Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. P., atsakovei B. V., trečiajam asmeniui S. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei B. V. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, trečiasis asmuo byloje S. R., kuri taip pat atstovauja nepilnametį vaiką D. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus, tėvystė nenustatyta (b. l. 7). Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu laikinai apribojo motinos valdžią B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos sūnaus D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; nustatė D. V. nuolatinę globą; nuolatine globėja paskyrė S. R., globos ir gyvenamąją vietą nustatė nuolatinės globėjos S. R., gyvenamojoje vietoje; priteisė iš B. V., išlaikymą D. V. po 72,41 EUR (250 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; paskyrė nuolatinę globėją S. R., D. V., priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Atsakovė 2015-01-29 paaiškinimu nurodė, kad sutinka dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo (b. l. 10).

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

LR Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. LR CK 3.155 str., apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str., LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11, 23 str., LR CK 3.161 str. 2, 3 d., kt.). Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (LR CK 3.165 str.), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (LR Konstitucijos 38 str. 2 d.) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (LR CK 3.160 str. 2 d.). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (LR CK 3.180 str.). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 str. 3 d.). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. N. Ž., bylos Nr. 3K-3-123/2007; 2008 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. T. v. K. T., bylos Nr. 3K-3-236/2008).

LR CK 3.180 str. nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaikais; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (LR CK 3.180 str. 2 d.). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str. 1 d., LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Nagrinėjamu atveju prašoma neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Reikšminga laikytina aplinkybe yra tai, kad šiuo metu teismo sprendimu atsakovei yra laikinai apribota motinos valdžia. Teismas (duomenys neskelbtini) sprendime nurodė, kad atsakovės elgesys vaiko atžvilgiu gali pasikeisti, nes atsakovė bandė keisti savo gyvenimo būdą, lankėsi socialines paslaugas teikiančiose įstaigose ir pan. Nuo teismo sprendimo priėmimo jau praėjo dveji metai, per šį laikotarpį atsakovė reikšmingai savo elgesio ir požiūrio į savo pareigas nepilnamečiui vaikui nepakeitė. Pagal bylos duomenis ir iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad ji šiuo metu nedirba, neturi pastovios gyvenamosios vietos, reguliarių pajamų, neigia turintį alkoholio vartojimo problemą. Byloje duomenų, kad atsakovė būtų vykdžiusi pareigą ir mokėjo teismo priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui nėra. 2014-02-25, 2015-01-26 Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte įpareigojimai atsakovei iš esmės nurodomi tie patys ieškotis darbo, teikti išlaikymą, lankyti nepilnametį vaiką. Duomenų, kad atsakovė būtų vykdžiusi įpareigojimus nėra. Be to, pagal pateiktus duomenis matyti, kad nuo 2014-07-29 atsakovė iškeldinta (b. l. 47–48), per šį laikotarpį susirasti naują gyvenamąją vietą ir įsikurti negalėjo. Atsakovė tiek pareiškime, tieks teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka dėl neterminuotos motinos valdžios apribojimo.

Įvertinus bylos duomenis, atsakovės paaiškinimus matyti, kad nuo teismo sprendimo priėmimo situacija nėra pasikeitusi, netgi pablogėjusi (neturi gyvenamosios vietos). Duomenų ar požymių, kad atsakovės elgesys ir požiūris į savo motinos pareigas pasikeis, nėra. Įvertinus tai, kad laikinoji globa negali tęstis neapibrėžtą laiką, atsakovei nedarant pažangos, pripažintina, kad ji dėl savo pačios veiksmų neįgyvendina savo teisių, todėl yra pagrindas neterminuotai apriboti jai motinos valdžią nepilnamečiui vaikui (LR CPK 178 str., LR CK 3.180 str.).

Neterminuotai apribojus atsakovei motinos valdžią į nepilnamečius vaikus, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (LR CK 3.180 str. 3 d.). Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus patys (LR CK 3.181 str.). Išaiškintina atsakovei, kad vadovaujantis LR CK 3.181 str. 2 d. tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jeigu tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

Teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, išsprendus klausimus dėl globos, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo priteisimo ir kt., šie klausimai pakartotinai nespręstini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 41 EUR žyminio mokesčio už reikalavimą apriboti motinos valdžią (LR CPK 80 str., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 - 270 str., 402 str., 406 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos sūnaus D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 41 EUR žyminio mokesčio valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją per tris darbo dienas išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.