Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. B., nukentėjusiajam K. Č., jo atstovui advokatui Jevgenij Bogdanov, išnagrinėjusi V. B. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. 2016-01-02 apie 01.05 val., Laisvės pr. - Rygos g. reguliuojamoje sankryžoje, Vilniuje, vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė pasitikrinti blaivumą, važiuodamas Laisvės pr. link Rygos g. sankryžos, buvo neatidus, nepastebėjo sankryžoje stovinčio automobilio „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo K. Č., kuris laukė leidžiamo šviesoforo signalo sukti į kairę ir atsitrenkė į stovinčio automobilio galinę dalį, įvykio metu apgadinti abu automobiliai bei K. Č. mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy SIII“ ir planšetinis kompiuteris „Tunex“, V. B. įvykio vietoje nepasiliko, iš eismo įvykio vietos pasišalino (Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. B. apklaustas teisme parodė, kad buvo blaivus, prisigėrė po eismo įvykio, pasišalino iš eismo įvykio vietos, nes buvo išsigandęs. Nežinojo, kad po eismo įvykio negalima gerti, kol neatvyko policija. Kai važiavo rašė „SMS“ žinutę ir atsitrenkė. Norėjo susitarti su asmeniu, bet neišėjo, siūlė pastarajam pinigų, asmuo pasakė ne ir jis, V. B. pasišalino. Atvažiavo į aikštelę. Jis, V. B. išgėrė iš karto pusę litro degtinės ir atvažiavo pareigūnai. Komisariate patikrino blaivumą. Įvykio vietoje nesiūlė tikrintis. Pareigūnai buvo agresyviai nusiteikę jo, V. B. atžvilgiu. Pareigūnai jį, V. B. apipurškė dujomis ir jis pradėjo daužyti galvą į stiklą nuo skausmo. Jis, V. B. pasakė, kad skauda. Pareigūnai atidarė duris jo, V. B. automobilio, apipurškė dujomis ir vėl uždarė. Jis, V. B. nenorėjo kažką ten aiškintis su pareigūnais. Pasak V. B., po eismo įvykio jis pasiūlė nukentėjusiajam pinigų, bet ne konkrečią sumą. Po to, jis, V. B. pasiskambino nukentėjusiajam ir siūlė 250 eurų. Nukentėjusysis pasakė, kad jis, V. B. kalbėtų su advokatu. V. B. paaiškino, kad po įvykio jis išsigando, buvo šoke, jam toks eismo įvykis pirmą kartą, automobilis buvo naujas, jis išsigando. Kai nuvažiavo prie prekybos centro „Mada“ prie jo, V. B. priėjo draugai. Kai atvažiavo į prekybos centrą „Madą“, tada jis, V. B. išgėrė alkoholio. Nežinojo, kad po eismo įvykio negalima gerti alkoholio. Pasak V. B., nukentėjusysis po įvykio jautėsi gerai, pastarasis aiškiai kalbėjo ir stovėjo. Po įvykio buvo aiškiai pasukta į kairę. Jis, V. B. nesusižalojo. V. B. teigimu, vieno mėnesio jo darbo užmokestis yra 400 eurų per mėnesį. Kaltę pripažįsta dėl eismo įvykio. Nukentėjusiojo neatsiprašė. Pareigūnai meluoja dėl dujų panaudojimo. Jis, V. B. nenori aiškintis, kas juo, V. B. patikės. Kilo žodinis konfliktas tarp jo, V. B. ir pareigūnų. Purškė dujomis tas pareigūnas, kuris sėdėjo šalia vairuotojo. Turi porą baudų neapmokėtų, turi didelę šeimą, vos suveda galą su galu, antstolių turi. Apie 200 eurų įsiskolinimas. V. B. teigimu, sutinka su advokatu, geranoriškai nori atlyginti žalą, pripažįsta savo kaltę, buvo blaivus eismo įvykio metu, išgėrė po eismo įvykio.

Nukentėjusysis K. Č. apklaustas teisme parodė, kad stovėjo prie sankryžos ir gavo stiprų smūgį į galinę dalį. Tai buvo Laisvės pr., net nesuprato kas atsitiko. Jis, K. Č. išvažiavo į priekį nuo smūgio. Asmuo siūlė jam, K. Č. tartis. Jis, K. Č. atsisakė, asmuo jam pasirodė išgėręs. Asmuo išlipo iš automobilio, pastarojo veiksmai buvo neadekvatūs. Jis, K. Č. alkoholio kvapo nejautė. Nenorėjo išvažiuoti iš įvyko vietos. Paryčiais, kai grįžo namo, jam, K. Č. pasidarė bloga. Nuvyko į ligoninę, jam, K. Č. nustatė smegenų sutrenkimą. Smūgis buvo stiprus, kablys nupjautas, sėdynė lūžo. Smūgis buvo netikėtas. Automobilio galinė dalis apgadinta, bamperis, kablys. Planšetę rado bagažinėje, o telefoną po kojomis. Pasak K. Č., jis savaitę gulėjo ligoninėje. Po to, tvarkė automobilį, beveik mėnesį buvo be darbo. Pajamas savo turi atsinešęs. Kai gulėjo ligoninėje, kaklo raumenys buvo atsisakę. V. B. paaiškino, kad telefonas gal kišenėje, gal ant panelės buvo, smūgis buvo netikėtas. Po smūgio jis, K. Č. galėjo vairą ir pasukti. Papildomą paaiškinimą jis, K. Č. parašė sausio 11 d. po ligoninės. Paaiškinime, kad sugadintas telefonas ir planšetė neparašė, tik atskirame lapelyje. Bamperį pakeitė, jis buvo pilnai sulaužytas ir dangtelis sulaužytas. Jis, K. Č. galvą trenkė į sėdynės atramą, keletui sekundžių prarado sąmonę. Jis, K. Č. nesuko, automobilis pats išsuko į kairę.

Apklaustas teisme liudytojas P. K. parodė, kad asmuo buvo neblaiviame stovyje. Kai jie atvažiavo iš priešingos pusės, kai pasikėlė į aikštelę automobilis tuo momentu buvo tik sustojęs. Jis buvo pastatytas priekiu į sieną, kad nesimatytų apgadinimas. V. B. priėjo ir paprašė pavežti. Apžiūrėjo automobilį, jis buvo sugadintas, jis buvo nuvežtas į komisariatą. Pasak P. K., jie labai greitai atvažiavo į trečią aukštą. Per raciją išgirdo, kad padarytas eismo įvykis ir automobilis šalinasi link prekybos centro „Mada“.

Apklaustas teisme liudytojas D. R. parodė, kad buvo su draugais prekybos centre „Mada“, išėjo parūkyti. Išgirdo aikštelėje garsą ir iš apačios, išvažiavo automobilis, kurio priekis buvo sudaužytas, jis sustojo, išlipo asmuo, kurio judesiai buvo nekoordinuoti, kalba buvo nerišli ir pasakė padėkite. Jie pranešė patruliams.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio patrulės S. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2016-01-02 apie 01.05 val., patruliuodami kartu su patruliu Ž. L., gavo pranešimą iš VPK OVS, kad Laisvės pr. – Rygos g. sankryžoje, Vilniuje, eismo įvykis, kaltininkas pasišalino. Atvykusius į vietą, į juos, policijos pareigūnus kreipėsi automobilio „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas K. Č., kuris paaiškino, jog stovėjo sankryžoje, laukė šviesoforo signalo sukti į kairę ir tuo metu automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilio galinę dalį ir iš įvykio vietos pasišalino. Iš karto po įvykio, patruliai AP1742 pranešė, kad Viršuliškių g. 40 matė automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuvažiavo į stovėjimo vietą, įrengtą trečiame aukšte, ir sustojo. Privažiavus prie automobilio, jame sėdėjo V. B., o pastarojo vairuojamo automobilio priekinė dalis buvo apgadinta. Ant priekinio automobilio bamperio nebuvo valstybinio numerio ženklo, jis buvo rastas eismo įvykio vietoje iš kurios pasišalino. Vairuotojas su patrulių pagalba buvo pristatytas į 5-ąjį policijos komisariatą. Automobilis buvo priverstinai išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Eišiškių pl. 127. Vairuotojas V. B. atsisakė pasitikrinti blaivumą. Asmeniui surašytas ATP protokolas į bylų svarstymą teisme. Faktą, kai vairuotojas Viršuliškių g. 40 vairavo minėtą automobilį, gali paliudyti asmuo, kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, įvykio vieta nefilmuojama.

Vilniaus apskrities VPK PR 4 kuopos 3 būrio vyr. patrulio P. O. ir Vilniaus apskrities VPK PR 4 kuopos 3 būrio vyr. patrulio P. K. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, jog 2016-01-02 apie 01.10 val., Viršuliškių g. 40, Vilniuje, kreipėsi pilietis, kuris pasakė, kad matė kaip neblaivus vairuotojas su automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į stovėjimo aikštelę trečiame aukšte. Pranešėjas prisistatyti nepanoro. Pakilus į trečią jie, policijos pareigūnai pamatė kaip nuo pilkos spalvos automobilio pilietis ėjo link jų, policijos pareigūnų. Priėjęs prie jų, policijos pareigūnų paprašė pavežti namo. Daugiau asmenų aplinkui nebuvo. Privažiavus arčiau prie automobilio, jie, policijos pareigūnai pamatė sudaužytą jo priekį ir išsiskleidusias oro pagalves. Automobilio valstybinis numeris atitiko pagal pranešėją. Buvo susisiekta su VPK OVS budėtojais ir paaiškėjo, kad minėtas automobilis padarė eismo įvykį Laisvės pr. – Rygos g. sankryžoje ir pasišalino. Pilietis buvo pasodintas tarnybiniame automobilyje į sulaikytiems asmenims vežti skirtą vietą. Vykstant į 5 policijos komisariatą vyras pradėjo daužyti tarnybinio automobilio pertvarą ir durų stiklą. Buvo pareikalauta nusiraminti ir nutraukti savo neteisėtus veiksmus, bet pilietis jų nenutraukė ir su galva daužė tarnybinio automobilio galinių durelių stiklą, save žalodamas. Kad pilietį sutramdyti buvo panaudotos spec. priemonės - dujos. Apie 01.45 val., pilietis pristatytas į 5 PK, kuriame paaiškėjo, kad tai buvo V. B..

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo D. R. 2016-01-05 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-01-02 apie 00.55 val., išėjo su draugais iš boulingo į automobilio aikštelę, esančią adresu Viršuliškių g. 40, prekybos centre „Mada“. Stovėdami prie durų išgirdo garsą lyg automobilis būtų į kažką atsitrenkęs. Tuomet pamatė į automobilių stovėjimo aikštelę įvažiuojantį pilkos spalvos „Volkswagen Passat B6“, universalą. Automobilio priekyje nebuvo valstybinių numerių, oro pagalvės automobilyje įšokusios. Priėjus prie vairuotojo ir paklausus ar pastarajam viskas gerai, vairuotojas bandė išlipti iš automobilio. Iš automobilio sklido stiprus alkoholio kvapas, vairuotojas vos galėjo prašnekėti, pastarojo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, matėsi, kad vairuotojas stipriai apsvaigęs. Vairuotojo buvo paprašyta niekur nejudėti, tačiau vairuotojas vėl įsėdo į automobilį ir dideliu greičiu pradėjo šalintis iš automobilio stovėjimo aikštelės. Kadangi gale buvo automobilio valstybiniai numeriai pavyko juos įsidėmėti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš karto apie situacija buvo pranešta telefonu 112, bet kalbant su bendruoju pagalbos centru pamatė policijos patrulių ekipažą, pribėgo ir paaiškino jiems situaciją ir į kurią pusę pasišalino galimai neblaivus vairuotojas. Maždaug po dešimties minučių atvažiavęs minėtas policijos ekipažas, kuris buvo sulaikęs tą patį neblaivų vairuotoją, kuris vairavo minėtą „Volkswagen Passat B6“, universalą.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjos M. P. tarnybiniame pranešime dėl vaizdo įrašo pateikimo nurodyta, jog tiriant įvykio aplinkybes paaiškėjo, kad įvykio vieta yra filmuojama SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kameromis. Eismo skyriaus vadovas A. A. pateikė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota kaip Laisvės pr. – Rygos g. sankryžoje, Vilniuje, stovi automobilis „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laukiantis šviesoforo signalo sukti į kairę, tuo metu atvažiuoja automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkia į stovinčio automobilio „Volkswagen Sharan“ galinę dalį, ir iš eismo įvykio vietos pasišalina. Po susidūrimo automobilis „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiuoja į priekį.

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, jog eismo įvykio vieta – Laisvės pr. – Rygos g. sankryža, Vilniuje, automobiliui „Volkswagen Sharan“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas galinis bamperis, bagažinės dangtis, priekabos jungtis, automobiliui „Volkswagen Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, priekinis stiklas, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas, radiatoriaus grotelės.

Vilniaus teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G739/2016(01) nurodyta, kad K. Č. 2016-01-02, stacionarizavus į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, jam buvo nustatyta galvos smegenų sukrėtimo ir kaklo raumenų bei raiščių patempimo diagnozė, tačiau objektyvių medicininių šią diagnozę patvirtinančių požymių nekonstatuota, todėl šios diagnozės vertinti kaip sužalojimo bei kvalifikuoti pagal sveikatos sutrikdymo mastą negalima. K. Č. negalavimų ir ilgalaikio gydymo priežastimi galėjo būti lėtinių degeneracinių pakitimų stubure (asteochodrozės, spondiliozės ir spondiloartrozės), bei galimai arterinės hipertenzijos paūmėjimas, į kurį (pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 13 punktą) neatsižvelgiama.

Dėl išdėstyto konstatuotina, jog V. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 p., numatantį, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus; 127 p., numatantį, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tam, kad būtų galima pripažinti asmenį kaltu pažeidus ATPK 127 str. 2 d., būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. ATPK 127 str. 2 d. dispozicija nereikalauja, kad būtų padaryta konkretaus dydžio minimali žala, – užtenka paties fakto, jog kitam asmeniui priklausantis turtas buvo apgadintas. V. B. pripažino sukėlęs eismo įvykį, paaiškino, kad kai vairavo automobilį rašė „SMS“ žinutę ir atsitrenkė kitą automobilį. Be V. B. prisipažinimo, transporto priemonių sugadinimo aplinkybes patvirtina K. Č. paaiškinimai ir parodymai teisme, liudytojų P. K. ir D. R. parodymai, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio vyr. patrulės S. K. tarnybinis pranešimas, Vilniaus apskrities VPK PR 4 kuopos 3 būrio vyr. patrulio P. O. ir Vilniaus apskrities VPK PR 4 kuopos 3 būrio vyr. patrulio P. K. tarnybiniai pranešimai, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo D. R. 2016-01-05 tarnybinis pranešimas, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjos M. P. tarnybinis pranešimas dėl vaizdo įrašo pateikimo, eismo įvykio vietos schema.

V. B. surašytas protokolas ir dėl Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymo. ATPK 126 str. 4 d. numatyta atsakomybė ir už neblaivumo patikrinimo vengimą. V. B. neigė vairavęs automobilį, būdamas neblaivus, paaiškino, kad eismo įvykio metu buvo blaivus, išgėrė po eismo įvykio, nežinojo, kad po eismo įvykio negalima gerti alkoholio, kol neatvyksta policija, kai atvažiavo į prekybos centrą „Mada“, tada jis iš karto išgėrė pusę litro degtinės ir atvažiavo policija, komisariate patikrino blaivumą, įvykio vietoje nesiūlė tikrintis blaivumą. Pažeidėjo V. B. parodymus teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis K. Č. parodė, kad V. B. jam pasirodė išgėręs, kai asmuo išlipo iš automobilio, pastarojo veiksmai buvo neadekvatūs. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas P. K. parodė, kad V. B. buvo neblaiviame stovyje, kai jie atvažiavo iš priešingos pusės, kai pasikėlė į aikštelę V. B. vairuojamas automobilis tuo metu buvo tik sustojęs, jie labai greitai atvažiavo į trečią aukštą. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. R. parodė, kad išėjęs parūkyti prekybos centre „Mada“, išgirdo aikštelėje garsą ir iš apačios išvažiavo automobilis, kurio priekis buvo sudaužytas, automobilis sustojo, iš jo išlipo asmuo, kurio judesiai buvo nekoordinuoti, kalba buvo nerišli. Vertinant liudytojo D. R. parodymus, matyti, kad jis iš karto po eismo įvykio matė vairuojamą V. B. automobilį, automobilis sustojo, iš jo išlipo V. B., kurio judesiai buvo nekoordinuoti. Liudytojų P. K. ir D. R. parodymus patvirtina ir Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio patrulės S. K. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog vairuotojas V. B. atsisakė pasitikrinti blaivumą, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo D. R. 2016-01-05 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad priėjus prie vairuotojo ir paklausus ar pastarajam viskas gerai, vairuotojas bandė išlipti iš automobilio. Iš automobilio sklido stiprus alkoholio kvapas, vairuotojas vos galėjo prašnekėti, pastarojo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, matėsi, kad vairuotojas stipriai apsvaigęs. Vairuotojo buvo paprašyta niekur nejudėti, tačiau vairuotojas vėl įsėdo į automobilį ir dideliu greičiu pradėjo šalintis iš automobilio stovėjimo aikštelės. Netikėti liudytojų, tarnybines pareigas ėjusių policijos pareigūnų parodymais, teismas neturi pagrindo, nes jų parodymai duoti teisme sutampa su byloje esančiais tarnybiniais pranešimais ir neprieštaravo byloje surinktiems kitiems įrodymams, byloje nenustatyta, kad šie asmenys būtų susiję su atsakomybėn traukiamu asmeniu kokiais nors ryšiais ir siektų jam pakenkti. Tai, kad V. B. policijos komisariate daugiau kaip po dviejų valandų po įvykio buvo patikrintas blaivumas dėl kito jam surašyto protokolo pagal LR ATPK 187 str. 2 d., nepaneigia šioje byloje nustatytų aplinkybių, kad dėl įvykio šioje byloje V. B. vengė pasitikrinti blaivumą

V. B. surašytas protokolas ir dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo. ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad V. B. padarė eismo įvykį, dėl ko jo veika kvalifikuotina pagal ATPK 127 str. 2 d. KET 219.1. p. numatyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka; 219.2. p., numatyta, jog įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus. ATPK 130 str. 1 d. normą būtina nustatyti, kad iš įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Teismas vertina, kad byloje yra įrodyta, jog V. B. pažeidė KET 126 p., 127 p. Pats V. B. neneigė pasitraukęs iš įvykio vietos, bet paaiškino, kad po eismo įvykio jis išsigando, buvo šoke, jam toks eismo įvykis įvyko pirmą kartą, automobilis buvo naujas. Iš karto po eismo įvykio rašytame V. B. paaiškinime nurodyta, kad po smūgio tuo metu išsiskleidė oro pagalvės ir sulaužė jam, V. B. nosį, jis nebesuprasdamas kas įvyko labai išsigando, nes tai buvo jo, V. B. pirmas eismo įvykis ir norėjo parvaryti automobilį atgal į PC „Mada“ aikštelę, nesuprasdamas, kad pabėgo iš įvykio vietos. Dėl to labai gailisi, niekada gyvenime nebėgtų nuo policijos, o tuo labiau iš įvykio vietos. Buvo tiesiog labai išsigandęs. Byloje nustatyta, kad po eismo įvykio V. B. buvo neblaivus, vengė pasitikrinti blaivumą ir turėjo tyčią pasitraukti iš eismo įvykio vietos. Kreiptinas dėmesys, kad V. B. siūlė nukentėjusiajam K. Č. tartis, nukentėjusysis atsisakė. Iš karto po eismo įvykio rašytame paaiškinime K. Č. nurodė, kad išlipęs iš automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotojas iš karto pasiūlė pasitraukti iš eismo įvykio vietos ir susitarti dėl eismo įvykio. Jis, K. Č. pasakė, kad nenori trauktis iš eismo įvykio vietos ir pradėjo kviesti policiją skambindamas numeriu 112. Automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotojas pamatęs, kad jis, K. Č. skambina policijai, staiga įsėdo į automobilį ir iš eismo įvykio vietos greitai pasišalino. Iš byloje anksčiau aptartų įrodymų yra akivaizdu, kad kontaktas tarp automobilių buvo, ką patvirtino byloje esantys įrodymai, tačiau V. B. tai ignoravo ir iš įvykio vietos išvažiavo.

Specialisto išvadoje Nr. G739/2016(01) nustatyta, kad K. Č. 2016-01-02, stacionarizavus į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, jam buvo nustatyta galvos smegenų sukrėtimo ir kaklo raumenų bei raiščių patempimo diagnozė, tačiau objektyvių medicininių šią diagnozę patvirtinančių požymių nekonstatuota, todėl šios diagnozės vertinti kaip sužalojimo bei kvalifikuoti pagal sveikatos sutrikdymo mastą negalima. K. Č. negalavimų ir ilgalaikio gydymo priežastimi galėjo būti lėtinių degeneracinių pakitimų stubure (asteochodrozės, spondiliozės ir spondiloartrozės), bei galimai arterinės hipertenzijos paūmėjimas, į kurį (pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 13 punktą) neatsižvelgiama. Dėl išdėstytų aplinkybių prašymas dėl negautų pajamų paliekamas nenagrinėtinas, kadangi byloje nebuvo pateikta duomenų dėl kokių konkrečių susirgimų truko gydymas iki 2016-02-04. Klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu V. B. padaryto turtinio nuostolio (negautų pajamų) atlyginimo gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos ATPK 37 str. 2 d.)

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos įvykio metu buvo apgadinti nukentėjusiajam K. Č. priklausantys mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy SIII“ ir planšetinis kompiuteris „Tunex“, kurių bendra vertė 311 eurų, todėl vadovaujantis ATPK 37 str. 1 d., pažeidėjas įpareigojamas atlyginti K. Č. padarytą turtinį nuostolį.

Lietuvos Respublikos ATPK 249 str. 2 d. numatyta, kad šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui.

Lietuvos Respublikos BPK 104 str. 2 d. numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

Nukentėjusysis prašo priteisti jo naudai iš V. B. 300 eurų bylinėjimosi išlaidų. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Administracinio teisės pažeidimo byloje yra pateikta advokato J. B. sąskaita, išrašyta K. Č. už atstovavimą byloje 300 eurų sumai (susipažinimas su ATP bylos medžiaga, dokumentų surašymas, klientui patarimų suteikimas, pasirengimas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, atstovavimas teisme). Atsižvelgiant į nukentėjusiojo atstovo darbo ir laiko sąnaudas, teismas vertina, kad išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra realios ir pagrįstos, todėl prašoma iš V. B. priteisti advokato paslaugoms apmokėti suma priteistina.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į pažeidimų pobūdį ir pavojingumą, į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 130 str. 1 d. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui paskirta administracinė nuobauda, į pažeidėjo asmenybę, ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl V. B. skirtinos sankcijose numatytos baudos didesnės už minimalią su minimaliu sankcijoje numatytu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., teismas

nutaria:

V. B. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., paskirti 600 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams

V. B. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., paskirti 33 eurų dydžio baudą.

V. B. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., paskirti 880 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinti, ir V. B. skirti 880 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Įpareigoti V. B. atlyginti nukentėjusiajam K. Č. padarytą 311 eurų dydžio turtinį nuostolį.

Priteisti iš V. B. 300 eurų nukentėjusiojo naudai bylinėjimosi išlaidų.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.