Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos TV“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. N. L. ir L. L. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos TV“, tretieji asmenys L. G. U. , Milda Zavarskytė, Vesta Grainienė ir UAB „Tapinas ir partneriai“, dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

- pripažinti, kad neatitinka tikrovės bei žemina L. N. L. ir L. L. garbę ir orumą 2005 m. gegužės 25 d. BTV kanalu rodytoje laidoje „Prieblandos metas“ paskleisti teiginiai:

<...> „ ... giminės gviešiasi jos turto, buto Vilniaus centre, senoviškų baldų ir vertingų daiktų taip pat sąskaitos banke...", „...jau tiek visko buvo...tas persekiojimas..., kad aš net naktimis negalėdavau užmigti..." (pasiguodus, kad turi sąrašą 21 iš jos pavogto daikto) „...viską, ką tik jie (L.N. L. ir L. L. - red.) suranda, ką galima paimti, vis išneša". (Kamerai rodant duonrieki peilį)“... jie (L.N. L. ir L. L. -red.) padėjo čia tą peilį - gal man papjauti...",

<... > Sesuo sugalvojo, kad reikia atimti namą <...>“, „<...> jinai va tokia - vis atimt iš ko, ir sūnus toks pat- jeigu kitas turi daugiau, tai būtinai reikia paimt, o čia yra visa ta nelaimė <...>".

<...> 80-metė moteris jaučiasi persekiojama <...> ji nedvejodama įvardina du savo priešus - tikrą seserį ir jos sūnų <...>“, „<...> nuolatiniai persekiojimai, grasinimai, gąsdinimai - štai kuo šiandien skundžiasi vilnietė L. U. <...>", „<...> ponia L. prisimena, kad jos sesuo N. nuo mažens buvo godi <...>“.

<...> „Sesuo su L. atėjo čia pas mane į namus, kada aš dar gulėjau sanatorijoj <...> visus vokus degino, kad aš neturėčiau ryšio nei su Spūdais - tais, kurie čia man pinigus siunčia <...> ". Tokią informaciją paantrina ir laidos rengėjas, teigdamas: „<...> ponia Liucija pasakoja istoriją kuria net sunku patikėti. Anot jos, sesuo su savo sūnumi sudegino visus jai draugų iš užsienio atsiųstus laiškus, kad tik Liucija negalėtų su jais susisiekti, ypač medikais iš Kanados, atsiuntusiais avarijoje nukentėjusiajai moteriai pinigų <...>".

<...> aš pasakiau jiems, kada jie pradėjo mane vot persekioti. Turbūt tuojau, kai perrašiau (testamentą — R.G.) <...>“, „<...> čia išimti vieni (kalbama apie sidabrinius šaukštelius - R. G), kur jie pavogė <...> ", „<...> Viską tą ką tik suranda, ką galima paimt, tai vis išneša <...> ".

<...> Sužinojęs apie perrašytą testamentą sūnėnas Leonardas, anot ponios Liucijos, visai pasiuto, ėmė ją persekioti, vogti daiktus iš namų Į butą p. Liucijos teigimu, sūnėnas patekdavo tiesiog atsirakinęs duris raktais, kuriuos pavogė. Pats Leonardas susitikti su mumis nepanoro. Jis ir jo motina N. sutiko tik pasikalbėti telefonu <...>“, „<...> ponia Liucija pasakoja, kad sūnėnas, niršdamas dėl iš rankų išslydusią palikimo, pas ją lankosi net naktimis <...>“.

<...> „Vieną naktį...2-ą valandą nakties... kažkas virš manęs kvėpuoja... galvoju, kas čia ... stovi L. prie mano galvos, palinkęs žiūri į mane... galvoju, ar jis čia man duos, ar smaugs... stovėjo pusvalandį... paskui tyliai, ramiai išėjo pro duris“. „Kai tik pakeičiau naujas duris, - ir į tas duris jie (L.N. L. ir L. L. red.) pradėjo eiti“.

Įpareigoti atsakovą UAB „Baltijos TV“ savo vardu ir lėšomis adekvačia forma (tuo pačiu paros metu, viešai per Baltijos televiziją, pranešėjui gyvai perskaitant) paviešinti tokio turinio paneigimą: „Baltijos televizijos laidoje „Prieblandos metas“ 2005 m. gegužės 25 d. buvo paskelbti tikrovės neatitinkantys teiginiai, kad neva L. N. L. ir L. L. po sesers ir tetos L.G. U. palikimo perrašymo ėmėsi nuolat ją persekioti, be jos leidimo lankėsi jos namuose, vogė smulkius namų apyvokos daiktus, degino jos asmeninius laiškus, kėsinosi į jos gyvybę. Šie teiginiai neatitinka tikrovės. Atsiprašome L. N. L. ir L. L. “;

priteisti iš UAB „Baltijos TV“ 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovų naudai ir 5 procentų dydžio Civilinio kodekso nustatytas metines palūkanas už šioje byloje priteistą sumą nuo šios civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl savo pažeistų teisių ir teisinės gynybos 2005-06-08 kreipėsi į Lietuvos Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją, kuri nustatė, kad siužetas paruoštas nekvalifikuotai, remiantis vien pagyvenusios moters kliedesiais ir komisija pareikalavo atsakovus pašalinti nustatytus teisių pažeidimą. Gindami savo teises, 2005-10-10 kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektorių, kuris 2005-12-12 priėmė sprendimą, kad laidoje „Prieblandos melas“, paskelbiant informaciją apie ieškovus, buvo pažeisti Visuomenės informavimo įstatymas, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas. Nepaisant įpareigojimo paviešinti paneigimą, atsakovas „Baltijos TV“ gera valia šio prašymo (reikalavimo) neįvykdė.

Ieškovai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė ir iki šiol patiria didžiulį stresą, dvasinį nepatogumą, sukrėtimą ir emocinį šoką, nes nepagrįstai ir neteisėtai viešai buvo apkaltinti atliekantys neteisėtą ir nusikalstamą veiką. Atsakovas paskleidė nurodytą informaciją tyčia, laidos pasirinktas siužetas buvo skirtas tam, kad šokiruotų žiūrovą, todėl iš jo priteistina 30 000 Lt neturtinė (moralinė) žala.

Ieškinyje neteisingai ir be pagrindo nurodoma, kad nebuvo siekiama surinkti kuo išsamesnės ir objektyvesnės informacijos, nes ieškovai atsisakė pateikti informaciją (savo nuomonę) apie konfliktą tarp L.G. U. ir ieškovų. Ieškinyje nėra nurodoma, koks yra priežastinis ryšis tarp žinių paskleidimo ir žalos atsiradimo. Nenurodoma, kuo pasireiškė žala ir kuo remiantis yra nustatomas toks didelis jos dydis - 30 000 Lt. Laidos metu buvo pateikta išimtinai atsakovės L.G. U. nuomonė apie kilusio giminių konflikto priežastis, dėl ko BTV nėra atsakinga. Neaišku, kas ieškovams, esą patiriantiems dideles moralines kančias ir aplinkinių pasmerkimą, trukdė 2 metus kreiptis į BTV. Dėl neturtinės žalos priteisimo nurodė, kad neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo dydis turi būti mažinamas ir negali viršyti 3 000 Lt, nes jokių įrodymų, patvirtinančių tyčinius, sąmoningus BTV veiksmus siekiant tyčia pažeminti ieškovų garbę ar orumą paskleidžiant tikrovės neatitinkančias žinias ieškovai nepateikė, be to, BTV 2006-01-16 ištransliavo paneigimą, ką pripažįsta ir patys ieškovai.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priėmė ieškovų L. N. L. ir L. L. atsisakymą dalyje dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės Liucijos G. U. 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovams ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo šios civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė.

Pripažino, kad neatitinka tikrovės bei žemina ieškovų garbę ir orumą 2005 m. gegužės 25 d. BTV kanalu rodytoje laidoje „Prieblandos metas“ paskleisti teiginiai:

<...> „ ... giminės gviešiasi jos turto, buto Vilniaus centre, senoviškų baldų ir vertingų daiktų taip pat sąskaitos banke...", „...jau tiek visko buvo...tas persekiojimas..., kad aš net naktimis negalėdavau užmigti..." (pasiguodus, kad turi sąrašą 21 iš jos pavogto daikto) „...viską, ką tik jie (L.N. L. ir L. L. - red.) suranda, ką galima paimti, vis išneša". (Kamerai rodant duonrieki peilį)“... jie (L.N. L. ir L. L. -red.) padėjo čia tą peilį - gal man papjauti...",

<... > Sesuo sugalvojo, kad reikia atimti namą <...>“, „<...> jinai va tokia - vis atimt iš ko, ir sūnus toks pat- jeigu kitas turi daugiau, tai būtinai reikia paimt, o čia yra visa ta nelaimė <...>".

<...> 80-metė moteris jaučiasi persekiojama <...> ji nedvejodama įvardina du savo priešus - tikrą seserį ir jos sūnų <...>“, „<...> nuolatiniai persekiojimai, grasinimai, gąsdinimai - štai kuo šiandien skundžiasi vilnietė L. U. <...>", „<...> ponia Liucija prisimena, kad jos sesuo Nijolė nuo mažens buvo godi <...>“.

<...> „Sesuo su L. atėjo čia pas mane į namus, kada aš dar gulėjau sanatorijoj <...> visus vokus degino, kad aš neturėčiau ryšio nei su Spūdais - tais, kurie čia man pinigus siunčia <...> ". Tokią informaciją paantrina ir laidos rengėjas, teigdamas: „<...> ponia Liucija pasakoja istoriją kuria net sunku patikėti. Anot jos, sesuo su savo sūnumi sudegino visus jai draugų iš užsienio atsiųstus laiškus, kad tik Liucija negalėtų su jais susisiekti, ypač medikais iš Kanados, atsiuntusiais avarijoje nukentėjusiajai moteriai pinigų <...>".

<...> aš pasakiau jiems, kada jie pradėjo mane vot persekioti. Turbūt tuojau, kai perrašiau (testamentą — R.G.) <...>“, „<...> čia išimti vieni (kalbama apie sidabrinius šaukštelius - R. G), kur jie pavogė <...> ", „<...> Viską tą ką tik suranda, ką galima paimt, tai vis išneša <...> ".

<...> Sužinojęs apie perrašytą testamentą sūnėnas Leonardas, anot ponios L., visai pasiuto, ėmė ją persekioti, vogti daiktus iš namų Į butą p. Liucijos teigimu, sūnėnas patekdavo tiesiog atsirakinęs duris raktais, kuriuos pavogė. Pats Leonardas susitikti su mumis nepanoro. Jis ir jo motina Nijolė sutiko tik pasikalbėti telefonu <...>“, „<...> ponia Liucija pasakoja, kad sūnėnas, niršdamas dėl iš rankų išslydusią palikimo, pas ją lankosi net naktimis <...>“.

<...> „Vieną naktį...2-ą valandą nakties... kažkas virš manęs kvėpuoja... galvoju, kas čia ... stovi L. prie mano galvos, palinkęs žiūri į mane... galvoju, ar jis čia man duos, ar smaugs... stovėjo pusvalandį... paskui tyliai, ramiai išėjo pro duris“. „Kai tik pakeičiau naujas duris, - ir į tas duris jie (L.N. L. ir L. L. red.) pradėjo eiti“.

Įpareigojo atsakovą UAB „Baltijos TV“ savo vardu ir lėšomis adekvačia forma (tuo pačiu paros metu, viešai per Baltijos televiziją, pranešėjui gyvai perskaitant) per dvi savaites nuo šio teismo sprendimo įsigaliojimo dienos paviešinti tokio turinio paneigimą:

„Baltijos televizijos laidoje „Prieblandos metas“ 2005 m. gegužės 25 d. buvo paskelbti tikrovės neatitinkantys teiginiai, kad neva L. N. L. ir L. L. po sesers ir tetos L.G. U. palikimo perrašymo ėmėsi nuolat ją persekioti, be jos leidimo lankėsi jos namuose, vogė smulkius namų apyvokos daiktus, degino jos asmeninius laiškus, kėsinosi į jos gyvybę. Šie teiginiai neatitinka tikrovės. Atsiprašome L. N. L. ir L. L. “.

Priteisė iš UAB „Baltijos TV“ 10 000 Lt neturtinę žalą L. N. L., ir L. L. ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, t.y. 10 000 Lt, nuo civilinės bylos iškėlimo teisme, t.y. 2007-05-14, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas, nustatęs, jog paskleisti duomenys, žeminantys ieškovų garbę ir orumą ir neatitinkantys tikrovės, įpareigojo atsakovą paneigti paskleistus duomenis apie ieškovus, žeminančius jų garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės.

Teismas neteisingai pritaikė Civilinio kodekso 2.24 str. normą ir be pagrindo įpareigojo atsakovą paskelbti ieškovų nurodyto turinio paneigimą teismo nustatyta tvarka, nes ieškovas neturi teisės ieškiniu reikalauti to.

Ieškovai teismui pareiškė ne ieškinio dalies atsisakymą Civilinio proceso kodekso 140 str. pagrindu, tačiau atsiėmė ieškinį pagal CPK 139 str., taigi teismas negalėjo priimti ieškinio dalies atsisakymo nesant ieškovų prašymo.

Teismui įtraukus trečiuoju asmeniu L.G. U. atsakovo pusėje, jis negalėjo pasisakyti, jog atsakovas neįrodė paskleistų žinių teisingumo, remdamasis sergančio trečiojo asmens, kuris įtrauktas į bylą atsakovo pusėje, parodymais, nes jie prieštaravo atsakovo interesams.

Nepriklausomai nuo to, ar teismas būtų vadovavęsis trečiojo asmens parodymais, prieštaraujančiais atsakovo interesams, teisinė prezumpcija, jog atsakovo paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, nebuvo paneigta.

Teismas pagrįstai atsisakė mažinti neturtinės žalos dydį iki 3 000 Lt, nes atsakovas paskelbė paneigimą neadekvačia forma.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje esančia medžiagą, surinktus įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas iš dalies netinkamai pritaikius materialinės teisės normas, reglamentuojančias asmens garbės ir orumo gynimą, neturtinės žalos, padarytos dėl asmens garbę ir orumą žeminančių ir tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimo visuomenės informavimo priemonėse, atlyginimo dydį, taip pat pažeidžiant procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylos užbaigimą nepriėmus sprendimo, todėl dėl nurodytų teisės normų netinkamo pritaikymo yra pagrindas pakeisti teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis), t. y. asmuo, kuris naudojasi teise nevaržomai skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti kitų asmenų teisių. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė, nustatyta Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, pagal Civilinio kodekso 2.24 straipsnio nuostatas, asmens garbė ir orumas gali būti ginami paneigiant tikrovės neatitinkančius duomenis; teismo sprendimu pripažįstant juos neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais asmens garbę bei orumą; priteisiant turtinę ir (ar) neturtinę žalą. Be to, nurodė, jog kiekvienas iš šių gynimo būdų gali būti savarankiškas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. UAB „Šiaulių naujienos“, Nr. 3K-3-488/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. K. v. UAB „TV progrupė“, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, Nr. 3K-3-569/2006).

Bylos medžiaga nustatyta, jog 2005-05-25 BTV kanalu rodytoje laidoje „Prieblandos metas“ yra siužetas apie ieškovės L. N. L. seserį ir ieškovo L. L. tetą Liuciją G. U. (t. 1, b.l. 34). Laidoje buvo paskleisti ieškovų ieškinyje prašomi pripažinti tikrovės neatitinkančiais ir jų garbę bei orumą žeminantys teiginiai (t. 1, b.l. 144-146). Ieškovai 2005-06-08 kreipėsi į Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją, siekdami įvertinti žurnalistės darbą žurnalistinės kvalifikacijos ir žurnalistinės etikos požiūriu (t. 1, b.l. 127-128), kuri 2005-07-21 nusprendė, jog laidos „Prieblandos metas“ autoriai pažeidė Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 7, 13, 42 straipsnius (t. 1, b.l. 9, 33). 2005-10-10 kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektorių nurodydami apie savo pažeistas teises (t. 1, b.l. 126), kuris 2005-12-12 padarė išvadą, jog laidoje „Prieblandos metas“ (BTV, 2005-05-25), paskelbiant informaciją apie ieškovus buvo pažeisti Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalių, 14 straipsnio 1 ir 2 dalių, 17 straipsnio 1 dalies, 42 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų reikalavimai bei Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso (senos redakcijos) 6, 7, 10, 13, 18, 42 straipsnių reikalavimai (t. 1, b.l. 6-8, 30-32). Atsakovas UAB „Baltijos TV“ transliavo paneigimą bėgančia eilute, tai pripažino ir ieškovai, nurodydami, jog toks paneigimas nėra adekvati atsiprašymo forma (t. 2, b.l. 43, 45)

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovai nepažeidė nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos. Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. Visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą privalo išspausdinti ar kitaip paskelbti per dvi savaites nuo jo gavimo dienos. Kaip matyti iš į bylą pateiktų dokumentų, ieškovai, siekdami apginti, jų manymu, pažeistas teises, 2005-06-08 kreipėsi į Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją, siekdami įvertinti žurnalistės darbą žurnalistinės kvalifikacijos ir žurnalistinės etikos požiūriu (t. 1, b.l. 127-128), o 2005-10-10 kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektorių (t. 1, b.l. 126), tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad ieškovai būtų kreipęsi į visuomenės informavimo priemonę, o būtent į atsakovą UAB „Baltijos TV“, kuris per televizijos kanalą BTV paskleidė ieškovų ginčijamus duomenis. Tokiu būdu kolegija daro išvadą, jog ieškovai nesikreipdami į nurodytą visuomenės informavimo priemonę, nepasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, kurios laikytis imperatyviai įpareigoja Civilinio kodeksas 2.24 straipsnio 2 ir 4 dalys, taip pat Visuomenės informavimo įstatymas, todėl jie neturėjo teisės kreiptis į teismą su ieškinio reikalavimu įpareigoti atsakovą paneigti ginčijamus duomenis. Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė tokį ieškinio reikalavimą ir jį patenkino, nors turėjo atsisakyti priimti remiantis tuo pagrindu, jog suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos šiai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos (Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 1 dalies 3 p.), šis reikalavimas paliekamas nenagrinėtu, nes ieškovai nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir šia tvarka dar galima pasinaudoti (Civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 1 p.).

Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas netinkamai pritaikė Visuomenės informavimo įstatymo 2004 m. balandžio 27 d. Nr. IX-2176 redakcijos, galiojusios ieškovų ginčijamos informacijos paskleidimo metu, 45 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog reikalavimas paneigti informaciją turi būti pateiktas viešosios informacijos rengėjui ar platintojui raštu ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo reikalaujamos paneigti informacijos paskelbimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovų ginčijami duomenys paskleisti galiojant 2000 m. Civiliniam kodeksui. Įsigaliojus 2000 m. Civiliniam kodeksui, negali būti taikomos Visuomenės informavimo įstatymo normos, neatitinkančios Civilinio kodekso 2.24 straipsnio (Civilinio kodekso 1.3 straipsnio 2 dalis). Šio kodekso 2.24 straipsnyje nenustatytas terminas, per kurį suinteresuotas asmuo turi kreiptis į visuomenės informavimo priemonę dėl paskleistų duomenų paneigimo, jokio naikinamojo termino nenumato ir šiuo metu galiojanti Visuomenės informavimo įstatymo redakcijos 44 straipsnis. Toks teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, kad pagal Civilinio kodekso 1.134 straipsnio 1 punktą ieškinio senatis netaikoma reikalavimams, kylantiems iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų. Civilinio kodekso 2.24 straipsnyje taip pat nenurodyta, kad specialūs įstatymai galėtų nustatyti kitokią garbės ir orumo gynimo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. U. v. UAB „Baltijos televizija“ ir kt.; bylos Nr. 3K-3-423/2004; 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje J. K. v I. S. Ž. ir kt.; bylos Nr. 3K-3-94/2006).

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantas sutinka su teismo sprendimo motyvais, jog atsakovo veiksmais ieškovams buvo padaryta neturtinės žalos, tačiau jis ginčija teismo priteistos neturtinės žalos dydį - 10 000 Lt, nurodydamas, jog nesant atsakovo kaltės ir ginčo dėl paneigimo paskleidimo fakto, neturtinės žalos atlyginimo dydis turi būti mažinamas ir negali viršyti 3 000 Lt, kaip tai numato Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 2-3 dalys (2004-07-15 – 2006-08-31 įstatymo redakcija), tokiu būdu kolegija pasisako tik dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies, susijusios su neturtinės žalos dydžiu, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nes viešojo intereso nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismui teisingai nustačius, jog ieškovai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – paskelbus tikrovės neatitinkančias ir asmens garbę ir orumą žeminančias žinias - patyrė ir iki šiol patiria didžiulį stresą, sukrėtimą ir emocinį šoką, nes nepagrįstai ir neteisėtai viešai buvo apkaltinti atliekantys neteisėtą ir nusikalstamą veiką, be to, buvo pakenkta ieškovų geram vardui, buvo iš dalies netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos, reglamentuojančios neturtinės žalos dydžio nustatymą. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, teismas vadovavosi Visuomenės informavimo įstatymo (2004 m. balandžio 27 d. Nr. IX-2176 įstatymo redakcija) 54 straipsnio nuostatomis, numatančiomis, jog moralinės žalos dydis negali viršyti daugiau kaip 10 000 Lt, išskyrus atvejus, kai teismas nustato, jog tikrovės neatitinkanti, asmens garbę ir orumą žeminanti informacija buvo paskelbta tyčia. Kolegija pažymi, jog tuo metu, kai buvo paskleista tikrovės neatitinkanti ir ieškovų garbę bei orumą žeminanti informacija (2005-05-25), jau galiojo 2000 m. redakcijos Civilinis kodeksas, kuriame nenustatytos atlygintinos neturtinės žalos ribos, todėl neturtinės žalos dydis turėjo būti nustatomas pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje nurodytus kriterijus, nes, vadovaujantis Civilinio kodekso 1.3 straipsnio 2 dalimi, esant Civilinio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimams, taikomos Civilinio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai Civilinis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Dėl aukščiau nurodytų motyvų taip pat atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog nesant atsakovų kaltės ir ginčo dėl paneigimo paskleidimo fakto, neturtinės žalos atlyginimo dydis turi būti mažinamas ir negali viršyti 3 000 Lt, kaip tai numato Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 2-3 dalys (2004-07-15 – 2006-08-31 įstatymo redakcija). Tačiau kolegija nurodo, jog teismui priteisus 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ieškovams įvertinant tokias reikšmingas aplinkybes, kaip ieškovų patirti dideli dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, tai, kad paskleistos žinios šokiravo žiūrovus ir kad Baltijos TV yra transliuojama visai Lietuvai, ir ieškovams neskundžiant šios teismo sprendimo dalies, bei nesant pagrindo išeiti už apeliacinio skundo ribų, nes viešojo intereso nenustatyta, nėra pagrindo keisti šios teismo sprendimo dalies, nes ji atitinka materialinės teisės normų reikalavimus, taip pat protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus.

Kolegija, sutikdama su apeliacinio skundo argumentu, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog tenkintinas ieškovų L. N. L. ir L. L. atsisakymas dalyje dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės Liucijos G. U. 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir šioje dalyje byla nutrauktina, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškovai 2007-11-16 pateikė teismui pareiškimą dėl atsiėmimo dalies ieškinio reikalavimų bei pateikė atsakovės Liucijos G. U. rašytinį sutikimą (t. 1, b.l. 144-146, 147). Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovas tol, kol teismas neišsiuntė ieškinio nuorašo atsakovui, turi teisę atsiimti pateiktą ieškinį. Vėliau ieškinį atsiimti galima tik turint atsakovo sutikimą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį ieškinio atsiėmimą teismas įformina nutartimi, kuria ieškinys paliekamas nenagrinėtu. Atsižvelgiant į tai, kad byloje dalyvaujantiems asmenims buvo išsiųsti ieškinio nuorašai (t. 1, b.l. 46-49), o ieškovai pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo bei atsakovės sutikimą, pirmosios instancijos teismas sprendimu neturėjo teisinio pagrindo nutraukti civilinės bylos šioje dalyje ir tuo pačiu užkirsti kelią ieškovams kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nes procesinis įstatymas numato kitokias teisines pasekmes atsiimant ieškinį. Teismui netinkamai įvertinus ieškovų pateiktą pareiškimą traktuojant jį kaip atsisakymą nuo pareikšto ieškinio dalies reikalavimų, nors byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovai būtų atsisakę dalies jų pareikšto ieškinio, buvo netinkamai pritaikytos procesinės teisės normos, kurių pažeidimas įtakojo skundžiamo teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, todėl yra pagrindas pakeisti teismo sprendimą dalyje, kurioje nutraukta civilinė byla dalyje dėl ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovės Liucijos G. U. priteisimo, ir palikti ieškinį šioje dalyje nenagrinėtą, kaip tai numato Civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 10 p.

Kolegija taip pat nurodo, jog apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo remtis trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų – galimai sergančio psichine liga – parodymais, kurie, be visa ko, prieštarauja atsakovo interesams, neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes apeliantas neginčija teismo padarytos išvados, jog atsakovo paskleistos žinios žemina ieškovų garbę ir orumą ir neatitinka tikrovei.

Pažymėtina, kad pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį dėl to, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nepateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai (Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovo paskleisti ginčo duomenys neatitinka tikrovės, nes atsakovas įstatyme numatytos prezumpcijos nepaneigė, įrodymų, patvirtinančių paskleistų žinių tikrumo – nepateikė, be to, pats atsakovas, ištransliuodamas paneigimą bėgančia eilute, savo veiksmais pripažino, jog ginčo laidoje buvo paskelbti tikrovės neatitinkantys, ieškovų garbę ir orumą žeminantys duomenys. Teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti trečiojo asmens parodymais, kuris į bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas atsakovo iniciatyva, ir kuriuo atsakovas pasinaudojo paskleisdamas tikrovės neatitinkančias žinias apie ieškovus, nes trečiojo asmens paaiškinimai pripažįstami įrodymais pagal Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalį.

Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keistinas, atitinkamai turi būti perskirstytos bylinėjimosi išlaidos remiantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalimi, numatančia, jog ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

Pakeitus teismo sprendimą ir palikus nenagrinėtais ieškinio turtinį reikalavimą dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės Liucijos G. U. ir neturtinį reikalavimą dėl paskleistų duomenų paneigimo vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 p., iš valstybės biudžeto grąžintinas žyminis mokestis padidinamas nuo 225 Lt iki 400 Lt (Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 p.). Atitinkamai iš dalies patenkinus ieškovų turtinį reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo [300 Lt (10 000 Lt * 3 %)] ir neturtinį reikalavimą dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovų garbę ir orumą (100 Lt), mažintinas pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovams iš atsakovo priteistas žyminis mokestis nuo 500 Lt iki 400 Lt. Bendra bylinėjimosi išlaidų suma, priteistina ieškovams, sumažintina iki 2 243,90 Lt (400 Lt žyminis mokestis +1 500 Lt atstovavimo, 343,90 Lt kitos išlaidos).

Apeliacinės instancijos teisme apeliantas sumokėjo 437,72 Lt, nurodydamas, kad ginčijama suma – 12 343,90 Lt (10 000 Lt + 2 343,90 Lt). Apeliantas turėjo sumokėti už apeliacinį skundą 300 Lt (už turtinį reikalavimą) ir 123 Lt už neturtinį reikalavimą. Kadangi apeliantas sumokėjo per daug žyminio mokesčio, dalis jo – 14,72 Lt – grąžintina apeliantui iš valstybės biudžeto (Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 d. 1 p.).

Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos – 480 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą priteistinos iš dalies, atsižvelgiant į patenkintų skundo reikalavimų dalį – 380 Lt (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis). Nustatytas atstovavimo išlaidų dydis neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei atitinka kitus kriterijus, numatytus Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 15 d. sprendimą pakeisti.

Ieškovų L. N. L. ir L. L. ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovą UAB „Baltijos TV“ savo vardu ir lėšomis adekvačia forma (tuo pačiu paros metu, viešai per Baltijos televiziją, pranešėjui gyvai perskaitant) per dvi savaites nuo šio teismo sprendimo įsigaliojimo dienos paviešinti tokio turinio paneigimą: „Baltijos televizijos laidoje „Prieblandos metas“ 2005 m. gegužės 25 d. buvo paskelbti tikrovės neatitinkantys teiginiai, kad neva L. N. L. ir L. L. po sesers ir tetos L.G. U. palikimo perrašymo ėmėsi nuolat ją persekioti, be jos leidimo lankėsi jos namuose, vogė smulkius namų apyvokos daiktus, degino jos asmeninius laiškus, kėsinosi į jos gyvybę. Šie teiginiai neatitinka tikrovės. Atsiprašome L. N. L. ir L. L. “, palikti nenagrinėtu.

Ieškovų L. N. L. ir L. L. ieškinio reikalavimą atsakovei L. G. Ulanovienei dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Priteistas iš UAB „Baltijos TV“ ieškovų L. N. L. ir L. L. naudai bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 2243,90 Lt.

Grąžintiną ieškovams L. N. L. ir L. L. žyminį mokestį iš valstybės biudžeto padidinti iki 400 Lt.

Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti 14,72 Lt permokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą atsakovui.

Priteisti iš atsakovo UAB „Baltijos TV“ ieškovų L. N. L. ir L. L. naudai 380 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.