Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. Š. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą nustatant nuo 2012 m. balandžio 17 d.

Teisėja, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi kaltinamojo gynėjos skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. kaltinamas dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavęs narkotinėmis medžiagomis, jų kontrabanda, o būtent:

jis laikotarpiu nuo 2010 m. vasaros, tiksliau nenustatytu laiku, iki 2010 m. spalio 14 d. (duomenys neskelbtini) su S. B. iš trijų ir daugiau asmenų suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais – D. J., R. R., Ž. R., kuriems baudžiamoji byla nutraukta kaip asmenims, padėjusiems išaiškinti nusikalstamo susivienijimo nusikalstamas veikas, bei D. P., S. V., R. J., S. M. (S. M.), D. U., D. T., R. T., A. B., G. T., D. V., A. S., susivienijęs bendrai nusikalstamai veikai – daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus – neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiu (BK 260 straipsnio 3 dalis) bei jų kontrabandą (BK 199 straipsnio 2 dalis), tiesiogiai bei ryšio priemonėmis palaikant glaudžius ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikiant pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, laikantis griežtos konspiracijos, apsirūpinus transporto ir ryšio priemonėmis, nusikaltimų įrankiais, vykdydamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus bei vadovo S. B. nurodymus ir atlikdamas narkotinių, psichotropinių medžiagų gabenimo kurjerio vaidmenį, automobiliais ,,Nissan Primera“, ,,BMW X5“ juose įrengtose slėptuvėse ne mažiau kaip keturis kartus iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją per Lietuvos Respubliką gabendamas labai didelius narkotinės medžiagos kanapių dervos kiekius, dalyvavo S. B. suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, veikusio nuo 2005 m. liepos mėnesio ne trumpiau kaip iki 2010 m. spalio 14 d., veikloje, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis kaltinamas tuo, kad su D. J., R. R., Ž. R., kuriems baudžiamoji byla nutraukta kaip asmenims, padėjusiems išaiškinti nusikalstamo susivienijimo nusikalstamas veikas, bei D. P., S. V., R. J., S. M., D. U., D. T., R. T., A. B., G. T., D. V., A. S. dalyvaudamas S. B. suburto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo veikloje, padarė nusikalstamas veikas:

jis, vykdydamas S. B. nurodymą pargabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, 2010 m. rugpjūčio mėnesio pirmoje pusėje nuvykęs į Ispanijos Karalystę ir ten iš nenustatyto asmens paėmęs labai didelį kiekį – 94,639 kg narkotinės medžiagos kanapių dervos, ją 2010 m. rugpjūčio 13 d. automobiliu ,,Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) specialiai įrengtoje slėptuvėje, nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo, per nenustatytą Lietuvos Respublikos valstybės sieną 2010 m. rugpjūčio 13 d., tiksliau nenustatytu laiku, atgabeno į Lietuvos Respubliką, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 2 dalyje;

jis, vykdydamas S. B. nurodymą pargabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio pradžios iki 2010 m. rugpjūčio 13 d. Ispanijos Karalystėje, tiksliau nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens paėmęs labai didelį kiekį – 94,639 kg narkotinės medžiagos kanapių dervos, šią narkotinę medžiagą neteisėtai gabeno automobiliu ,,Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) specialiai įrengtoje slėptuvėje nuo Ispanijos Karalystėje esančio nenustatyto miesto iki garažo (duomenys neskelbtini), kur iki 2010 m. rugpjūčio 14 d., tikslesnis laikas nenustatytas, laikė ir perdavė D. J., kuriam baudžiamoji byla nutraukta kaip asmeniui, padėjusiam išaiškinti nusikalstamo susivienijimo nusikalstamas veikas, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

Be to, jis kaltinamas tuo, kad laikotarpiu iki 2010 m. spalio 17 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo 2,767 g narkotinės medžiagos kanapių dervos, ją supakuotą viename bespalviame plastikiniame užspaudžiamame maišelyje laikė savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), iki 2010 m. spalio 17 d. 6.55 val., kai šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė kratos metu, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka 2010 m. spalio 16 d. A. Š. laikinai sulaikytas. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, kuris vėlesnėmis šio teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, teismas kiekvienu konkrečiu atveju privalo aiškintis, ar gresiančios bausmės griežtumo pakanka padaryti išvadai, jog kaltinamasis gali pasislėpti. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo sprendimuose ne kartą pasisakė, kad teismai bei kitos valstybinės institucijos privalo suimtų asmenų baudžiamąjį persekiojimą organizuoti taip, jog jų laisvės suvaržymas nesant apkaltinamojo nuosprendžio truktų kiek įmanoma trumpiau, o slėpimosi pavojus neturėtų būti nustatomas, vertinant vien gresiančios bausmės griežtumą.

Gynėja neatmeta, kad A. Š. kaltinimas paremtas tik prielaidomis. Jis suimtas ilgiau nei 18 mėnesių. Byloje pažeidžiamas asmenų lygybės prieš įstatymą principas, nes kiti asmenys, kaltinami padarę analogiškas veikas, yra laisvėje, jiems suėmimas panaikintas tik todėl, jog davė parodymus. Tęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą, pažeidžiamas BPK 11 straipsnyje deklaruojamas proporcingumo principas.

Teismo posėdyje kaltinamojo gynėja prašo jos skundą tenkinti, prokurorė prašo gynėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Suimto kaltinamojo A. Š. gynėjos skundas atmetamas.

BPK 122 straipsnyje išsamiai nurodyti kardomajai priemonei – suėmimui skirti (terminui pratęsti) būtini pagrindai bei sąlygos. Skiriant A. Š. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant įstatymas nepažeistas.

Aukštesnysis teismas, nagrinėdamas skundą, tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Nei svarstant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, nei nagrinėjant skundą dėl suėmimo termino pratęsimo suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti, tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą. Dėl to aukštesnysis teismas nesvarsto gynėjos skunde išdėstytos abejonės dėl kaltinamojo kaltės.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Iš baudžiamosios bylos duomenų galima pagrįstai manyti, jog A. Š. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti kratų, daiktų pateikimo, įtariamųjų bei liudytojų apklausų protokoluose, specialistų išvadose, slapto sekimo protokoluose ir kt.

Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę bei ją pratęsiant nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Suėmimas A. Š. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

A. Š. kaltinamas padaręs du sunkius (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir du labai sunkius (BK 11 straipsnio 6 dalis) nusikaltimus, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Kaltinimo sunkumas bei gresiančios bausmės dydis yra pakankamas pagrindas taikyti suėmimą. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad šios aplinkybės nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau nagrinėjamu atveju jų pakanka manyti, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Be to, jis dažnai lankėsi užsienyje, o tai sustiprina pagrįstą manymą esant aptariamą suėmimo pagrindą.

Skunde paminėtos aplinkybės, kad A. Š. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, vaiką, motina bei sutuoktinė serga ir pan., yra reikšmingos, tačiau nepakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Pagrįstą teismo manymą, jog A. Š. gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, sąlygoja kaltinimų sunkumas bei galimai padarytų veikų apimtis. Jis anksčiau net septynis kartus teistas, teistumas neišnykęs. Duomenys apie ankstesnius teistumus, įvertinus naujų kaltinimų pobūdį, A. Š. charakterizuoja kaip asmenį, linkusį nusikalsti ir neturintį tvirtų moralinių nuostatų. Kaltinamasis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Tai taip pat leidžia daryti išvadą, kad jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas.

Išdėstyti motyvai leidžia teigti, jog per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, dėl kurių A. Š. paskirta bei pratęsta griežčiausia kardomoji priemonė.

Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad kuo sunkesnės bei sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo A. Š. teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant skunde minimo proporcingumo principo.

Pagal EŽTT sprendimus suėmimo trukmės pagrįstumas negali būti vertinamas in abstracto (abstrakčiai). Suėmimo pratęsimo pagrįstumas nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos ypatybes. Būtent tai akcentuoja EŽTT praktika. Tuo paaiškinama, kodėl įtariamiesiems (kaltinamiesiems) parinktos skirtingos kardomosios priemonės.

A. Š. suėmimo terminas pratęstas, nustačius BPK numatytas šios kardomosios priemonės taikymo sąlygas bei pagrindus, nurodytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, kurie šiuo metu neišnykę. Aukštesnysis teismas pripažįsta, jog A. Š. laikomas suimtas ilgą laiką, tačiau skundžiamoje ir šioje nutartyse išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, kad ilgas suėmimo terminas pateisinamas, juo labiau kad gynėjos skunde minimas maksimalus 18 mėnesių suėmimo terminas taikomas tik ikiteisminiam tyrimui, o dabar byla nagrinėjama teisme.

Dėl išdėstytų motyvų aukštesnysis teismas daro išvadą, jog A. Š. suėmimas pratęstas pagrįstai. Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.

Pratęsiant suėmimo terminą siekiama užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ar galimo nuosprendžio įvykdymą, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Švelnesnės kardomosios priemonės nebus veiksmingos šiems tikslams pasiekti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

suimto kaltinamojo A. Š. gynėjos skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.