė: „nu kito neturiu“. Tuomet minėtas vyras pradėjo kažką prikaišioti D.A. lyg pradėjo reikšti pavydo scenas. Minėtam vyrui pasakė: „prasišviesk smegenis, man tos D.A. nereikia, mes su ja nuo vaikystės pažįstami“. Gali pasakyti, kad tas vyras tuo metu buvo labai girtas, todėl daugiau į jį nekreipė dėmesio ir toliau sėdėjo virtuvėje prie stalo su D.A. ir L.D. Sėdėjo tol, kol grįžo minėtas vyras su policijos pareigūnais. Jis asmeniškai jokio smurto prieš tą vyrą nevartojo ir jo kažkokių daiktų neėmė. Kodėl šis vyriškis pranešė policijai, kad jis prieš jį smurtavo, nežino. Jį matė pirmą kartą, tad jokių konfliktų neturėjo, mano, kad taip pasakė iš pavydo D.A. Tuo metu nors buvo girtas, bet viską gerai atsimena. D.A. ir L.D. taip pat buvo girti. Jei būtų smurtavęs ir mušęs tą vyrą, tai ant jo rūbų būtų kraujo dėmių, o rankų krumpliai būtų sudaužyti. Tačiau rūbai nebuvo sutepti, o rankų krumpliai nesudaužyti (2 t., b.l. 22-23, 28-30).

Kaltinamasis L. D. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2019 m. sausio 15 d. jis kartu su E. S. nuėjo į namus pas D.A. gyvenančią (duomenys neskelbtini), nusinešė butelį degtinės. Jis – L.D. buvo jau šiek tiek išgėręs alaus ir buvo šiek tiek apsvaigęs. Ar E. S. buvo apsvaigęs, nežino, nepastebėjo. D.A. namuose buvo viena, nieko daugiau nebuvo. Nusirengę jie iškart nuėjo į virtuvę. Atėjus jie išgėrė, vėliau su L.D. ėjo parūkyti į kambario balkoną. D.A. jų nelydėjo rūkyti, jie ėjo dviese. Einant rūkyti jis nukentėjusiojo nematė. Nukentėjusįjį jis pirmiausia išgirdo, tai yra sėdėdamas virtuvėje išgirdo, kad kažkas tai koridoriuje griūna. Virtuvėje jam besėdint, koridoriuje nukentėjęs aiškino D.A., priekaištavo, ar myli, ar ne, kalbėjo neadekvačiai. Jis – L.D. nebesiklausė. Ar nukentėjęs buvo blaivus, nežino. Jie pasakė nukentėjusiajam, kad šis eitų namo. L. D. girdėjo, kaip nukentėjęs trenkėsi ir matė, kad prie nosies kraujo lašas. Kaip nugriuvo nukentėjęs, L. D. nematė, bet girdėjo tokį kaip nugriuvimą. Prie nukentėjusiojo nebuvo priėjęs. Tuo metu nukentėjusįjį jis matė antrą kartą. Jokių pykčių su nukentėjusiuoju nebuvo, iš kur jisai bute atsirado, nematė. Kai nukentėjusysis išeidinėjo, rengėsi, tik tada matė, kaip nuo nosies laša kraujas, kitas lašas ant kilimėlio buvo. Virtuvėje kraujo nebuvo. Nukentėjęs priekaištavo dėl D.A. Nukentėjusiojo, gulinčio miegamajame, nematė, nebuvo ten užėjęs. L. D. nematė, kad nukentėjusysis vaikščiotų virtuvėje. Jis – L.D. jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko. Kad E. S. būtų prie nukentėjusiojo priėjęs ir daręs kažką, nematė. Byloje pareikštų civilinių ieškinių nepripažįsta, nes nekaltas.

Ikiteisminio tyrimo metu L. D. parodė, kad 2019 m. sausio 15 d. apie 15.00 val. kartu su E. S., kuris yra jo pažįstamas atėjo pas bendrą pažįstamą D.A. kurios pavardės nežino, adresu (duomenys neskelbtini). Pas ją nuėjo šiaip, pabendrauti ir pavartoti alkoholio. Kai atėjo namie buvo tik D.A., bent jau viena juos pasitiko. Visi trys nuėjo į virtuvę ir ten visi trys vartojo alkoholį. Jis su E.S. atsinešė 1 l talpos butelį degtinės. Ten būnant, maždaug už gero pusvalandžio iš miegamojo kambario atėjo kažkoks vyras, kuris buvo neblaivus. Jis buvo neadekvatus, smarkiai svirduliavo, girdėjo lyg griuvimo garsą, bet pats nežiūrėjo. Matė, kad tuo metu tam vyrui iš nosies lašėjo kraujas. Tas vyras buvo nepažįstamas, gal ir yra jį matęs vieną kartą, bet neprisimena nei kur, nei kada. Atėjęs į virtuvę jis reiškė nepasitenkinimą, kad jis su draugu atėjo pas D.A. Kiek suprato tai D.A. draugas. Jis kažką murmėjo, sapaliojo, bet dabar tiksliai nepasakys ką. Jis į tą vyrą nekreipė jokio dėmesio. Pati D.A. tuo metu ant to vyro pradėjo rėkti. Tuomet minėtas vyras išėjo iš buto. Maždaug už 20 min. atvažiavo policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad tam vyrui dingo telefonas, pinigai. Minėtas asmuo esant policijos pareigūnams pradėjo kaltinti juos, kad iš jo pavogė telefoną ir pinigus. Jį ir E.S. policijos pareigūnai sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą tolimesniam aiškinimuisi. Jis prieš minėtą vyrą nesmurtavo, nematė, kad ir E. S. smurtautų prieš jį (2 t., b.l. 89-90, 95-97).

Nukentėjusysis N. T. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytą dieną buvo pas D. A. namuose adresu (duomenys neskelbtini). Kai kaltinamieji atėjo į jos butą, buvo apie pietus. Jis gulėjo miegamajame, buvo nusisukęs veidu į langą, todėl jų nepastebėjo, bet girdėjo, kaip jie kažką kalbėjo virtuvėje. Kambario durys buvo šiek tiek pravertos, lauko durų pro jas nesimatė, tik matėsi koridorius ir kito kambario durys. Po to jis pro durų tarpą matė, kaip abu kaltinamieji ėjo į balkoną parūkyti į kitą kambarį. D.A. kartu su jais nėjo. Kaip jis suprato, eidami jie pamatė, kad jis guli lovoje ir prasidėjo. Įėję į kambarį jie sakė, kas čia toks ir pradėjo daužyti. Iki tol jis juos pažinojo iš matymo. Iki įvykio anksčiau pas D.A. yra buvęs jo konfliktas su E. S., kuris jam grasino. Jis nepastebėjo, ar kaltinamieji kažką turėjo rankose, ir nežino, kuri pirmas mušė, nes buvo nusisukęs ir dengėsi rankomis, kad mažiau kliūtų. Kuris, ką ir kaip darė, jis negali pasakyti, bet tiksliai žino, kad abu mušė. Smūgių tiksliai negalėjo skaičiuoti. Jį mušė rankomis, kojomis, visur - ir į nosį, ir į kūną, skausmą sukėlė. Tuo metu jis buvo truputį išgėręs, bet kontroliavo savo veiksmus, buvo sąmoningas. Jis nebandė priešintis ir neklausė, kodėl muša. Kiek visa tai truko, negali pasakyti. Kai jį mušė, D.A. tikriausiai buvo virtuvėje, jos nepastebėjo. Mušimo metu D.A. jis nekvietė. Kai jis atsikėlė, kaltinamųjų kambaryje nebebuvo, jie buvo jau virtuvėje. Jis dar nugirdo, kaip kaltinamieji po sumušimo kraustė striukės kišenėje buvusią jo piniginę, bet kuris - nežino. Jie tarpusavyje kalbėjo, kad reikia piniginę pasižiūrėti. Tada greitai, nes jam kraujavo iš nosies, koridoriuje užsidėjo batus, striukę ir atsirakinęs duris spruko, D.A. nieko nesakė. Ar kambaryje buvo kraujo, jis nepamena. Lovoje kraujo jis nematė, bet jo rūbai buvo kruvini. Išbėgus iš laiptinės, jis netoli namo sutiko moterį ir paprašė jos, kad iškviestų policiją, jai pasakiau, kad jį sumušė. Moteris iškvietė pagalbą, daugiau jai nieko jis nesakė. Atvažiavo greitoji ir policija. Policija, kai ėjo į vidų, jo neleido kartu eiti. Įvykio dieną jis nebuvo gėręs jokių vaistų, retais atvejais jis geria vaistus nuo spaudimo bei raminamuosius pagal receptą dėl miego. Pas D.A. jis nebuvo išgriuvęs, atminties problemų neturi. Įvykio metu jam buvo padaryti nubrozdinimai, nosies lūžis, sukeltas fizinis skausmas. Po įvykio jis su D.A. bendravo, ji jam sakė, kad ji nematė, kai jį mušė. Jis negali patvirtinti, kad D.A. matė, kaip jį mušė. Kodėl pirminiuose parodymuose jis tvirtino, kad D.A. matė, negali pasakyti. Jis buvo užsidengęs ir D.A. nepastebėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis N. T. 2019-01-15 apklausos metu parodė, kad 2019-01-15 apie 16.00 val., besisvečiuojant pas draugę D. A. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pas ją į svečius atvyko 2019-01-14 apie 12-13 val., jo atžvilgiu fizinį smurtą naudojo ir taip sukėlė fizinį skausmą iš matymo pažįstami E. S. ir L. D., kurie 2019-01-15, D.A. kvietimu nuo 13 ar 14 val. taip pat svečiavosi pas ją. Minėtiesiems vyriškiams atvykus pas D.A. į svečius, jis nuėjo gulti, o jie su D.A. vartojo alkoholį virtuvėje arba kitam kambaryje, ne tame pačiame, kuriame būdamas neblaivus jis gulėjo. Jis kartu su minėtais vyriškiais negėrė, nes jie jo nesikvietė prie stalo, jokio konflikto tarp jų nebuvo nei anksčiau, nei jiems svečiuojantis ir išgėrinėjant. Dėl ko jie jį sumušė nežino, mušdami nieko nesakė. Kuris iš minėtų vyriškių, kiek smūgių, kuo ir kur sudavė nežino. Buvo suduota nemažiau 20 smūgių bendrai į galvą ir į veidą, nes kai mušė jis rankomis užsidengė galvą, nesipriešino, nieko nesakė, tik gulėjo, visi smūgiai buvo suduoti į galvą ir veidą. Kai minėti vyriškiai jį mušė, D.A. buvo tame pačiame kambaryje ir viską matė, ji kažką sakė, o ką tiksliai ir kam nepamena. Jį sumušę vyriškiai po sumušimo nuėjo toliau girtauti su D.A. į virtuvę ar gretimą kambarį. Po sumušimo jis atsikėlė iš lovos, jam kraujavo iš nosies. Pastebėjo, kad ant spintelės šalia lovos nebėra dviejų jam priklausančių mobilaus ryšio telefonų, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kas ir kuriuo metu juos paėmė, nematė. Telefonus paskutinį kartą matė prieš užeinant minėtiems vyriškiams į kambarį, tai yra iki sumušimo likus kelioms minutėms. Neradęs telefonų be žodžių išėjo, tai yra nei D.A. nei D.A. sugėrovams nieko nesakęs. Prieš išeinant apsivilko savo striukę, kuri kabėjo koridoriuje, piniginėje, kuri buvo striukės kairės pusės viršutinėje kišenėje, pasigedo apie 10 eurų monetomis. Įtaria, kad pinigus pavogė vienas iš minėtų vyriškių, kuris - nežino ir kuriuo metu nematė. Dėl šio įvykio padaryta turtinė, fizinė žala. E.S. ir L.D. pažįsta, nes yra matęs svečiuodamasis pas D.A. du ar tris kartus (1 t., b.l. 23-26).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis N. T. 2019-01-24 papildomos apklausos metu N. T. parodė, kad su D. A. yra pažįstamas apie 2 metus. Kartu su ja negyvena ir bendro ūkio neveda. 2019-01-14 jis atėjo pas D.A. į jos butą adresu (duomenys neskelbtini). Jis buvo šiek tiek alaus gėręs, tačiau girtas nebuvo. Su savimi atsinešė alaus du butelius po 1 litrą ir degtinės 0,5 litro. Abu vartojo alkoholį. Sekančią dieną, t. y. 2019-01-15 taip pat vartojo alkoholį, kuris liko nuo vakar dienos. Būdamas pas D.A. miegamajame ir gulėdamas lovoje žiūrėjo televizorių, kai pas ją atėjo jos pažįstami E. S. ir L. D.. Koks tikslus laikas buvo, nežino, bet lauke buvo prietema, mano, kad apie 16.00 val. Jie jam yra matyti ankščiau, gal porą kartų, matęs juos tik pas D.A. bute. Kai tie asmenys įėjo į butą, jį iš karto pamatė miegamajame. Abu atėjo į miegamąjį ir jam gulinčiam lovoje iš karto pradėjo smūgiuoti į galvą. Ar smūgiavo kumščiais ar delnais, negali pasakyti, nes iš karto užsidengė rankomis savo galvą ir buvo užsimerkęs. Tuo metu buvo išsigandęs ir nesuprato kas vyksta. Kodėl ir už ką jį muša, taip pat nesuprato. Jis tada kiek prisimena vis galvojo, kad reikia išeiti kuo greičiau iš buto. Jis atsikėlė iš lovos ir bėgo link išėjimo durų. Koridoriuje ant pakabos kabėjo striukė ir buvo batai. Tada kuo greičiau apsimovė batus, užsivilko striukę ir išbėgo į laiptinę. Pas D.A. buto koridoriuje, kai rengėsi pajuto, kad nuo suduotų smūgių iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Kiek tiksliai buvo suduota smūgių, negali pasakyti, nes jie smūgiavo labai greitai. Gali tik pasakyti, kad kai smūgiavo tai juto fizinį skausmą nosyje, viršugalvyje. Dar juto skausmą ir savo abejose rankose, tačiau apžiūrėjus vėliau jas, kažkokių sužalojimų nebuvo. Jis išėjo į lauką, kur pro šalį ėjusios moters paprašė, kad iškviestų greitąją, nes niekaip nenustojo bėgti kraujas iš nosies. Greitai atvyko policija ir greitoji pagalba. Tie asmenys per tą laiką neišėjo, jie buvo D.A. bute, matė, kaip juos išsivežė policijos pareigūnai. Savo ankstesnėje apklausoje buvo nurodęs, kad tie asmenys iš jo pavogė du mobilaus ryšio telefonus. Nurodė todėl, kad tuo metu iš buto išbėgęs, jų neturėjo. Dabar žino, kad tie telefonai tiesiog buvo pas D.A. bute. Jis tiksliai negali pasakyti, kur juos pats padėjo, ar miegamajame ant spintelės šalia lovos, ar virtuvėje ant spintelės. Savo pirminėje apklausoje nurodė, kad iš piniginės, kurią laikė savo striukės vidinėje kišenėje, dingo apie 10 eurų monetomis. Ar tie asmenys – E. S. ir L. D. galėjo paimti juos, negali tvirtinti, nes pats asmeniškai nematė, kad jie būtų paėmę. Šiuos pinigus galėjo ir pats išleisti, dėl jų pretenzijų neturi. Gali patvirtinti tik tai, kad jie abu jį sumušė gulintį lovoje, smūgiuodami į galvą. Kiek sudavė smūgių nežino, neskaičiavo, bet smūgių buvo daug. Nuo suduotų smūgių jis jautė fizinį skausmą, patyrė nepatogumų bendraudamas su aplinkiniais žmonėmis, nes veidas buvo ištinęs, veide buvo kraujosrūvų. Jis turi neįgalumą dėl plaučių ligos, su psichika problemų neturi. Reiškia 200 eurų civilinį ieškinį dėl moralinės žalos (1 t., b.l. 29-32, 33-34).

Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, balsu perskaityti ikiteisminio tyrimo metu liudytojos D. A. 2019-01-15 ir 2019-03-04 apklausų metu duoti parodymai. 2019-01-15 apklausos metu ji parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu gyvena viena, turi draugą N. T. Su N.T. draugauja apie du metus, tačiau kartu negyvena. N.T. dažnai pavyduliauja ir pastoviai priekaištauja, kad ji bendrauja su kitais vyrais, kad kažkur išeina. O kai pavyduliauja, tai jis jai grasina, kad ją nušaus, užmuš, rašinėja žinutes. Dėl grasinimų pareiškimo policijoje nerašė, nes nebijo jo tų grasinimų. 2019-01-14 apie 14-15 val. N.T. pas ją atvažiavo. Atvažiuodamas atsivežė degtinės, alaus, pyrago. Jis pasiliko nakčiai. Po to 2019-01-15 dieną jis buvo dar pas ją, vartojo alkoholį, po to nuėjo atsigulti. Apie 14.35 val. jai paskambino L. D.. Pokalbio metu suprato, kad jis yra kartu su E. S. Šie abu vyrai yra jos draugai. Kažkada L.D. guodėsi, kad jos draugas N.T. jai grasina ir kad niekaip negali jo atsikratyti. L.D. paklausė, kur ji yra, ji atsakė, kad namuose. L.D. paklausė ar gali kartu su E.S. pas ją užeiti, atsakė, kad taip. Kai L.D. su E.S. atėjo, N.T. jau tuo metu gulėjo lovoje. Staiga E.S. kambaryje pastebėjo gulintį N.T. ir jo paklausė: „ką tu čia balvonai darai?“ ir liepė N.T. eiti lauk. Kas vyko toliau, ji nematė, nes tuo metu buvo virtuvėje. L.D. buvo kartu su E.S. kambaryje. Ji girdėjo, kaip jie liepė N.T. apsirengti. Kas vyko kambaryje, nematė. Po to girdėjo, kaip L.D. su E.S., N.T. išvedė pro duris. Kaip atrodė N.T., nematė. Tada koridoriuje pastebėjo kraują, ir tuomet suprato, kad E.S. su L.D. kažką padarė N.T. Kraują išvalė, išsiplovė grindis. Atvažiavus policijos pareigūnams, jie E.S. ir L.D. sulaikė jos namuose (1 t., b.l. 85-88). Papildomos apklausos 2019-03-04 metu D. A. parodė, kad 2019-01-15 apie 14.35 val. jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino pažįstamas L.D., kurio pavardės tiksliai nežino, ir norėjo trumpam ateiti pas ją į svečius. Tuo metu pas ją svečiuose buvo N. T., kuris miegojo miegamajame. Maždaug už 5-10 min. atėjo L.D. su jai pažįstamu vyru E. S.. Su savimi atsinešė degtinės butelį, kuris buvo nugertas. Jie atėjo į virtuvę. Ji tuo metu tvarkėsi virtuvėje. Jie paprašė, kad jiems papjaustytų užkandos, padarytų kavos. Tuo metu virtuvėje buvo įjungtas televizorius. Jai ruošiant užkandą, jie abu nutarė nueiti į balkoną parūkyti. Kas vyko bute, kai jie išėjo parūkyti nežino, nieko negirdėjo. Jie tik grįžę pasakė, kad N.T. išėjo iš buto. D.A. į tai nekreipė dėmesio, jokio įtarimo jai nesukėlė. Netrukus pro virtuvės langą pamatė policijos automobilį, išgirdo skambutį į duris. Atidarant duris, buto koridoriuje, ant kilimėlio pamatė kraujo dėmių, daugiau niekur jų nebuvo. Tuo metu abu vyrai sėdėjo virtuvėje. Policijos pareigūnai iš karto sulaikė juos. Policijos pareigūnai paaiškino, kad juos sulaiko už N. T. sumušimą. Tą pačią dieną virtuvėje ant spintelės rado du telefonus. Ji suprato, kad tai N.T., nes juos pas jį yra mačiusi anksčiau. N.T. telefonų toje vietoje niekados nelaiko. Jis juos laikydavo paprastai prie savęs arba savo striukės kišenėje, dar laikydavo miegamajame ant spintelės, matomoje vietoje. O šiuos telefonus rado aukštai ant spintelės ir nesimatė, kad jie ten buvo padėti, jie buvo padėti taip, tarsi paslėpti. Jai buvo keista, kaip jie atsirado ir kodėl N.T. juos padėjo ten. Būnant N.T. pas ją namie, ji lyg matė, kad vienas telefonas buvo padėtas lyg miegamajame ant spintelės, bet tiksliai negali pasakyti. Kai tuos telefonus rado iš karto perdavė policijos pareigūnams, kurie pas ją atėjo vakare. Dar gali pasakyti, kad po šio įvykio labai domisi L.D. ir E.S. šiuo įvykiu, nuolat klausė, ar ji buvo policijoje, ar davė parodymus. Dabar ji jau nebeatsiliepia į jų skambučius. Gali tik tiek pasakyti, kad ji nematė, kaip buvo sumuštas N.T., negirdėjo jokio triukšmo, nes tuo metu buvo virtuvėje ir gamino valgyti, klausėsi televizoriaus, matė tik kraujo dėmes ant kilimėlio koridoriuje, taip pat nežino kokiomis aplinkybėmis N.T. telefonai buvo padėti virtuvėje ant spintelės, nematomoje vietoje, bei nežino, kodėl N.T. išėjo iš jos namų, jai nieko nesakęs, net neatsisveikinęs (1 t., b.l. 89-92).

Liudytoja D. P. teismo posėdžio metu parodė, kad nieko neprisimena. Teismui BPK 276 straipsnio pagrindu pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja juos patvirtino. Juose ji parodė, kad 2019-01-15 dirbo ekipaže kartu su kolega M. K.. Apie 16.28 val. gavo iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) yra apiplėštas vyras. Atvykus prie (duomenys neskelbtini) namo, lauke prie laiptinės pasitiko vyras, jam iš nosies bėgo kraujas, jis prisistatė N. T.. N. T. pasakė, kad (duomenys neskelbtini) bute yra du vyrai kurie iš jo atėmė du telefonus ir jį sumušė. Nukentėjusiajam iškvietė medikus ir pasakė laukti kieme, o patys nuėjo į nurodytą butą. Bute buvo du neblaivūs vyrai E. S. ir L. D. bei moteris. Kai paklausė, kodėl jie sumušė N. T. ir atėmė telefonus, tai tie vyrai abu atsakė, kad nieko čia nebuvo, nieko jie neėmė ir nemušė, čia pats N.T. prisigalvoja. Kalbant bute su tais vyrais, atėjo ir N. T., bet N. T. į butą neleido, kad nekiltų konfliktas. N. T. dar kažką sakė vyrams, bet ji nepamena ką jis sakė, bet tie du vyrai bute jam sakė „ką čia pats nesąmones šneki“. N. T. pasakė, kad būtent tie vyrai kurie yra bute jį sumušė ir atėmė du telefonus. E. S. ir L. D. sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Visiems trims vyrams buvo patikrintas blaivumas, visi buvo neblaivūs (1 t., b.l. 105-108). Liudytoja D. P. papildomai dar parodė, kad kai nuvyko į įvykio vietą, prie laiptinės pasitiko vyriškis, ant kurio nosies matėsi sužalojimai, nosis buvo kruvina, daugiau sužalojimų nebuvo matyti. Vyras paaiškino, kad visi buvo bute, kad jam trenkė į nosį ir nerado telefono. Liudytoja negali pasakyti, ar tas vyras buvo blaivus, bet buvo sąmoningas, paaiškino kas nutiko. Neatsimena, ar paaiškino detales dėl smurto. Tas asmuo nurodė butą, jam buvo liepta laukti medikų prie laiptinės.

Liudytojas M. K. teismo posėdžio metu parodė, kad nieko neprisimena. Teismui BPK 276 straipsnio pagrindu pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas juos patvirtino. Juose jis parodė, kad 2019-01-15 dirbo ekipaže su D. P., apie 16.28 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), yra apiplėštas vyras. Atvykus prie (duomenys neskelbtini) namo lauke prie laiptinės juos pasitiko vyras, jam iš nosies bėgo kraujas, matėsi kraujas ir ant veido, nosis buvo ištinusi. Vyras prisistatė N. T., jis pasakė, kad (duomenys neskelbtini) bute yra du vyrai, kurie iš jo atėmė du telefonus ir jį sumušė. Nukentėjusiajam iškvietė medikus ir pasakė laukti kieme, o patys nuėjo į nurodytą butą, kur rado moterį bei du neblaivius vyrus E. S. ir L. D.. Kad tie vyrai neblaivūs, matėsi iš jų nerišlios kalbos, iš burnos sklido alkoholio kvapas. Kai paklausė, kodėl jie sumušė N. T. ir atėmė telefonus, abu vyrai atsakė, kad nieko čia nebuvo, nieko jie neėmė ir nemušė, čia pats N.T. prisigalvoja. Jiems kalbant bute su tais vyrais, iki buto atėjo N. T., kuris pasakė, kad jį sumušė šie du vyrai ir atėmė iš jo telefonus. Visiems trims vyrams buvo patikrintas blaivumas, visi buvo neblaivūs (1 t., b.l. 111-114). Liudytojas be kita ko parodė, kad esant neblaiviam galima rašyti pareiškimą.

Liudytoja I. S. teismo posėdžio metu parodė, kad žiemą ėjo iš „Impulso“ pro šalį, prie (duomenys neskelbtini) namo ją sustabdė vaikinas, kurio nežino nei vardo, nei pavardės, ir pasakė, kad iš jo pavogė pinigus ir mobilų telefoną, kad negali išsikviesti pagalbos. Ji pasigailėjo ir pati iškvietė policiją, daugiau nieko nematė, nežino. Jis jai pasirodė blaivus. Jie bendravo 1-2 m. atstumu. Vaikinas nurodė, kad atimtas mobilus telefonas ir pinigai. Buvo kruvina nosis, daugiau sužalojimų nesimatė. Buvo sąmoningas. Minėjo, kad sumušė antrame aukšte. Pusiau verkšlenantis buvo, kaip nuskriaustas. Nukentėjęs daugiau detaliau nieko nepasakojo. Ji patikėjo, ką jis sakė, matė, kad sumuštas, abejonių jai nekilo. Ji pati nematė asmenų, kurie galimai nuskriaudė tą vaikiną. Sulaukusi pareigūnų, jų atsiklaususi ji išėjo.

Iš 2019-01-15 protokolo-pareiškimo matyti, kad jame pareiškėjas N. T. nurodė, kad 2019-01-15 apie 16.00 val. jam besisvečiuojant pas draugę D. A. namuose adresu (duomenys neskelbtini), jo atžvilgiu fizinį smurtą vartojo ir taip jam sukėlė fizinį skausmą iš matymo pažįstami E. S. ir L. D., kurie taip pat svečiavosi pas D. A.. Po konflikto su minėtais vyriškiais jis pasigedo ant spintelės buvusių dviejų telefonų, o piniginėje, kuri buvo koridoriuje kabėjusios striukės kišenėje, pasigedo apie 10 eurų monetomis (1 t., b.l. 4-8).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžio m. vakarinėje dalyje adresu (duomenys neskelbtini) esančiame bute. Apžiūrint įvykio vietą matyti, kad butas sutvarkytas, grindys išplautos, jokių nusikaltimo pėdsakų nerasta (1 t., b.l. 11-16).

Iš ataskaitų žiūryklės išrašo matyti, kad 2019-01-15 16.28 val. (duomenys neskelbtini) numeriu paskambino I. S. prisistačiusi moteris, kuri pranešė, kad jos gatvėje sutiktas vyras N. T. paprašė iškviesti policiją, nes jį apiplėšė, vyras laukia prie paskutinės laiptinės, GMP atsisakė; L. D. nustatytas 2,05 promilių girtumas; E. S. nustatytas 1,71 promilės girtumas (1 t., b.l. 71-77).

Iš Panevėžio apskrities VPK vyr. tyrėjos J. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame užfiksuota, kad buvo skambinta tel. nr. (duomenys neskelbtini) (numeris iš kurio buvo skambinta ir kviesta pagalba dėl N. T. sumušimo). Telefonu atsiliepusi moteris prisistatė I. S.. Ji paaiškino, kad 2019 metų sausio mėnesį, tiksliai dienos nepamena kažkur apie 16 val., buvo jau prietema, ji ėjo (duomenys neskelbtini) gatve, Panevėžyje. Negali pasakyti ties kuriuo namu, prie jos priėjo nepažįstamas vyras ir paprašė jos paskambinti ir iškviesti policiją. Vyras jai sakė, kad jį apiplėšė ir jis neturi telefono iš kurio pasiskambintų policijai. Ji matė, kad vyrui iš nosies bėgo kraujas, ar jis buvo neblaivus, ji to negali pasakyti. Vyras jai pasakė, kad jį sumušė bute ir atėmė iš jo telefonus. Vyras atrodė išsigandęs. Ji paskambino 112 ir iškvietė policiją. Atvykstant policijos ji nelaukė. Vyras liko laukti policijos (duomenys neskelbtini) gatvėje. Smulkiai vyro neklausinėjo kas, kur ir dėl ko jį sumušė, o pats vyras jai daugiau nieko ir nepasakojo. Ji tik iškvietė pagalbą, jokių kitų vyrų ar žmonių prie, prašiusio iškviesti pagalbą, vyro ji nematė (1 t., b.l. 71-78).

Iš VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ ligos istorijos gydytojo įrašo matyti, kad 2019-01-16 buvo suteikta medicininė pagalba N. T., nurodyta anamnezė – sumuštas vakar, skauda nosį, žandikaulį; klinikinė diagnozė – veido sumušimas; diagnozės – lūpos ir burnos ertmės paviršinis sužalojimas, kito asmens užkliudymas, pastūmimas, spyris, sumušimas, apdraskymas; nosies kaulų lūžis (1 t., b.l. 54-58).

Iš asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės matyti, kad joje yra žymos apie lūpos ir burnos ertmės paviršinį sužalojimą, nosies kaulų lūžį, kito asmens užkliudymą, pastūmimą, spyrį, sumušimą, apdraskymą; nurodyta nepatikslinta įvykio vieta (t. 1, 123-124 b.l.).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad N. T. nustatyta poodinės kraujosrūvos akių vokuose, nosies nugarėlėje ir ausų kaušeliuose, odos nubrozdinimas nosies srityje, nosies kaulų lūžis, padarytas kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku – 2019-01-15; N. T. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui; sužalojimai N. T. padaryti ne mažiau šešių bukų trauminių poveikių pasekoje, ką nurodo sužalojimų kiekis ir jų lokalizacija; sužalojimai padaryti pašalinės jėgos poveikyje, jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis; sužalojimai N. T. sukėlė fizinį skausmą (1 t., b.l. 50).

2019-01-16 surašant savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą D. A. pateikė du mobiliojo ryšio telefonus, kurie apžiūrėti, nufotografuoti (1 t., b.l. 93-102).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Kaip matyti, kaltinamieji E. S. ir L. D. teisme pripažino kaltinime nurodytą dieną, nurodytoje vietoje – D. A. bute buvę patys ir matę ten nukentėjusįjį N. T., tačiau neigia tuo metu kilus tarp jų konfliktui bei jiems N. T. atžvilgiu vartojus fizinį smurtą. Nors abu kaltinamieji viso proceso metu nuosekliai tvirtino fizinio smurto N. T. atžvilgiu nei vienas iš jų nevartojęs bei teigė apie nepagrįstą nukentėjusiojo kaltinimą jiems nebūtais dalykais, teismas sprendžia, kad tokius kaltinamųjų parodymus vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, be kita ko atsižvelgiant ir į pačių kaltinamųjų parodymuose esančius prieštaravimus bei nenuoseklumą, yra pagrindas juos vertinti kritiškai, kaip nepatikimus ir pasirinktą jų gynybos poziciją, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai, kurie priešingai – ją paneigia.

Iš teisme duotų kaltinamojo E. S. parodymų seka, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, jam kartu su L. D. ir D. A. jos bute, virtuvėje sėdint bei vartojant alkoholį, iš kažkur į virtuvę atėjo neblaivus nukentėjusysis, kuris kažką aiškino D.A. dar norėdamas gerti degtinės stvėrė už stikliuko, pabuvęs virtuvėje kokių 10 minučių jis koridoriuje apsirengė ir išėjo iš buto. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu E. S. teisme paminėtų aplinkybių apie nukentėjusiojo norą išgerti ir stikliuko ėmimą net neužsiminė bei nurodė kitokią nukentėjusiojo atėjimo į virtuvę priežastį – kad į virtuvę atėjęs nukentėjusysis reikalavo jų grąžinti jam telefonus, po ko išėjo.

Dar kitokį įvykių scenarijų nurodė kaltinamasis L. D., kuris teisme parodė, kad kaltinime nurodytu laiku jam kartu su E. S. ir D. A. virtuvėje sėdint bei vartojant alkoholį, jis koridoriuje išgirdo kažkokį griuvimo garsą, po ko jam sėdint virtuvėje girdėjo, kaip koridoriuje buvęs nukentėjusysis kažką priekaištavo D.A. po ko apsirengė ir išėjo, kad nukentėjusysis vaikščiotų virtuvėje jis nematė, ar jis buvo blaivus, nežino. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu L. D. teigė, kad jam kartu su E. S. ir D. A. virtuvėje vartojant alkoholį iš miegamojo kambario į virtuvę atėjo kažkoks neblaivus vyras, kuris smarkiai svirduliavo, girdėjo lyg griuvimo garsą, jam iš nosies lašėjo kraujas, jis reiškė nepasitenkinimą D.A. dėl jų atėjimo, po to jis išėjo iš buto.

Kaip matyti, abu kaltinamieji duodami parodymus yra ne tik nenuoseklūs, bet jų parodymai neatitinka ir tarpusavyje. Abu kaltinamieji tvirtina nukentėjusįjį pamatę būdami kartu virtuvėje, tačiau nurodo skirtingas aplinkybes dėl to. Pagal kaltinamojo E. S. parodymus, nukentėjusysis buvo atėjęs į virtuvę ir joje išbuvo apie 10 minučių. Tuo tarpu sutinkamai su L. D. teisme duotais parodymais, jis nematė nukentėjusiojo vaikštant virtuvėje, nors joje ir buvo, ir šį matė tik koridoriuje. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamųjų parodymų apie nukentėjusiojo atėjimą į virtuvę nepatvirtina ir liudytojos D. A., kuri pasak kaltinamųjų, visą laiką buvo kartu su jais virtuvėje, parodymai.

Skirtingai kaltinamieji parodė ir apie jų matytą nukentėjusiojo elgesį. Kaltinamojo E. S. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu nurodytas nukentėjusiojo elgesys atėjus į virtuvę (griebiant už degtinės stikliuko ar reikalaujant grąžinti telefonus) visiškai neatsispindi kaltinamojo L. D. parodymuose, kuriuose tokios aplinkybės visiškai nenurodomos. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo E. S. parodymų turinys nepatvirtina gi kaltinamojo L. D. nurodytos aplinkybės apie girdėtą griuvimo garsą prieš pasirodant nukentėjusiajam. Be to, tokia kaltinamojo L. D. nurodyta aplinkybė neatitinka ir liudytojos D. A. parodymų. Skirtingai kaltinamieji apibrėžė ir kraujo žymes ant nukentėjusiojo – kaltinamasis E. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog į virtuvę atėjusio vyro veidas buvo kruvinas, o kaltinamasis L. D. teigė tik matęs, jog koridoriuje išeiti besiruošiančiam nukentėjusiajam iš nosies lašėjo kraujas. Tuo tarpu iš liudytojos D. A. parodymų matyti, jog ji neparodė mačiusi nukentėjusįjį kruviną ar kraujuojantį.

Negalima nepastebėti ir tos aplinkybės, kad nors kaltinamieji teisme abu sutartinai teigė, kad jiems atėjus bute buvo tik D. A. ir nei atėję į butą, nei eidami rūkyti į kambaryje esantį balkoną jie nukentėjusiojo nematė, ir jie nežino, iš kur nukentėjusysis atsirado, pastebėtina tai, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu L. D. nurodė, jog nukentėjusysis į virtuvę atėjo būtent iš miegamojo kambario, kur nukentėjusysis ir gulėjo bei buvo mušamas, kas leidžia pagrįstai teigti L. D. žinojus apie nukentėjusiojo buvimą miegamajame. O kadangi abu kaltinamieji tvirtino visada buvę kartu tiek virtuvėje, tiek eidami rūkyti, nėra abejonių, jog apie nukentėjusiojo buvimą miegamajame buvo žinoma ir E. S..

Abejones kaltinamųjų parodymų teisingumu patvirtina ir jų nurodytų aplinkybių apie nukentėjusiojo neblaivumo, neadekvatumo lygį įvykio metu prieštaringumas kitiems byloje esantiems objektyviems įrodymams. Kaltinamasis E. S. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad į virtuvę atėjęs nukentėjusysis buvo labai neblaivus. Kad nukentėjusysis atėjęs į virtuvę buvo neblaivus, neadekvatus, smarkiai svirduliavo ikiteisminio tyrimo metu teigė ir L. D., nors teisme jis jau parodė nežinantis, ar nukentėjęs buvo blaivus. Tuo tarpu liudytojais apklausti į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai D. P. ir M. K. parodė, kad nors nukentėjusysis ir buvo neblaivus, bet buvo sąmoningas ir paaiškino kas nutiko. O liudytoja I. S., kuri iš karto po įvykio dar iki policijos atvykimo betarpiškai bendravo su nukentėjusiuoju ir jo prašymu telefonu skambino policijai, parodė, kad jai nukentėjusysis pasirodė blaivus, buvo sąmoningas, kas paneigia nukentėjusįjį buvus sunkios apsvaigimo būklės, kaip nurodė kaltinamieji. Netikėti pastarųjų liudytojų parodymais apie nukentėjusiojo buvusią būklę, kuri neatitinka kaltinamųjų nurodytos, teismas neturi pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus teismas sprendžia, kad tokius nenuoseklius, vieno kitam neatitinkančius bei kitiems byloje surinktiems įrodymams prieštaraujančius kaltinamųjų E. S. ir L. D. parodymus laikyti patikimais nėra pagrindo.

Tuo tarpu nukentėjusiojo N. T. parodymų analizė rodo, kad nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad įvykio metu būtent kaltinamieji E. S. ir L. D. jo atžvilgiu kaltinime nurodytoje vietoje prieš jį smurtavo, tai yra jį mušė. Netikėti juo teismas neturi pagrindo, nes nukentėjusiojo parodymai dėl jo mušimo fakto atitinka byloje esančią specialisto išvadą, liudytojų D. P., M. K., I. S., D. A. parodymus, jie atsispindi ir kituose byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose.

Nors nukentėjusysis tiek pirminiuose ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose, tiek iš karto po įvykio sutiktiems asmenims – liudytojai I. S. bei policijos pareigūnams D. P., M. K. nurodė ne tik apie jo sumušimą, bet ir apie daiktų iš jo paėmimą, ką vėliau pats paneigė, vien ši aplinkybė visos bylos apimtyje, įvertinus vėlesniuose parodymuose N. T. gan argumentuotai ir aiškiai išsakytus šios jo parodymų dalies pasikeitimo priežastis, nesudaro pagrindo nukentėjusiojo parodymus laikyti nepatikimais. N. T. parodė, kad po jo sumušimo neradęs jam priklausančių telefonų įprastoje vietoje išbėgo iš buto be jų, manydamas, jog juos paėmė jį sumušę kaltinamieji, ir tik vėliau sužinojo, kad jie buvo likę D. A. bute. Taip pat jis manė, jog piniginėje buvo pinigų, bet vėliau prisiminė galėjęs juos pats išleisti. Teismo vertinimu, pastarieji nukentėjusiojo paaiškinimai, atsižvelgiant į stresinę įvykio situaciją po patirto smurto, laikytini logiškais bei visų byloje esančių įrodymų visumoje, nesudaro pagrindo abejoti N. T. parodymais dėl jo sužalojimo aplinkybių.

Teismo vertinimu, išvados dėl nukentėjusiojo N. T. parodymų patikimumo nepaneigia ir jo paties parodymų neatitikimai tam tikrose neesminėse detalėse dėl D. A. faktinės buvimo vietos jo mušimo metu. Teismas pastebi, kad įtemptoje situacijoje asmenys dėmesį sukoncentruoja į skirtingas aplink vykstančių įvykių detales ir atsižvelgiant į jų reikšmingumą/nereikšmingumą, jų vertinimu, jas užfiksuoja. Tą patvirtina ir paties N. T. nurodytos aplinkybės, kad jis nepamena dėl savo telefonų padėjimo D. A. namuose, dėl buvusių pinigų jo piniginėje. Teisme nukentėjusysis parodė, kad negali patvirtinti, kad D. A. matė, kaip jį mušė, o ji pati jam sakiusi, kad nematė, kas atitinka ir pačios liudytojos D. A. parodymus.

Sutinkamai su nukentėjusiojo N. T. parodymais, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis jam gulint D. A. bute miegamajame lovoje, į kambarį atėję E. S. ir L. D. ėmė jį mušti, jis rankomis dengėsi veidą, todėl kuris, kiek ir kuo sudavė smūgių, nurodyti negali. Šias nukentėjusiojo nurodytas esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

Nukentėjusysis parodė, kad jis iki kaltinime nurodyto įvykio buvo sveikas, nugriuvęs nebuvo. Šie jo parodymai atitinka ir liudytojos D. A. parodymus, kuriuose nėra fiksuojami jokie duomenys apie jokį nukentėjusiojo susižalojimą iki įvykio. Nors ši liudytoja yra nukentėjusiojo draugė, tačiau kaltinamieji taipogi parodė esantys su D. A. draugiškuose santykiuose. Todėl teismas, nenustatęs galimų jos apkalbėjimo ar kitokių nepatikimumą rodančių motyvų, neturi pagrindo jais netikėti.

Nukentėjusysis parodė, kad po jo mušimo E. S. ir L. D. išėjus iš kambario, kur jis gulėjo ir buvo mušamas, į virtuvę, jis koridoriuje greitai apsirengė, jam rengiantis iš nosies bėgo kraujas, ir išėjo iš buto, kur lauke netoli namo sutiko moterį ir paprašė jos paskambinti policijai. Šiuos N. T. parodymus visiškai patvirtino liudytoja I. S.. Pasak jos, įvykio dieną jai einant pro (duomenys neskelbtini) namus, ją sustabdė nepažįstamas vaikinas kruvina nosimi, kuris paprašė iškviesti policiją, nes, jo teigimu, buvo sumuštas ir apiplėštas. Ši liudytoja teisme parodė, kad ji patikėjo, ką tas vyras sakė, ir matė, kad šis yra sumuštas, abejonių jai dėl to nekilo. Šias nukentėjusiojo ir liudytojos I. S. nurodytas aplinkybes apie pagalbos kvietimą ir nukentėjusiojo iš karto nepažįstamam asmeniui nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina ir byloje esantys ataskaitų žiūryklės išrašo (1 t., b.l. 71-77) bei tyrėjos J. J. tarnybinio pranešimo duomenys.

Kaip matyti, netrukus po skambučio policijai į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai D. P. ir M. K. taipogi parodė, kad atvykus prie (duomenys neskelbtini) namo lauke prie laiptinės juos pasitiko N. T. prisistatęs vyras, jam iš nosies bėgo kraujas, matėsi kraujas ir ant veido, nosis buvo ištinusi, jis pasakė, kad (duomenys neskelbtini) bute yra du jį sumušę vyrai.

Iš nukentėjusiojo pareiškimo policijai taip pat seka, kad jame jis nurodė, kad jį sumušė E. S. ir L. D.. Teismas pastebi, kad vėliau apklausų metu nukentėjusiojo duoti parodymai dėl paties jo sumušimo fakto neprieštarauja nei pareiškime nurodytoms aplinkybėms, nei iš karto po įvykio liudytojai I. S. bei policijos pareigūnams nurodytoms aplinkybėms, nei byloje esantiems rašytiniams įrodymams.

Kad buvo sumuštas, nukentėjusysis nurodė ir medikams, šios aplinkybės atsispindi byloje esančiuose medicininiuose dokumentuose - VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ ligos istorijos gydytojo įraše (1 t., b.l. 54-58), asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelėje (t. 1, 123-124 b.l.).

Byloje esanti specialisto išvada gi patvirtina, kad N. T. nustatyta poodinės kraujosrūvos akių vokuose, nosies nugarėlėje ir ausų kaušeliuose, odos nubrozdinimas nosies srityje, nosies kaulų lūžis, padarytas kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku – 2019-01-15; jam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 50). Nesutikti su kompetentingo specialisto pateikta išvada teismas neturi pagrindo, nes specialisto išvada neprieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms.

Nors bylos duomenys liudija, ko teisme neneigė ir nukentėjusysis, kad įvykio dieną jis nebuvo apžiūrėtas medikų, kas buvo padaryta tik sekančią dieną, N. T. kategoriškai neigia kaltinime nurodytą sveikatos sutrikdymą patyręs kitomis nei kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Teismas, įvertinęs šiuos nukentėjusiojo parodymus visų byloje surinktų duomenų kontekste, įskaitant ir pačių kaltinamųjų parodymus apie jų matytą nukentėjusiojo kraujavimą iš nosies kaltinime nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku, neturi pagrindo netikėti N. T. parodymais dėl jo sužalojimo aplinkybių. Duomenų, leidžiančių tvirtinti, kad specialisto išvadoje konstatuoti sužalojimai nukentėjusiajam padaryti kitomis nei kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, byloje nėra.

Teismas pastebi, kad nukentėjusysis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme negalėjo tiksliai įvardinti jam kaltinamųjų suduotų smūgių skaičiaus. Tuo tarpu specialistas išvadoje konstatavo, kad sužalojimai N. T. padaryti ne mažiau šešių bukų trauminių poveikių pasekoje. Esant tokiai situacijai – kaltinamiesiems apskritai nepripažįstant smūgių nukentėjusiajam sudavimo, pačiam nukentėjusiajam negalint įvardinti gautų smūgių skaičiaus, o specialistui nustačius mažesnį trauminių poveikių skaičių nei kaltinime nurodytas smūgių skaičius, nesant neginčytinų įrodymų dėl pastarųjų kiekio, teismas sprendžia esant pagrindui tikslinti kaltinimą, nenurodant smūgių skaičiaus, tačiau nurodant, kad kaltinamieji kaltinime nurodytus sužalojimus nukentėjusiajam padarė ne mažiaų kaip šešiais trauminiais poveikiais.

Apibendrinant teismas konstatuoja, kad aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma yra pakankama ir ji patvirtina, jog kaltinamieji E. S. ir L. D. veikdami kartu 2019 m. sausio 15 d. apie 16 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), mušė lovoje gulintį nukentėjusįjį N. T. tyčia suduodami kumščiais į galvą ir veidą bei ne mažiaų kaip šešiais trauminiais poveikiais padarydami nukentėjusiajam poodines kraujosrūvas akių vokuose, nosies nugarėlėje ir ausų kaušeliuose, odos nubrozdinimą nosies srityje, nosies kaulų lūžį, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo N. T. sveikatą.

Nėra abejonių, kad E. S. ir L. D. bendrai atlikti kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamojo kontaktiniu poveikiu nukentėjusiojo kūnui, nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, ką, kaip minėta, patvirtina ne tik paties nukentėjusiojo parodymai, bet tai atsispindi ir kituose objektyviuose bylos duomenyse – specialisto išvadoje, liudytojų parodymuose, kurie esminėse detalėse sutampa, atitinka faktines bylos aplinkybes ir jais abejoti teismas neturi pagrindo. Kaltinamieji, veikdami kartu, sąmoningai atlikdami kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus suprato jų pavojingą pobūdį, dėl jų veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo. Tokie kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Bausmių skyrimas, civilinio ieškinio bei kitų klausimų išsprendimas

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamųjų asmenybes, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamųjų E. S. ir L. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra trys – nusikalstamą veiką jie padarė bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir būdami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktai).

Kaltinamieji padarė vieną baigtą, tyčinį, nesunkų nusikaltimą. Inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu abu kaltinamieji buvo teisti ir turėjo neišnykusius bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintus teistumus, buvo administracine tvarka bausti, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruoti, jie yra išsituokę, Lietuvoje niekur nedirba, kaltinamasis E. S. Užimtumo tarnyboje registruotas, L. D. – neregistruotas.

Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas kaltinamuosius charakterizuojančias aplinkybes, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir sunkinančias aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamieji slapstėsi nuo teismo, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamiesiems už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą skiriant arešto bausmes, kurių dydžiai nustatytini didesni nei šių bausmių vidurkiai.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamųjų laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas: E. S. – nuo 2019-01-15 16.50 val. iki 2019-01-17 10.10 val. ir nuo 2019-08-30 7.00 val. iki 2019-09-19, L. D. – nuo 2019-01-15 16.50 val. iki 2019-01-17 10.05 val. ir nuo 2019-08-07 19.10 val. iki 2019-09-19.

Kaltinamiesiems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį, sunkumą, kaltinamiesiems skiriamų bausmių rūšį ir dydį, keistina į švelnesnes kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nustatant jų galiojimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Byloje 61,04 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai už N. T. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas atlyginti yra pareiškusi Panevėžio teritorinė ligonių kasa (1 t., b. l. 118-121). Šis civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai. Byloje nustatyti nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą bendrai savo veiksmais padarę asmenys – E. S. ir L. D., gydymo paslaugos N. T. buvo suteiktos realiai, ieškinio reikalavimus pagrindžia rašytiniai įrodymai. Taigi už šią žalą atsakingi kaltinamieji, todėl civilinio ieškovo – Panevėžio teritorinė ligonių kasos patirta žala iš jų priteistina solidariai.

Byloje civilinį ieškinį dėl 200 eurų neturtinės žalos atlyginimo pateikė ir nukentėjusysis N. T. (1 t., b.l. 44). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusysis dėl patirto smurto patyrė fizinį skausmą, buvo sumažėjęs jo bendravimas su aplinkiniais. Tą nukentėjusysis iš esmės patvirtino ir teismo posėdžio metu. Teismo vertinimu, šis nukentėjusiojo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d.). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Šiuo atveju teismas neabejoja, kad nukentėjusysis N. T. dėl kaltinamųjų E. S. ir L. D. smurtinių veiksmų patyrė fizinį skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus, kitokius nepatogumus, kas teisėje pripažįstama neturtine žala. Įvertinus visas bylos aplinkybes, atsižvelgus į kaltinamųjų atliktus smurtinius veiksmus, padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, trukmę, nusikalstama veika padarytas pasekmes, į kaltinamųjų turtinę padėtį, taip pat ir į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas mano, kad prašoma priteisti 200 eurų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra protinga, ji nėra aiškiai per didelė, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, pastarąją žalą priteisiant solidariai iš abiejų kaltinamųjų.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamųjų E. S. ir L. D. valstybės naudai išieškotina po 16,55 Eur proceso išlaidų teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR baudžiamojo proceso kodekso 297-303 straipsniais,

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam areštą 75 (septyniasdešimt penkioms) paroms.

Bausmę skirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti E. S. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019-01-15 16.50 val. iki 2019-01-17 10.10 val. (2 paras) ir nuo 2019-08-30 7.00 val. iki 2019-09-19.

Kardomąją priemonę – suėmimą – pakeisti į rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK, adresu (duomenys neskelbtini), kiekvieną antradienį (duomenys neskelbtini), ir E. S. nedelsiant paleisti salėje. Įsiteisėjus nuosprendžiui kardomąsias priemones panaikinti.

L. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam areštą 75 (septyniasdešimt penkioms) paroms.

Bausmę skirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti L. D. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019-01-15 16.50 val. iki 2019-01-17 10.05 val. (2 paras) ir nuo 2019-08-07 19.10 val. iki 2019-09-19.

Kardomąją priemonę – suėmimą – pakeisti į rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK, adresu (duomenys neskelbtini), kiekvieną trečiadienį (duomenys neskelbtini) ryte, ir L. D. nedelsiant paleisti salėje. Įsiteisėjus nuosprendžiui kardomąsias priemones panaikinti.

Nukentėjusiojo N. T. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jo naudai iš kaltinamųjų E. S. ir L. D. solidariai 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš E. S. ir L. D. solidariai Valstybinėms ligonių kasoms prie Sveikatos apsaugos ministerijos 61,04 Eur (šešiasdešimt vieną eurą 4 euro centus) turtinės žalos atlyginimui, šią sumą pervedant į Valstybinių ligonių kasų (įmonės kodas 191351679) atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000.

Priteisti iš E. S. ir L. D. valstybės naudai po 16,50 Eur (šešiolika eurų 50 euro centų) proceso išlaidų.

Išaiškinti E. S. ir L. D., kad jie privalo per 7 (septynias) dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių, esantį adresu Trakų g. 10, Šiauliai, arba susisiekti su šia įstaiga telefonu 8-41-435502. Su savimi turite turėti asmens dokumentą ir šią nutartį. Jei nuteistasis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto 7 dienų termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Išaiškinti E. S. ir L. D., kad atlikdami arešto bausmę nuteistieji turi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 55 straipsnyje įtvirtintas teises ir pareigas, o arešto bausmė atliekama minėto kodekso 50-57 straipsniuose nustatyta tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Rita Dirkė