Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant asmeniui, kuriam surašytas administracinio nusižengimo protokolas – V. M. ir jos atstovui advokatui T. B.,

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus atstovei D. T.,

teismo posėdyje išnagrinėjęs V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. Kaišiadorių r. sav., Kaišiadorys, (duomenys neskelbtini), atstovo advokato T. B. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. NZTANN-93566294-17, kuriuo V. M. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimo protokolo ( toliau - ANK) 110 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jai nuobaudą – 300 baudą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2017 m. kovo 3 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, jog bendro naudojimo kelias, esantis žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) teritorijoje yra nepravažiuojamas. Dalį kelio sudaro arimas, kitą dalį kelio - pieva. Kelias nepažymėtas ir nepravažiuojamas į tolimesnius privačios žemės sklypus. V. M. kaltinama padariusi administracinį nusižengimą numatytą Administracinių nusižengimo kodekso ( toliau - ANK) 110 straipsnio 1 dalyje.

Šio protokolo pagrindu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ir 2017 m. balandžio 4 d. priėmė nutarimą Nr. NZTANN-93566294-17, kuriuo konstatavo, kad V. M. pati naudoja ir aria visą teritoriją, įskaitant ir valstybinį žemės plotą, skirtą privažiavimo keliui prie kaimyninių žemės sklypų, todėl pati savo aktyviais veiksmais užkirto galimybę kaimynams patekti į tolimesnius jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir V. M. pripažino kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jai nuobaudą – 300 eurų baudą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama V. M. paaiškino, kad kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo nepripažįsta ir teigia, kad ji administracinėn atsakomybėn patraukta nepagrįstai. Paaiškino, kad ji naudoja visą žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nesutinka, kad šiame sklype yra kelias, ar tai, kad dalis žemės gali priklausyti nuosavybes teise ne jai. V. M. nurodė, kad patikrinimo metu pareigūnas nurodė, jog toje vietoje, kur dalis žemė suarta, o kita dalis pieva, turi būti kelias. V. M. paaiškino, kad žemė suarė dėl to, kad nebuvo jokių požymių, kad ten turi būti kelias, ar tai, kad žemės dalis priklauso nuosavybes teise ne jai.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamos V. M. atstovas advokatas T. B. teigė, kad netinkamai surašytas protokolas, nurodant, kad suartas kelias. Nėra objektyvių duomenų, kad kelias egzistavo, be to kelias neįregistruotas. Abrisas nėra nuosavybės dokumentas. Nurodoma, kad nėra jokių duomenų, kad ginčijama žemės dalis nuosavybės teisė priklauso valstybei. Įrodinėjam žemės nuosavybe vadovaujamais projektiniais dokumentais, ne nuosavybės teisės dokumentais. Teigia, kad nutarimas turi būti naikinimas, kadangi netinkamai nurodytas pažeidimo būdas – suarė kelią.

Teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus atstovė D. T. nurodė, kad skundas dėl nutarimo Nr. NZTANN-93566294-17, kuriuo V. M. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje, yra nepagrįstas. Teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus atstovė D. T. parodė, kad 2016 m. balandžio 15 d. gautas A. S. skundas, kad ji negali pateikti į sklypą bendro naudojimo keliu, kuris yra nurodytas per V. M. žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). To skundo pagrindu atlikti patikrinimai siekiant išsiaiškinti galbūt padarytą pažeidimą. Atlikus šiuos patikrinimus nustatyta, kad minimo kelio dalis yra suarta, o kita dalis – pieva. Taip pat nurodė, kad pagal Žemės įstatymą visa žemė, kuri nėra suprojektuota ar perduota kitiems patikėtiniams yra valdoma Nacionalinės Žemės tarnybos patikėjimo teise. Tai, kad kelias yra pavaizduotas įregistruotuose planuose patvirtina tiek abrisas tiek kiti dokumentai. Pagal dokumentus matyti, kad šis kelias nėra įskaičiuotas į žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) plotą. Ir šis kelias kol nėra įregistruotas valdomas Nacionalinės Žemės tarnybos patikėjimo teise, tokie faktai Registrų centre neregistruojami. Aplinkybė, jog tuo keliu nebuvo važinėjama ar faktiškai nebuvo kelio, nepaneigia fakto, kad kelias toje vietoje turėtų būti. Tai yra bendro naudojimo kelias, ne servitutinis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 110 straipsnio 1 dalis numato, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Taigi administracinei atsakomybei pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą; arba 2) savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimą. Pažymėtina, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinės teisės pažeidimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties. Dėl šios priežasties, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį klausimą, turi būti įrodytas ne tik pats žemės užėmimo faktas, bet ir asmens tyčia užimti ir naudoti valstybinį ar privatų žemės sklypą aiškiai suprantant, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukta V. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad naudoja visą žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nesutinka, kad šiame sklype yra kelias. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų, V. M. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl šio žemės sklypo, kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini) m. gruodžio 24 d. Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtame žemės sklypo plane, 1999 m gruodžio 2 d. inžinieriaus Praškevičiaus parengtame abrise ir žemės ribų parodymo – paženklinimo akte bei 1999 m. birželio 1 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-04-3058 patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte yra suprojektuotas ir planuose nurodytas 4 m. pločio (0.12 ha.) bendro naudojimo kelias skirtas privažiuoti prie žemės sklypų kadastriniais Nr. (duomenys neskelbtini). Nors teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamos V. M. atstovas advokatas teigė, kad minimi dokumentai neįrodo fakto, jog valstybinė žemė yra įsiterpusi į žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau teismas su šiuo skundo argumentu sutikti negali. Pagal Lietuvos Respublikos Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys, o šio straipsnio 3 dalis nurodo, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai, kurių standartus ir ženklinimo taisykles nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas, kuris yra neatsiejama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis. Taigi vien žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas, kuris yra Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis, įrodo, kad ginčijame sklype yra valstybei priklausančios žemėnaudos bendro naudojimo 3 kategorijos žemės sklypas, skirtas keliui, kurio bendras plotas yra 0,12 ha. Iš Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija matyti, kad šis sklypas tuo metu nuosavybės teise priklausė D. A., J. F., K.A. F., V. Z.. D. A. ir J. F. nurodytuose dokumentuose pasirašė, jog sutinka su žemės sklype nustatytu ženklinimu ir jo neginčijo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertintina, kad yra įrodyta, jog V. M. užėmė ir naudoja (suarė) nuosavybės teise ne jai priklausančią žemę.

Taip pat skundu nurodoma sklypui nėra nustatyti servitutai. Teismas pažymi, kad žemės servitutas – teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Nagrinėjamu atveju V. M. nėra kaltinama tuo, kad pažeidė žemės servituto turėtojo teises, kadangi žemės dalis, kurią ji naudojo kaip savą, nuosavybes teise V. M. nepriklauso.

Skundu nurodoma, kad neįrodyta, jog kelias kada nors buvo nutiestas ar tai, kad jis objektyviai egzistuoja, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad V. M. yra patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji savavališkai užėmė ir naudojo nuosavybes teise ne jai priklausančią žemę, t. y. padarė nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Šis pažeidimas aiškiai išdėstytas tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek nutarime skirti nuobaudą turinyje, nurodant, kad V. M. naudoja ir aria valstybinės žemės plotą, kurio paskirtis yra keliui, reikalingam privažiavimui prie kitų sklypų, įrengti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta taip pat atmestinas ir skundo argumentas, kad nėra aišku, kuo yra kaltinama V. M..

Be to, kaip buvo minėta anksčiau, sprendžiant dėl asmens administracinės atsakomybės pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį klausimą, turi būti įrodytas ne tik pats žemės užėmimo faktas, bet ir asmens tyčia užimti ir naudoti valstybinį ar privatų žemės sklypą aiškiai suprantant, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad nors administracinėn atsakomybėn patraukta V. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji neprisipažįsta padariusi administracinės teisės pažeidimą, kadangi jos manymu ji naudojo jai nuosavybes teise priklausančią žemę, tačiau pažymėtina, kad dėl kaltės padarius ar nepadarius pažeidimą sprendžiama vadovaujantis ne tik asmens prisipažinimu padarius nusižengimą, bet ir byloje esančiais duomenimis, kurie įrodo asmens suvokimą apie atliekamus veiksmus. Pastebėtina, kad žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės naudojimo patikinimo aktai atlikti ir aktai surašyti 2016 m. gegužės 20 d., 2016 m. lapkričio 22 d., 2017 m. sausio 10 d. Iš šių patikrinimų aktų matyti, kad V. M. buvo informuota apie daromą administracinį nusižengimą ir buvo įspėta atstatyti kelią žyminčius riboženklius paliekant valstybinės žemės dalį reikalingą 4 m. pločio bendro naudojimo keliui įrengti ir laikytis Žemės įstatymo 21 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Tačiau V. M. neatstačius kelią žyminčių riboženklių 2017 m. kovo 3 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl nusižengimo numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad V. M. buvo įspėta dėl daromo nusižengimo ir tai, kad nereagavo į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus naudojimo patikrinimo aktuose nurodomą administracinį pažeidimą rodo, kad V. M. suprato savo daromų veiksmų prasmę ir norėjo taip veikti, t. y. naudojo valstybinį žemės sklypą aiškiai suprantant, kas yra žemės sklypo savininkas.

Teismas, vadovaudamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, juos išanalizavęs ir įvertinęs, daro išvadą, kad V. M. savavališkai užėmė ir naudojo nuosavybes teise ne jai priklausančią žemę, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje, todėl Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. balandžio 4 d. nutarimas Nr. NZTANN-93566294-17, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. V. M. už aukščiau nurodytą administracinį nusižengimą paskirta minimali LR ANK 110 str. 1 d. numatyta nuobauda- 300 eurų bauda. Nuobauda paskirta įvertinus pažeidėjos asmenybę ir pažeidimo pobūdį, todėl yra pagrįsta ir teisinga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

V. M. atstovo advokato T. B. skundo netenkinti.

Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. balandžio 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr NZTANN-93566294-17 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.