- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-01
- Bylos Nr.
- 2A-744-395/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Egidijus Tamašauskas, Albinas Čeplinskas (pran.)
- Ieškovas
- V. R.
- Atsakovas
- R. R.
- Trečiasis asmuo
- M. R.
- Išvadą teikia
- Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba
- Kategorijos
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės ir Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovės V. R. atstovėms advokatei Irenai Andriuškevičienei ir L. Z., atsakovui R. R., trečiajam asmeniui M. R., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui R. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir atsakovo R. R. priešieškinį ieškovei V. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, tretysis asmuo byloje M. R., institucija teikianti išvadą byloje Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu (1-5 b.l.) prašė santuoką, įregistruotą 1988 m. gegužės 7 d. Alytaus miesto CMS tarp jos ir atsakovo, nutraukti dėl atsakovo R. R. kaltės, nustatyti nepilnametės dukters M. R., gimusio 1990 m. birželio 9 d., gyvenamąją vietą su ieškove V. R., išlaikymą nepilnametei dukrai iš atsakovo palikti tokį, koks yra priteistas 2007 m. rugpjūčio 1 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu, t.y. po 350,- Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės, po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes R. ir R., priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5000,- Lt kompensaciją neturtinei žalai atlyginti, bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausiantį turtą padalinti taip: atsakovui priteisti gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir žemės sklypą, esančius Žuvėdrų g. 14, Alytuje, o ieškovei iš atsakovo priteisti 225000,- lt piniginę kompensaciją.
Atsakovas priešieškiniu (39-44 b.l.) prašė santuoką, įregistruotą 1988 m. gegužės 7 d. Alytaus miesto CMS tarp jos ir atsakovo, nutraukti dėl ieškovės V. R. kaltės, nustatyti nepilnametės dukters M. R., gimusio 1990 m. birželio 9 d., gyvenamąją vietą su juo, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 5000,- Lt kompensaciją neturtinei žalai atlyginti, bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausiantį turtą padalinti taip: pripažinti kiekvienai iš šalių asmeninės nuosavybės teises į ½ dalį gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir žemės sklypo, esančių Žuvėdrų g. 14, Alytuje.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: V. R. ir R. R. santuoką, įregistruotą 1988 m. gegužės 7 d. Alytaus miesto CMS, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nutraukus santuoką šalims paliko santuokines pavardes; R. ir R., nepilnametės dukters M. R. gyvenamąją vietą nustatė su motina V. R., santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas turtas gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir žemės sklypas, esantys Žuvėdrų g. 14, Alytuje, pripažinti atsakovo R. R. asmenine nuosavybe, o ieškovei priteista 225000,- Lt kompensacija už atsakovui tenkančią turto dalį natūra. Šalių reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai tarp šalių paskirstytos bylinėjimosi išlaidos (124-128 b.l.). Teismas sprendime nurodė, kad gyvenat santuokoje tarp šalių išryškėjo skirtingi požiūriai į gyvenimą, dėl šeimos materialinių, vaikų auklėjimo klausimų, sutuoktiniai nesugebėjo priimti abipusių kompromisų, tarpusavio sutarimo, kuris nepažeistų nei jų nei jų dukrų interesų, 2006 metais priėmė sprendimą gyventi atskirai, nesiėmė priemonių konfliktinei situacijai spręsti. Nesutarimai šeimoje tęsėsi ilgą laiką, todėl teismas konstatavo, kad dėl santuokos nutraukimo kaltos abi šalys. Pripažinęs, kad, santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas sprendė, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas netenka teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo (CK 3.70 str. 2 d.). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas 2008 m. kovo 3 d. teismo posėdyje sutiko, kad nepilnametės dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, todėl teismas nusprendė dukters gyvenamąją vietą nustatyti su motina. Teismas taip pat pažymėjo, kad dukters išlaikymo klausimas išspręstas Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu. Dalydamas šalių bendrąją jungtinę nuosavybę - gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir žemės sklypą, esančius Žuvėdrų g. 14, Alytuje, teismas konstatavo, kad CK 3.127 str. 3 d. numatytas prioritetinis turto padalijimo natūra principas, o kiti padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Teismas pažymėjo, kad turto natūra priteisimas vienam sutuoktiniui, kitam kompensuojant negauto natūra turto vertę, galimas tik esant CK 3.127 str. 3 d. nurodytoms aplinkybėms - nepilnamečių vaikų interesai, sutuoktinių turtinė padėtis, sveikatos būklė ir kitos svarbios aplinkybės. Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė - bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Tarp šalių santykiai yra konfliktiški, jie negali kartu gyventi, nes kaip matyti iš bylos ir prijungtos bylos dėl išlaikymo priteisimo konfliktiški santykiai yra ne tik tarp sutuoktinių, bet ir tarp atsakovo ir jo dukterų, kurie ypač paaštrėjo užvedus bylą dėl dukterų išlaikymo. Šalys nesugeba bendradarbiauti spręsdami bendrus klausimus, todėl jų gyvenimas viename name yra neįmanomas. Be to, ieškovė gyvena ir dirba Anglijoje. Dukterys ten mokosi, o atsakovas gyvena ginčo namų valdoje vienas. Ieškovės teigimu, kol dukterys nebaigs mokslų, jos neketina sugrįžti į Lietuvą, todėl paliktu nekilnojamu turtu Lietuvoje nesinaudos, o ieškovei priteistos dalies eksploatacija ir priežiūra bus apsunkinta ne tik dėl konfliktiškų šalių santykių, bet ir dėl galimybių neturėjimo jį prižiūrėti gyvenant užsienyje. Priteisiant kompensaciją, bus labiau atsižvelgta į nepilnametės Miglės interesus. Užsienyje ji turi kur gyventi (b.l.76-80), nuo 2006 m. birželio mėnesio ginčo namų valdoje negyvena, todėl parenkant turto padalijimo būdą, atsižvelgtina ir į vaiko interesus gyventi saugioje ir stabilioje aplinkoje. Priteisus iš atsakovo kompensaciją, atsakovas turėtų galimybę prašomą priteisti sumą išmokėti ieškovei. Gyvenamasis namas pakankamai didelės vertės, jį pardavęs, atsakovas galėtų ne tik išmokėti piniginę kompensaciją, bet ir įsigyti kitą gyvenamąją patalpą. Todėl atsakovo argumentas, kad pardavęs namą jis neturės kur gyventi, nėra teisiškai reikšmingas, kai pirmenybė teikiama ginčui išspręsti ir siekiama užkirsti kelią naujų ginčų atsiradimui (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2007). Atsakovas prašydamas padalinti namą natūra, neprašo nustatyti naudojimosi namu ir žemės sklypu tvarkos. Nenustačius naudojimosi tvarkos, priteisimas kiekvienam sutuoktiniui po ½ dalį gyvenamojo namo ir žemės sklypo yra nepakankamas, nes išlieka teisinio ir faktinio ginčo reali galimybė. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas atsakovui priteisė natūra gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir žemės sklypą, o ieškovei 225000,- Lt kompensaciją.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas R. R. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą turto padalijimo dalyje, kuria atsakovui gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir žemės sklypas priteisti natūra, o ieškovei 225000,- Lt kompensacija, pakeisti, priteisiant kiekvienai iš šalių po 1/2 dalį gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir žemės sklypo natūra (132-133 b.l.).
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, dėl kurio negalima būtų turtą padalyti natūra. Pagrindiniai teismo motyvai, priteisiant visą turtą natūra atsakovui buvo, tai, kad ieškovė su dukromis gyvena Anglijoje, ji negali prižiūrėti namo, buvęs sutuoktinis yra konfliktiškas ir kompensacija labiau tenkins nepilnametės dukros interesus. Tačiau realiai byloje nėra nustatyta nei viena aplinkybė, dėl kurios turto nebūtų galima padalyti natūra. Jeigu tarp šalių yra konfliktinė situacija, šalys galėtų turtą parduoti viena kitai, išnuomoti ar parduoti tretiesiems asmenims. Be to, ieškovė pati ieškinyje nurodo, kad tikėtina, jog ji užsienyje gyvens iki vaikai baigs mokslus, t.y. laikinai. Tai reiškia, kad padalijus turtą natūra ieškovė ir dukros turės kur gyventi grįžę į Lietuvą. Ieškovės teiginiai apie atsakovo nesugyvenamą būdą yra tik tezės ir priežastis skirtis. Faktiškai jokių esminių konfliktų šeimoje nebuvo ir gyventi viename name šalims nėra jokios problemos ir ateityje nebus. Atsakovas taip pat pabrėžia, kad turtą galima padalinti praktiškai be jokių bendrų patalpų, kadangi yra du įėjimai į namą. Įpareigojus atsakovą ieškovei sumokėti labai didelę 225000,- Lt kompensaciją, būtų pažeistos atsakovo teisės disponuoti turtu, nes jis bus priverstas imti paskolą, o tai, atsižvelgiant į jo amžių ir gaunamas pajamas, neatitiktų realių jo galimybių.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. R. apeliacinį skundą prašo atmesti (138-141 b.l.). Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pagrįstai visą turtą priteisė atsakovui natūra, o ieškovei kompensaciją pinigais. Šalys pakankamai ilgą laiką negyvena kartu, o nekilnojamąjį turtą yra užvaldęs atsakovas. Atsakovas nesutiko su ieškovės pasiūlymu parduoti namą ir žemės sklypą, o gautas lėšas pasidalinti. Ieškovė, siekdama sudaryti palankias psichologines sąlygas dukterims, kurioms dėl įtemptų santykių su tėvu atsirado nervinio pobūdžio sutrikimai, prieš du metus buvo priversta palikti namus ir išvykti į Angliją, kurioje šiuo metu dukros mokosi. Todėl ieškovė įsitikinusi teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Ieškovės atstovės ir tretysis asmuo M. R. apeliacinį skundą prašė atmesti.
Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad jis atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliaciniu skundu atsakovas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą tik sutuoktinių turto padalijimo dalyje, todėl tik dėl šios sprendimo dalies teisėjų kolegija ir pasisako.
Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė turto padalijimo natūra būdo, kuris santuokos nutraukimo bylose yra prioritetinis.
Pasisakydama dėl šio apeliacinio skundo argumento, teisėjų kolegija pažymi, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę turto padalijimo konkretaus būdo parinkimą reglamentuoja CK 3.127 straipsnio 3 dalis. Dalijant turtą, reikšmingas ne tik turto dalies nustatymas, bet ir turto padalijimo konkretaus būdo parinkimas. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalinant turtą natūra, turi būti atsižvelgiama į tokias pačias svarbias aplinkybes, kokios numatytos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje (nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės) (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Sutuoktinių bendras turtas dalijamas natūra, jeigu taip padalyti galima, arba natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Pagal išdėstytą teisinį reguliavimą, jeigu yra galimybė, prioritetas teikiamas santuokinio turto padalijimui natūra. Tačiau visais tais atvejais, kai nėra galimybės turtą padalyti natūra, pvz., turtas yra nedalus (CK 4.6 straipsnis), itin komplikuoti buvusių sutuoktinių tarpusavio santykiai, nepilnamečių vaikų interesai ir kitos svarbios aplinkybės, vienam sutuoktiniui perduodamas visas turtas, kartu jį įpareigojant kompensuoti jam tenkančio kito sutuoktinio turto dalį pinigais, taip užtikrinant sutuoktinių bendro turto lygias dalis (CK 3.117 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėtose šios kategorijos bylose yra ne vieną kartą išaiškinęs, kad teismas, parinkdamas turto padalijimo būdą, vienam sutuoktiniui skiria visą turtą, o kitam – kompensaciją, kai dalijamas turtas yra nedalus, apsaugodamas nepilnamečių vaikų interesus, taip pat esant itin komplikuotiems sutuoktinių tarpusavio santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 17 d. nutartis A. V. v. L. V. byloje Nr. 3K-3-355/2003, 2004 m. rugsėjo 13 d. nutartis R. K. v. A. K. byloje Nr. 3K-3-435/2004, 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis A. P. v. D. P. byloje Nr. 3K-3-529/2005, 2006 m. sausio 11 d. nutartis D. V. v. A. V. byloje Nr. 3K-3-26/2006).
Pasisakydama ar šioje byloje pirmosios instancijos tinkamai parinko turto padalijimo būdą, teisėjų kolegija, visų pirma, įvertina ar turtą galima padalinti natūra. Vienas iš kriterijų, kuris nusako ar turtas yra dalus, yra tai ar įmanoma turtą padalinti konkrečiomis realiosiomis ir idealiosiomis dalimis paskiriant jas naudotis buvusiems sutuoktiniams be neproporcingos žalos turtui. Taigi, padalijimas natūra reiškia, kad asmenys turi turėti galimybę maksimaliai autonomiškai naudotis jiems tenkančiomis dalimis pagal turto paskirtį. Kai dalijamas gyvenamasis namas, turi būti atsižvelgiama į tai, kad buvusiems sutuoktiniams realiai turi tekti idealiąsias jų nuosavybės dalis atitinkančios gyvenamosios ir kito naudojimo patalpos. Kiekvieno savininko patalpos, turi būti izoliuotos, t.y. naudojamos atskirai nuo kito sutuoktinio patalpų. Jeigu toks patalpų atskyrimas negalimas, tai turi būti sprendžiama dėl patalpų pertvarkymo ar perplanavimo galimybės. Jei toks atskyrimas neįmanomas, tai svarstoma dėl kito padalijimo būdo parinkimo, kaip nesant galimybės paskirstyti natūra izoliuotas patalpas atskiriems savininkams.
Kaip matyti iš turto vertinimo ataskaitoje esančio gyvenamojo namo pirmojo aukšto plano ir jo eksplikacijos, name yra keturi kambariai, į kuriuos patenkama iš svetainės. Be to, vienas iš kambarių (plane pažymėtas 1-3) yra pereinamas. Pereinamojo kambario (1-3) ir kambario (1-4), į kurį patenkama iš pereinamojo kambario, bendras plotas 48,05 m². Akivaizdu, kad šie kambariai turėtų atitekti vienam iš sutuoktinių, kiti du, kurių bendras plotas tik 26,28 m², kitam sutuoktiniui, o svetainė turėtų likti bendrajam naudojimui. Taip padalijus gyvenamąsias patalpas, realios nuosavybės dalys (vienam sutuoktiniui beveik 2/3, o kitam tik 1/3 dalis) labai nukryptų nuo idealiųjų nuosavybės dalių, kurios yra lygios. Kitas namo patalpas, esančias rūsyje, įvertinus jų išdėstymą ir naudojimo paskirtį, padalinti tarp buvusių sutuoktinių realiomis dalimis praktiškai neįmanoma. Rūsyje yra garažas, virtuvė, tualetas, vonia, baseinas ir pirtis bei keletas sandėliavimo patalpų. Į daugelį iš šių patalpų galima patekti tik perėjus kitas patalpas, be to, be kai kurių iš jų, tokių kaip virtuvė, tualetas ar vonia, naudotis gyvenamosiomis patalpomis apskritai būtų neįmanoma. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad beveik visas rūsio patalpas reikėtų palinkti bendram šalių naudojimui, nes jų padalinti tarp šalių nėra galimybės. Vadinasi, pasirinkus turto padalijimo natūra būdą, didžioji gyvenamojo namo patalpų dalis liktų bendro naudojimo patalpomis, o tai reiškia, kad namas iš esmės yra nedalus. Tik tuo atveju, jeigu namas būtų kapitališkai pertvarkytas, būtų galimybė jį padalinti natūra, tačiau tai reikalauja didelių lėšų, todėl nėra ekonomiškai naudinga.
Be aukščiau paminėtų aplinkybių, sprendžiant ar šioje byloje galima parinkti turto padalijimo natūra būdą, taip pat reikia įvertinti aplinkybę, kad gyvenamasis namas yra suprojektuotas gyveni vienai šeimai, jame įrengta viena vietinio šildymo sistema, viena vandentiekio ir kanalizacijos sistema, vienas dujų įvadas, vienas elektros įvadas. Tai lemia, kad padalijus gyvenamąjį namą, kurio didžioji dalis ir toliau liktų bendram naudojimui, natūra, šalys, naudodamosios namu, turėtų derinti interesus, susitarti dėl apmokėjimo už sunaudotą šilumos energiją, vandenį, kanalizaciją, dujas ir elektrą. Atsižvelgdama į šalių konfliktinius santykius, kurių egzistavimą apeliacinės instancijos teisme patvirtino tretysis asmuo M. R. (šalių dukra) ir dėl kurių ieškovė nuo 2006 m. rudens ginčo name negyvena, ginčo name vienas gyvena atsakovas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad padalijus turtą natūrą, būtų sudarytos sąlygos naujo ginčo tarp šalių kilimui ateityje.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad parenkant turto padalijimo būdą šioje byloje pirmenybė teiktina ginčui tarp šalių išspręsti ir užkirsti kelią naujų ginčų atsiradimui ateityje. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas, būdamas vieninteliu namo, ūkinio pastato ir žemės sklypo savininku ir galėdamas laisvai savo nuožiūra jais disponuoti, galės spręsti kaip išmokėti ieškovei priteistą kompensaciją, t.y. turtą ar jo dalį parduodant, mainant, įkeičiant ar išmokėti kompensaciją kitu būdu. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovui priteisė visą gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir žemės sklypą, esančius Žuvėdrų g. 14, Alytuje, natūra, o ieškovei, įvertinęs tai, jog tarp šalių nėra ginčo dėl turto vertės, 225000,- Lt kompensaciją pinigais.
Motyvuojamoji dalis
Dėl nurodytų priežasčių apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo (apelianto) R. R. ieškovei V. R. priteistinos advokato pagalbos išlaidos, turėtos apeliaciniame procese (CPK 98 str.) (152 b.l.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
atsakovo R. R. apeliacinį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš R. R. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. Žuvėdrų g. 14, Alytuje) V. R. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. Naujoji g. 70-30, Alytuje) naudai 500,- (penkis šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.