Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje padavusiam asmeniui E. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. A., a. k. (duomenys neskelbtini), skundą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio patrulis J. S. 2014-10-06 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. A. už tai, kad jis 2014-10-06 apie 14:10 val., Vilniuje, Ulonų g. 5, vairuodamas automobilį FIAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nedavė kelio antra eismo juosta važiavusiam automobiliui Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su juo susidūrė ir apgadino abu automobilius, tuo pažeisdamas KET 9, 106 punktų reikalavimus ir padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucijos) vyresniojo specialisto A. G. 2014-10-09 nutarimu Nr. 10N-19717175-14 už šį Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą E. A. paskirta 150 Lt (43 €) dydžio bauda.

Teismo posėdžio metu E. A. paaiškino, kad nesutinka su policijos eksperto pateikta išvada, jog jo automobilio padėtis rodo, kad jis vykdė manevrą staigiai. Esama dešinė rato padėtis neatitinka tokios kategorijos. Pareiškėjas paaiškino, kad įvykis įvyko spalio 6 d. apie 14 val., jis Fiat Punto automobiliu važiavo Ulonų gatve su D. Z., išvažiavęs iš Verkių gatvės, padarė posūkį likus 30-20 m iki įvažiavimo į kiemą, darant šį manevrą, iš antros eismo juostos išgirdo cypiant stabdžius ir gavo smūgį į automobilio kairę priekinę dalį. Norėdamas atlikti manevrą į kairę pusę, jau buvo persirikiavęs į kitą juostą ir jau išsukęs gavo smūgį, jam pataikė į kairę priekinę automobilio dalį, kliudęs automobilis važiavo antrąja eismo juosta, išvažiavo į priešingą eismo juostą.

Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji S. N. paaiškino, kad važiavo su mažu vaiku Ulonų gatve antra eismo juosta, kadangi jai teko sukti į kairę. Buvo labai arti automobilio Fiat, pagal schemą, toje vietoje nėra 20 metrų, ji važiavo tiesiai visą laiką. Fiat vairuotojas norėjo iš pirmos eilės pasukti į kairę, jis nebuvo persirikiavęs į antrą juostą. Nukentėjusioji nurodė, kad ji bandė sukti vairą iki galo, išsukti iki paskutinės minutės, o pažeidėjas vis tiek pradėjo sukti, nebuvo laiko sustabdyti, nebuvo mašinų nei priekyje, nei gale. Į jos automobilį buvo trenktasi priešpriešinėje eismo juostoje, mašina sudaužyta kairėje pusėje. S. N. įvykis sukėlė daug nepatogumų, jos vaikas išsigando, iki šiolei bijo važiuoti automobiliu.

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas D. Z. paaiškino, kad važiavo su E. A., darė posūkį į kairę pusę iš antros eismo juostos. Persirikiavo galbūt 30 metrų iki posūkio, posūkis buvo atliekamas pavažiavus antrąja juosta kurį laiką. Visa gatvė yra apie 30 metrų, ten yra pėsčiųjų perėja, kurioje reikia sumažinti greitį. Kitas automobilis atsitrenkė į jų automobilio priekį. Jie buvo pasukę į kairę, kai vairuotoja trenkėsi važiuodama, jo manymu, prieš eismą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014-10-09 nutarimas nekeistinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. 106 punkto nuostatos įpareigoja vairuotojus prieš sukant į dešinę, į kairę arba apsisukant, iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto.

Nagrinėdamas pareiškėjo skundą ir įvertinęs teismui pateiktą medžiagą, išklausęs abiejų transporto priemonių vairuotojus ir liudytoją, teismas mano, kad E. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu (KET 9 punktas), iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies antros juostos kairiojo krašto (KET 106 punktas), nedavė kelio antra eismo juosta važiavusiam automobiliui ir sukėlė pavojingą situaciją, kurios metu privertė kitos važiuojančios transporto priemonės vairuotoją (nukentėjusiąją S. N.) staigiai stabdyti, sukti, išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą siekiant išvengti susidūrimo, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko, nes transporto priemonės atsitrenkė viena į kitą, todėl kilo ATPK 127 str. 2 d. numatyti padariniai. Tai patvirtina transporto priemonių ir šukių padėtis, užfiksuota eismo įvykio vietos schemoje ir nuotraukose. Įvertinus teismui pateiktus ir teisme ištirtus duomenis, teismui nekyla abejonių, jog E. A. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už minėtus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios tiek teisme duotais, tiek byloje esančiais paaiškinimais, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytoms aplinkybėmis, fotonuotraukose, eismo įvykio vietos schemoje ir papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuotais duomenimis. Byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima manyti, kad norima apkalbėti E. A. ar jam pakenkti, tokių duomenų nenurodė ir pats pareiškėjas. Pareiškėjo versija, kurią palaikė ir teisme apklaustas liudytojas D. Z., kad jis važiavo pirma, po to - antra eismo juosta, persirikiuodamas įsitikino, jog tai bus saugu, antra eismo juosta važiavo lėtėdamas, nes ketino sukti į kairę, manevrą darė iš anksto įjungęs kairio posūkio signalą, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir visiškai baigė manevrą, ir tik po manevro pabaigos į jį atsitrenkė kitas automobilis, vertintina kritiškai kaip gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Šią versiją paneigia eismo įvykio vietos schemoje ir fotonuotraukose užfiksuoti duomenys, kad automobilio Fiat galinis dešinys ratas užfiksuotas dar neįvažiavęs į Ulonų g. ir kiemo važiuojamųjų dalių sankirtą, ir tai rodo, kad automobilio Fiat manevras buvo staigus, ne iš antros eismo juostos kraštinės kairės padėties, kas privertė automobilio Nissan vairuotoją S. N. staigiai stabdyti ir sukti į kairę.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. yra nubaustas pagrįstai, padaryta veika kvalifikuota teisingai, kaip KET pažeidimas nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą. Nuobauda E. A. yra paskirta Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. sankcijos ribose, vadovaujantis bausmių skyrimo taisyklėmis ir atsižvelgiant į atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas A. G. nustatė ir įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes bei pagrįstai 2014-10-09 priėmė nutarimą, kuriuo E. A. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir paskyrė jam 150 litų dydžio baudą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas, o Institucijos nutarimas Nr. 10N-19717175-14 paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300 str., 302 str. 1 d. 1 p., teismas, -

nutaria:

palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. G. 2014-10-09 nutarimą Nr. 10N-19717175-14 nepakeistą, ir E. A. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.