Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, sekretoriaujant Audronei Stankevičūtei, Rolandai Bučmienei dalyvaujant prokurorei Gabijai Večerinskienei, kaltinamiesiems G. G. ir A. G., jų gynėjams advokatams Rasai Kalkauskienei ir Georgijui Zavtrakovui, vertėjai Veronikai Rybalčenko, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbanti, ištekėjusi, neteista, gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – LR BK) 260 str. 3 d.,

A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, niekur nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), (šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose), teistas 7 kartus: 1. 1996-02-02 Šalčininkų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 16 str. 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėn., pritaikius 1995-12-21 LR įstatymo „Dėl amnestijos“ 2 str. nuo bausmės atleistas; 2. 1998-09-02 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 16 str. 2 d. ir 271 str. 2 d., pritaikius LR BK 45 str. laisvės atėmimu 5 mėnesiams; 3. 1998-09-29 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 16 str. 2 d. ir 271 str. 2d., pritaikius LR BK 45 str. laisvės atėmimu 5 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 43 str. bausmę subendrinus su ankstesniuoju nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė laisvės atėmimas 7 mėnesiams; 4. 2000-06-19 Šalčininkų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 118 str. 3 d. laisvės atėmimu 6 metams pritaikius 2000-04-11 LR įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 2 d. 2 p.ir paskirtąją bausmę sumažinus 1 metais, galutinė bausmė laisvės atėmimas 5 metams; 5. 2000-12-15 Šalčininkų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams, remiantis LR BK 42 str. šią bausmę subendrinus su ankstesniuoju nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė laisvės atėmimas 5 metams; 6. 2005-09-06 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. - 20 parų arešto, LR BK 302 str. 1d.- 20 parų arešto, LR BK 63 str. pagrindu paskirtąsias bausmes subendrinus, galutinė bausmė laisvės atėmimas 5 metams; 7. 2006-02-22 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 260 str. 3 d. laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų, kaltinamas pagal LR BK 24str. 4 d. 260 str. 3 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamoji G. G. 2013 m. kovo 19 d. ryte, (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, savo sūnaus A. G., atliekančio laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, nurodymu, iš jo nurodyto, bet tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo du paketėlius narkotinės medžiagos, t.y. 34,333 g. gelsvos spalvos miltelių, savo sudėtyje turinčių labai didelį kiekį -11,664 g. heroino, kuris vadovaujantis 2000-01-06 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintais „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais“ yra narkotinė medžiaga, turėdama tikslą šią narkotinę medžiagą pagal A. G. nurodymą 2013 m. kovo 20 d. nugabenti į Alytaus pataisos namus ir perduoti jam, po ko šią įgytą narkotinę medžiagą ji neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini) iki 2013 m. kovo 20 d. ryto, tiksliau nenustatyto laiko, kuomet šiuos paketėlius su narkotine medžiaga pagal A. G. nurodymą paslėpė įsikišdama į išangę, tokiu būdu laikė prie savęs, bei maršrutiniu autobusu atgabeno į Alytaus pataisos namų pasimatymų biuro patikrinimo patalpą, esančią Ulonų g. 8A, Alytuje, turėdama tikslą ją perduoti A. G. ir šią medžiagą toliau su savimi laikė iki 13 val. 10 min., kol jos asmens apžiūros metu šie paketėliai su labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos - heroino buvo rasti ir paimti Alytaus pataisos namų pareigūnų. Tokiais savo veiksmais kaltinamoji G. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 260 str. 3 d.

2013-07-31 pažyma apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus patvirtina, kad A. G. atlikdamas bausmę Alytaus pataisos namuose 2010-12-21, 2012-02-21, 2013-03-21 vartojo narkotines medžiagas (1 t. b.l. 180-181).

Šio straipsnio 3 d. yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabento ar siuntė labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šio nusikaltimo (LR BK 260 str.) dalykas yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kurios įrašytos į sveikatos apsaugos ministerijos sąrašus ir išimtos iš laisvos apyvartos. Medžiagų kiekis yra labai svarbus nusikaltimo dalyko požymis. Labai didelis kiekis - veiką kvalifikuojantis požymis. Sprendžiant klausimą, ar kaltininko veikoje yra šis požymis, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų priedų lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius.

Remiantis specialistės išvadomis, jos parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu bei kita bylos medžiaga įrodyta, kad kaltinamoji G. G. neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, o A. G. organizavo labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – heroino įgijimą, laikymą ir gabenimą.

Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, tai yra jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš paminėtų alternatyvių veiksmų pradžios. LR BK 260 str. 3 d. nustatyta veika gali būti padaroma, tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ir nori tai daryti. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamieji neteisėtai disponavo narkotine medžiaga, jiems buvo žinoma, kad ši veikla yra draudžiama, nusikalstama ir neteisėta. Tai žinodami, jie savo veiklą vykdė ir norėjo taip elgtis. Teismui nekyla jokių abejonių, kad kaltinamieji suvokė, kad jie disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, kas atitinka LR BK 260 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamoji G. G. pripažino, kad suprato, jog slapta gabendama savo nuteistam sūnui paketus į pataisos namus, daro neteisėtus veiksmus, už kuriuos gali būti nubausta. Tačiau ji teigia nežinojusi, kad tuose paketuose yra ne vitaminai sportui, kaip jai buvo paaiškinta, o narkotinės medžiagos, nors numanė. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamajai už neteisėtą dviejų paketų perdavimą nuteistajam buvo žadamas atlygis – 500 litų. Sūnaus prašymu atvažiuodama į pataisos namus ir išangėje atvešdama labai didelį kiekį heroino, ji padarė neteisėtą paslaugą ir tai padarė veikdama tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl jos nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 260 str. 3 d.

Išanalizavęs bei įvertinęs visus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje patikrintus įrodymus, teismas konstatuoja, kad veikdami kartu kaltinamieji: G. G. neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį - 11,664 g. narkotinės medžiagos heroino ir ši jos nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 260 str. 3 d., o A. G. visus šiuos nusikalstamus savo motinos veiksmus organizavo, todėl ši jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 24 str. 4 d. 260 str. 3 d.

Kaltinamasis A. G. neneigė, jog atlikdamas bausmę Alytaus pataisos namuose, internetu susipažino su Andriejumi, paprašė nupirkti ,,anabolikų“ ir per mamą atsiųsti į Alytų. Jis neigia žinojęs, jog paketuose buvo narkotikai, nes jis prašė vitaminų sportui, ,,anabolikų“. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad tokie A. G. parodymai yra melagingi, nes jis iš tiesų žinojo, kas yra dviejuose paketuose.

Tokiu būdu, aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji G. G. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 260 str. 3 d.: nes ji, vykdydama savo sūnaus A. G. nurodymus, iš jo suieškoto asmens įgijo labai didelį kiekį - 11,664 g. heroino, kuris vadovaujantis 2000-01-06 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintais „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais“ yra narkotinė medžiaga, turėdama tikslą šią narkotinę medžiagą 2013 m. kovo 20 d. nugabenti į Alytaus pataisos namus ir perduoti A. G., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, ją laikė namuose, pakavo, paslėpė išangėje, atgabeno į Alytų, nunešė į Alytaus pataisos namų pasimatymų biuro patikrinimo patalpą ir toliau su savimi laikė iki tol, kol 13 val. 10 min. jie buvo surasti ir išimti.

Taip pat aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. G. organizavo neteisėtą narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą ir gabenimą, parengė šią nusikalstamą veiką, kaip į Alytaus pataisos namų teritoriją įnešti narkotinių medžiagų, ir jai vadovavo. Pagal baudžiamąjį įstatymą, bendrininkų veiksmų kvalifikavimas priklauso nuo to, kiek vykdytojas realizuoja bendrą nusikalstamą ketinimą. Vykdytojo veika nulemia, kurią stadiją pasiekia bendra nusikalstama veika. Narkotinių medžiagų labai didelio kiekio įgijimas, laikymas ir gabenimas yra alternatyvūs nusikaltimo, numatyto LR BK 260 str. 3 d., požymiai. Nusikaltimas įvykdomas padarius bent kurią vieną iš šių alternatyvių veiksmų. Byloje nustatyta, kad kaltinamoji G. G. įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas, turėdama tikslą jas perduoti svo sūnui. Šiuo atveju bendrininkas A. G. atsako už vykdytojos, tai yra savo motinos kaltinamosios G. G., padarytą nusikalstamą veiką. Ištirtais įrodymais nustatyta, kad A. G., veikdamas kartu su savo motina, parengė LR BK 260 str. 3 d. dispozicijoje numatytą nusikalstamą veiką ir vadovavo kaltinamosios G. G. bei kito ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens veiksmams, t.y. surado nusikalstamai veikai padaryti reikiamus asmenis, numatė nusikalstamos veikos padarymo būdus ir priemones, telefoniniais skambučiais ir laišku davė nurodymus nusikalstamos veikos vykdytojai, teikė būtiną informaciją, derino veiksmus, organizavo jų susitikimus ir pan., kas leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad kaltinamasis atliko nusikaltimo organizatoriaus vaidmenį, parengė nusikalstamą veiką ir jai vadovavo, dėl to jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 24 str. 4 d. ir 260 str. 3 d.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti LR BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgtų į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

G. G. nusikalstamą veiką, už kurią ji dabar yra teisiama, padarė būdama neteista.

Ji padarė vieną tyčinį labai sunkų nusikaltimą, už kurį įstatymas numato tik griežčiausią bausmę - terminuotą laisvės atėmimą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal LR BK 54 str. 1 d. teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatomis. LR BK 54 str. 3 d. nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Taigi, kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota nusikalstama veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal LR BK 62 str., o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę LR BK 54 str. 3 d. pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-230/2010, 2K-476/2010, 2K-102/2011, 2K-128/2011 ir kt.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-420/2006).

Teismas šiuo atveju atsižvelgia į tai, kad G. G. šį nusikaltimą padarė dėl susidėjusių šeiminių aplinkybių, iš motiniškų jausmų, pastūmėta savo sūnaus A. G., kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Darydama šį nusikaltimą kaltinamoji veikė ne savarankiškai, nes ji vykdė sūnaus nurodymus dėl narkotinių medžiagų atgabenimo į laisvės atėmimo įstaigą, t. y. iš esmės atliko tik tarpininkės funkciją. Ji neturėjo jokio tikslo šios medžiagos platinti pašaliniams asmenims, ji iš to negavo jokios naudos. Be to, narkotinė medžiaga adresato nepasiekė, nes pareigūnams atlikus asmens apžiūrą, G. G. išangėje buvo pastebėtas svetimkūnis. Paprašius, ji pati išėmė du paketus su narkotinėmis medžiagomis, davė parodymus bei paaiškino visas jai žinomas aplinkybes.

Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamosios padaryto nusikaltimo pavojingumas yra mažesnis nei rūšinis LR BK 260 str. 3 d. numatyto nusikaltimo pavojingumas, už kurį numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki penkiolikos metų.

Sprendžiant klausimą dėl LR BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymo labai reikšmingas yra ir kaltinamosios asmenybės vertinimas.

G. G. nėra bausta administracinėmis nuobaudomis, teisiama pirmą kartą, turi pastovią gyvenamąją vietą, šiuo metu viena augina neįgalų sūnų V. G., gim. (duomenys neskelbtini), jos šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, o tai ją kaip motiną, charakterizuoja teigiamai.

Nors G. G. ir kaltinama labai sunkiu nusikaltimu, tačiau teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad šios nusikalstamos veikos padarymas nėra dėsningas viso jos ankstesnio elgesio padarinys.

Kaip paaiškino pati G. G., ji šią nusikalstamą veiką padarė bijodama dėl savo sūnaus sveikatos ir gyvybės, kuriam, jo teigimu, įkalinimo įstaigoje buvo grasinama. Taip ji tvirtino tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisiamojo posėdžio metu. Netikėti tokiais jos paaiškinimais teismas neturi jokio pagrindo, todėl laikytina, kad G. G. šią veiką padarė dėl psichinės prievartos, kas pripažintina dar viena, be jos prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi, jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamoji teismo posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, dėl kurios patyrė didelius išgyvenimus.

Visos šios nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas taikant LR BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskiriant G. G. kitą bausmės rūšį, nei numatyta baudžiamojo kodekso 260 str. 3 d. dispozicijoje - laisvės apribojimą, nustatant jai įpareigojimus. Teismas darydamas tokią išvadą, vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011-10-04 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-390/2011.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas G. G. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-03-20 iki 2013-03-22, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (t. 1., b.l. 93-94, 95).

Kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamasis A. G. anksčiau teistas net 7 kartus. Dabar jis teisiamas už vieną tyčinį labai sunkų nusikaltimą, už kurį įstatymas numato tik vienintelę bausmės rūšį - terminuotą laisvės atėmimą, ir kurį jis padarė atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę, teistumai neišnykę, todėl jo veikoje yra nusikaltimų recidyvas. Įvertintina ir tai, kad kaltinamasis A. G. praeityje jau buvo teistas už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu (LR BK 260 str. 3 d.).

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamasis A. G. iš ankstesnių savo teistumų teigiamų išvadų nedaro ir nėra linkęs taisytis. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis A. G. Alytaus pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai, atlikdamas bausmę yra baustas drausmine tvarka net 33 kartus (t.1, b.l. 173).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia ne tik į padaryto nusikaltimo sunkumą ir jo pavojingumo visuomenei laipsnį, bet ir į kaltinamųjų asmenybes, į kiekvieno jų konkrečius veiksmus ir vaidmenį darant nusikaltimą, įtai, kad jų padarytas nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, nes narkotinė medžiaga vartotojų nepasiekė.

Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis A. G. buvo šios nusikalstamos veikos organizatorius.

Kaltinamasis yra įrašytas į psichiatrinio ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitą, net atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose yra užfiksuoti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo atvejai.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas ir aptartas aplinkybes, kaltinamajam A. G. skirtina reali terminuota laisvės atėmimo bausmė, ne didesnė kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis.

Kaltinamasis A. G. nusikaltimą padarė neatlikęs anksčiau jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl paskirta bausmė, taikant LR BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatas, subendrintina dalinio sudėjimo būdu su 2006-02-22 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi.

Kadangi A. G. atlieka laisvės atėmimo bausmę, jam kardomoji priemonė neskirtina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str., nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - po tyrimo likęs heroinas (11,600g.), saugomas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre (t.l, b.1. 17) ir pakuotės, kuriose buvo medžiagos, saugomi Alytaus AVPK Logistikos skyriuje (t,1, b.l. 18,19), sunaikintini, laiškas su voku paliktinas byloje, o 3 kompaktinės plokštelės su telefonų abonentų išklotinėmis, grąžintinos Kauno apygardos prokuratūrai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301, 302, 303, 308 str., teismas

nusprendė:

G. G. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. ir pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nubausti laisvės apribojimu dvejiems (2) metams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 66 str. į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-03-20 iki 2013-03-22.

Kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, palikti nepakeistas.

A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. 260 str. 3 d. ir nubausti laisvės atėmimu vienuolikai (11) metų.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., 4 d. paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus apygardos teismo 2006-02-22 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę, laisvės atėmimą dvylikai (12) metų, ją atliekant pataisos namuose. Bausmę skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos 2014-03-28.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. nuosprendžiui įsiteisėjus: 11,600 g. heroino ir pakuotes – sunaikinti, laišką su voku - palikti byloje, 3 kompaktines plokšteles – grąžinti Kauno apygardos prokuratūrai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.