Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos advokato A. Jaskelevičiaus, skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių skyriui dėl sprendimų panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir gyvenamųjų namų savininkų bendrija (toliau – ir DGNSB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimus Nr. SPR4-18821 ir Nr. SPR4-18835 (14.5 E); 2) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2023 m. spalio 16 d. sprendimą dalyje dėl paliktų galioti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimų Nr. SPR4-18821 ir Nr. SPR4-18835 (14.5 E).

Pareiškėja skunde nurodė, kad 2023 m. gegužės 16 d. įregistruota Daugiabučių gyvenamųjų namų ir gyvenamųjų namų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Bendrijos steigimui pritarė daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų bei kitos paskirties pastatų (vienbučių gyvenamųjų namų) savininkai (72 iš 122 savininkų). Pažymėjo, kad iš pateiktų detalaus planavimo procedūrų matyti, kad į bendrijos administruojamą teritoriją patenka tiek butai, tiek ir namai. 2023 m. rugpjūčio 3 d. VĮ Registrų centrui buvo pateiktas prašymas įregistruoti juridinį faktą apie įsteigtą Bendriją, pagal pridėtą nekilnojamųjų daiktų – gyvenamųjų namų sąrašą, tačiau Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimais minėtas prašymas buvo atmestas. Pareiškėja su atsakovo priimtais sprendimais nesutinka, nes į Bendrijos administruojamą teritoriją patenka visi sąraše nurodyti butai ir gyvenamieji namai, ir visi Bendrijos steigėjai (tarp kurių yra ir namų, ir butų savininkai) sutiko su Bendrijos steigimu, taigi ir duomenų apie įsteigimą išviešinimu. Apskundus teritorinio registratoriaus sprendimą, valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija) sprendimą paliko galioti. Pareiškėja paaiškino, kad prie jau esamos ir įkurtos bendrijos gali prisijungti ir nauji nariai; bendrija pagal įstatymą gali jungtis su kitomis bendrijomis, taigi prašymo atmetimo argumentas, darant nuorodą tik į įstatuose nurodytas gatves, neturi jokio pagrindo. Visi sąraše nurodyti butai ir namai yra susieti bendro naudojimo objektais, t. y. keliais, infrastruktūra ir pan. Pažymėjo, kad registracija nekilnojamojo turto registre naujų teisių ir pareigų nesukuria, o atlieka tik išviešinimo funkciją. Vadovaujantis Bendrijos įstatų 6 ir 6.1 punktais vienbučiai ir dviejų butų gyvenamieji namai yra susieti su bendrojo naudojimo žemės sklypu ir vietiniais inžineriniais tino 14.1 punktu – visi Bendrijos steigėjai – patalpų savininkai, kurie pritarė Bendrijos steigimui, nuo Bendrijos įregistravimo dienos yra Bendrijos nariai. Paaiškino, kad Bendrijos steigėjai įvykdė visas reikiamas procedūras dėl Bendrijos steigimo, kurio faktą patvirtino notaras, tačiau atsakovas atsisako Nekilnojamojo turto registre įregistruoti prašomą juridinį faktą, formaliai teigdamas, jog daugiabučių gyvenamųjų namų ir gyvenamųjų namų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ įsteigti naudoti, valdyti, prižiūrėti ir tvarkyti tik daugiabučius gyvenamuosius namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjai apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai teismo pranešimu, prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Atsakovas Valstybės įmonės Registrų centras Šiaulių skyrius apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai, 2024 m. vasario 5 d. pateikė raštą „Dėl teismo posėdžio“, kuriuo prašė administracinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Šiaulių skyrius 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimais Nr. SPR4-18821 (14.5E) ir Nr. SPR4-18835 (14.5 E) atsisakė įregistruoti juridinį faktą apie nustatytą bendro naudojimo objektų valdymą (įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija) nekilnojamiesiems daiktams: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. CSPR-453 Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija netenkino pareiškėjos skundo ir paliko galioti teritorinio registratoriaus priimtus sprendimus. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 6 punkte nurodoma, kad bendrijos valdomi, naudojami ir prižiūrimi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra esantys (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), arba neatsiejamai susiję su ja: 6.1. susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos; unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); 6.2 daugiabučio gyvenamojo namo (toliau – ir Pastatas 1), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini); pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektai; 6.3. daugiabučio gyvenamojo namo (toliau – Pastatas 2), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini); pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektai; 6.4 daugiabučio gyvenamojo namo (toliau – Pastatas 3), esančio adresu: (duomenys neskelbtini); pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektai; 6.5 daugiabučio gyvenamojo namo (toliau – Pastatas 4), esančio adresu: (duomenys neskelbtini); pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektai; 6.6 daugiabučio gyvenamojo namo (toliau – Pastatas 5), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini); pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektai. Atsakovas, įvertinęs paminėtas ir kitas pareiškėjos įstatų nuostatas, nustatė, jog nėra nurodyta jokių duomenų apie 2023 m. rugpjūčio 3 d. prašyme išvardytiems nekilnojamiesiems daiktams nustatytą bendro naudojimo objektų valdymą, todėl atitinkamo juridinio fakto registracija nėra galima. Pažymėjo, jog pareiškėja, siekdama Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridinį faktą apie nustatytą bendro naudojimo objektų valdymą (įsteigta daugiabučio namo savininkų bendriją), privalo pateikti dokumentą, kuriame būtų nurodyti duomenys apie nustatytą pareiškėjos nurodomų nekilnojamųjų daiktų bendro naudojimo objektų valdymą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai, atsiliepimo į skundą nepateikė.

Pareiškėjos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Šiaulių skyriaus 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo Nr. SPR4-18835 (14.5 E), 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo Nr. SPR4-18821 (14.5 E) bei VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijos 2023 m. spalio 16 d. sprendimo Nr. CSPR-453 rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktų teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas.

Pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu įregistruoti juridinį faktą apie įsteigtą Daugiabučių gyvenamųjų namų ir gyvenamųjų namų savininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“ pagal pridedamą nekilnojamųjų daiktų – gyvenamųjų namų sąrašą.

VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Šiaulių skyrius 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. SPR4-18835 (14.5 E) išnagrinėjo prašymą įregistruoti juridinius faktus apie nustatytą bendro naudojimo objektų valdymą (įsteigtą daugiabučio namo savininkų bendriją), gyvenamiesiems namams – butams:

unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Šiaulių skyrius 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. SPR4-18821 (14.5 E) išnagrinėjo prašymą įregistruoti juridinius faktus apie nustatytą bendro naudojimo objektų valdymą (įsteigtą daugiabučio namo savininkų bendriją), gyvenamiesiems namams:

unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

VĮ Registrų centras aukščiau minėtais sprendimais nusprendė pareiškėjos prašymą atmesti, nurodydamas, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritoriniam registratoriui pateikti dokumentai nepatvirtina juridinio fakto atsiradimo.

Valstybės įmonės registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, paliko galioti Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Šiaulių skyriaus 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimus Nr. SPR4-18821 (14.5 E) ir Nr. SPR4-18835 (14.5 E).

Pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 3 d. pateiktu prašymu atsakovo prašė įregistruoti juridinį faktą apie įsteigtą Daugiabučių gyvenamųjų namų ir gyvenamųjų namų savininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“ pagal pridedamą nekilnojamųjų daiktų – gyvenamųjų namų sąrašą. Prie prašymo pareiškėja pateikė pačios sudarytą Nekilnojamųjų daiktų – gyvenamųjų namų sąrašą, kuriame nurodytas nekilnojamojo daikto adresas ir unikalus numeris.

Iš pareiškėjos pateikto prašymo nėra aišku, kokio teisinio rezultato ji siekia. Pagal suformuotą prašymą, pareiškėja prašo įregistruoti juridinį faktą apie įsteigtą daugiabučių gyvenamųjų namų ir gyvenamų namų savininkų bendriją pagal pridedamą sąrašą, tačiau byloje nėra ginčo, jog tokia daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrija būtų neįregistruota teisė aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog tik tinkamai suformulavusi prašymą dėl siekiamų savo teisių, pareiškėja gali tikėtis teigiamo / ar neigiamo atsakymo iš atsakovo ir spręsti apie savo pažeistų ar įgyvendintų teisių apimtį.

Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams naudoti, valdyti, prižiūrėti ar jiems sukurti arba kitiems bendriesiems šių savininkų poreikiams. To paties straipsnio 4 dalis numato, kas gali būti laikomi bendrosios dalinės nuosavybės teisių objektai, o 3 dalyje įstatymas imperatyviai apibrėžia, kad bendrojo naudojimo objektų aprašas – pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą tipinę formą parengtas dokumentas, kuriame nurodoma daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objekto rūšis, paskirtis, požymiai, buvimo vieta, su objektu susiję butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai ir kiti objektą charakterizuojantys duomenys.

Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad bendrijos įstatuose turi būti nurodytos esminės bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto charakteristikos – pastato (pastatų) pavadinimas (pavadinimai), adresas (adresai), nurodytas (nurodyti) Lietuvos Respublikos adresų registre, pastato unikalus numeris (pastatų unikalūs numeriai), nurodytas (nurodyti) Nekilnojamojo turto registre.

Byloje ginčo nėra, jog pareiškėja įstatų 6 punkte yra konkrečiai nurodžiusi, kokie bendrosios dalinės nuosavybės objektai, esantys (duomenys neskelbtini), yra bendrijos bendrai valdomi, naudojami ir prižiūrimi. Pareiškėjos laisva forma prašomi įrašyti nekilnojamieji daiktai – gyvenamieji namai, įstatuose nėra numatyti kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektai.

Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad juridinių asmenų registro tvarkytojas apie bendrijos įregistravimą, išregistravimą ar bendrijos įstatų perregistravimą praneša Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Šio pranešimo pagrindu Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre padaroma ar panaikinama žyma apie pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų valdymo formą – įsteigtą bendriją. Žymos apie bendrojo naudojimo objektų valdymo formą – įsteigtą bendriją Nekilnojamojo turto registre pranešimo pagrindu daromos, jeigu pranešime nurodyto pastato (pastatų) registro įraše nėra padaryta žymų apie kitas įsteigtas bendrijas ir kitas bendrojo naudojimo objektų valdymo formas – sudarytą jungtinės veiklos sutartį ar paskirtą administratorių.

Taigi tuo atveju, jeigu pareiškėja siekė įregistruoti juridinius faktus apie nustatytą bendro naudojimo objektų valdymą, turėjo vadovautis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirtis pastatų savininkų bendrijos įstatymo 7, 8 straipsniais ir atlikti būtinus pakeitimus įstatuose, tam, kad Registrų centras galėtų atlikti jiems pagal teisės aktus numatytą funkciją, t. y. juridinių duomenų išviešinimą.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d.) 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai ar teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Prašymą įregistruoti juridinius faktus paduoda įgaliota institucija ar jų įregistravimu suinteresuotas asmuo. Prašymą Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nustatyta tvarka asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą. Prašymas įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą, daiktinę teisę, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, gali būti pateikiamas asmeniškai, paštu, elektroninių ryšių priemonėmis. Elektroninių ryšių priemonėmis teikiamą prašymą asmuo turi pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, patvirtintu kvalifikuotu sertifikatu (toliau – saugus elektroninis parašas).

Minėto įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą, teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymą. Dokumento, patvirtinančio nekilnojamojo daikto įgijimą nuosavybėn, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą, teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymą pateikiamas tik originalas arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo nuorašas. Dokumentai gali būti rašytiniai ir elektroniniai. Elektroniniai dokumentai turi būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba gali būti skaitmenine forma pateikiamos rašytinių dokumentų kopijos, patvirtintos saugiu elektroniniu parašu. Be to, minėto įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad VĮ Registrų centro veikla pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl šiuose teisiniuose santykiuose VĮ Registrų centras laikomas viešojo administravimo subjektu. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą, be kita ko, ir VĮ Registrų centrą, įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje akcentavo, kad veikimas viršijant kompetencijos ribas yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas – negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-1166/2005).

Pagrindinės administracinių sprendimų priėmimo nuostatos numatytos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje. Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta (10 straipsnio 5 dalis): atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai.

Pažymėtina, kad institucijos yra saistomos ir gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).

VAĮ 10 straipsnyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Administracinių teismų praktikoje aiškinant šias VAĮ nuostatas yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-884-438/2019).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja nepateikė atsakovui būtinų dokumentų, kuriuose būtų nurodyti duomenys apie nustatytą pareiškėjos nurodomų nekilnojamųjų daiktų bendro naudojimo objektų valdymą, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti tokį pareiškėjos prašymą. Skundžiami Valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Šiaulių skyriaus 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas Nr. SPR4-18835 (14.5 E) ir 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas Nr. SPR4-18821 (14.5 E) priimti teisėtai ir pagrįstai, todėl jų naikinti pareiškėjos nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Valstybės įmonės Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2023 m. spalio 16 d. sprendimo Nr. CSPR-453 turinį, toje dalyje, kurią pareiškėja prašo panaikinti, sprendžia, jog jis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jo naikinti pareiškėjos nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Netenkinus pareiškėjos prašymo panaikinti skundžiamus sprendimus, netenkintinas pareiškėjo prašymas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 –87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.