Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. U. ieškinį atsakovui V. P. U. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės atstovė advokato padėjėja Skaidrė Varapnickaitė palaikė ieškovės poziciją, pagrindė teisiniais argumentais, prašė ieškinį tenkinti visiškai.

Atsakovas atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje, apie kurį pranešta, nedalyvavo, jo interesus teisme atstovauja advokato padėjėja D. V., kuri posėdžio metu nurodė, kad atsakovas su ieškiniu sutinka visiškai, patvirtina, kad santuokinių ryšių su ieškove nepalaikė nuo 2016 metų, gyveno atskirai, todėl (duomenys neskelbtini) gimęs sūnus D. U. ir (duomenys neskelbtini) gimęs sūnus E. U. negali būti atsakovo vaikai.

Išvadą teikianti institucija teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė išvadą palaikė, nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas ieškovės sugyventinis A. Š. pripažįsta savo tėvystę abiem ieškovės vaikams, ketina be ginčo įregistruoti jiems savo tėvystę, ieškinys neprieštarauja vaikų interesams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimė D. U., tėvai – J. U. ir V. P. U.; (duomenys neskelbtini) gimė E. U., tėvai – J. U. ir V. P. U.

Vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus ir būti jų globojamam užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 2 dalyje. Jei vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju susiklostė situacija, kai vaikai gimė susituokusiai motinai. Duomenų apie J. U. ir V. P. U. santuokos nutraukimą byloje nėra, kad santuoka nenutraukta, teismo posėdžio metu patvirtino abi šalys. Vadovaujantis pirmiau nurodytu teisiniu reguliavimu, ieškovei gimusių vaikų – D. U. ir E. U. tėvu gimimo dokumentuose yra nurodytas moters sutuoktinis V. P. U. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), kurie yra vertintini kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos civilinio proceso įstatyme numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis). Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad V. P. U. nėra ir negali būti J. U. 2018 m. liepos 3 d. gimusio sūnaus D. U. ir 2019 m. gruodžio 29 d. gimusio sūnaus E. U. tėvu, nes šalys intymių ryšių nepalaiko nuo 2016 metų. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad V. P. U. nėra J. U. (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus D. U. ir (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus E. U. biologinis tėvas.

Pabrėžtina, kad tėvystė yra ne tik biologinis, tačiau taip pat ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą. Todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus. Byloje nustatyta, kad atsakovas neturi ir niekada neturėjo jokio ryšio su ieškovei gimusiais sūnumis Danieliumi ir Emiliu, jų neaugino, apie jų gimimą net nežinojo. Atsakovas vaikų neaugina, neauklėja ir neketina to daryti ateityje. Atsižvelgiant į tai, socialinės tėvystės klausimas nesvarstytinas.

Pažymėtina, kad nuginčijus D. U. ir E. U. tėvystę, atsiranda galimybė pripažinti tėvystę pareiškimu arba teismine tvarka nustatyti tėvystę ir tokiu būdu užtikrinti vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, būti jų globojamam. Ši teisė užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir CK 3.161 straipsnio 2 dalyje. Kiekvienas vaikas turi žinoti savo kilmę, o šiuo atveju susidarė situacija, kad tėvystė nėra įteisinta. Tiek ieškovė J. U., tiek teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas jos sugyventinis nurodė, kad nuginčijus tėvystę, A. Š. įregistruos savo tėvystę ieškovės sūnums D. ir E.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir įrodymams, ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkinamas, nustatytina, kad atsakovas V. P. U. nėra J. U. (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus D. U. ir (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus E. U. biologinis tėvas. Tuo pagrindu panaikinta Kauno miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, kurioje V. P. U. įrašytas D. U. tėvu bei Kauno miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, kurioje V. P. U. įrašytas E. U. tėvas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 75 Eur žyminis mokestis. Nors ieškinys tenkintas visiškai, teismas sprendžia, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl aplinkybių, kurių atsakovas niekaip negalėjo įtakoti, pati ieškovė, būdama santuokoje su atsakovu, susilaukė vaikų su kitu vyru, duomenų, kad ieškovė laiku būtų ėmusis iniciatyvos nutraukti santuoką, o atsakovas būtų daręs tam kliūtis, nesutikęs su santuokos nutraukimu, byloje nėra. Konstatuotina, jog ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovo kaltės, todėl, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos ieškovei iš atsakovo nepriteistinos.

Teismo sprendimas per tris darbo dienas po įsiteisėjimo išsiųstinas Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriui tėvystės išregistravimui (CPK 399 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270, 399, 392 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas V. P. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio vaiko D. U., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kurioje V. P. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įrašytas D. U., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvu.

Nustatyti, kad atsakovas V. P. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio vaiko E. U., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kurioje V. P. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įrašytas E. U., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvu.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, sprendimo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas išsiųsti Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriui, įregistravusiam vaikų gimimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.