Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, suinteresuoti asmenys byloje Kretingos rajono savivaldybės administracija, valstybė, atstovaujama Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, S. V., N. B., O. K., R. K., E. R., I. K., J. L., R. K. R., I. R., R. R., J. G., V. K., B. K., J. B., Z. Č., J. K., M. V., L. Š., Z. K., R. P., J. P., V. D., I. E., J. M., D. U., A. S., Z. T., V. K., V. S., B. D., V. S., V. B., R. G., L. K., R. R., V. T., A. Š., R. I. R., K. A. S.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas prašo nustatyti, kad A. Š., pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – žolės miltų agregato pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 1P1p, turintį 740,69 kv. m bendro ploto, pastatytą 1978 m., esantį (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)).

Suinteresuotas asmuo valstybė atstovaujama VĮ Turto banko, Nacionalinė žemės tarnyba, Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimais pareiškimo pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra.

Kretingos rajono savivaldybė atsiliepimu nuodo, kad pareiškimas galėtų būti tenkinamas jeigu būtų nustatytos visos sąlygos.

Daugiau atsiliepimų per teismo nustatytą terminą negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 1978-12-01 surašytas aktas dėl statinio – šieno miltų agregato priestato. 1994-08-25 surašytas „Baublių“ žemės ūkio bendrovės turto priėmimo–perdavimo aktas. Pajininkai A. M. grupėje pagal priėmimo–perdavimo aktą. 1994-08-25 Kretingos rajono Užtautų k. pajininkų raštas dėl malūno pastato pardavimo R. E.. 1994-08-25 surašytas „Baublių“ žemės ūkio bendrovės turto priėmimo–perdavimo aktas. Pajininkai J. K. grupėje pagal priėmimo–perdavimo aktą. Juridinių asmenų registro išrašo duomenys apie Kretingos rajono „Baublių“ žemės ūkio bendrovę. VĮ Registro centro duomenys, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą – statinį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), neįregistruotos. Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas dėl pastato–žolės miltų agregato pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2008-05-01 R. E. ir A. Š. sutartis. Ginčo statinio fotonuotraukos. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus „Žalgiris“ pažymą dėl žemės naudojimo. VĮ Registro centro sprendimas Dėl nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių įregistravimo nekilnojamojo turto registre. Kretingos rajono savivaldybės administracijos raštas. Duomenys dėl elektros įvado įrengimo, vandens tiekimo ir nuotakų šalinimo sutartis, elektros energijos tiekimo–vartojimo sutartis, kvitai. Nekilnojamojo turto kadastro duomenų byla, registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Byloje sprendžiamas reikalavimas dėl nuosavybės teisių įgijimo į ginčo turtą įgyjamosios senaties pagrindu.

Teismas nurodo, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 1 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja. Be to, kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-41/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, bylos Nr. 3K-7-67/2011).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas ; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, t .y. teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas(CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys), teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, t. y. likvidacinės komisijos surašyti aktai, kad žemės ūkio bendrovės „Baublių“ pajininkai 1994-08-25 priėmimo–perdavimo aktais perėmė pastato–žolės miltų agregato pastato, statyto 1978 m., dalis. Žemės ūkio bendrovės „Baublių“ pajininkai savo pajus perleido R. E., o pastarasis pareiškėjui. Tokiu būdu nuo 2008-05-01 ginčo statiniu naudojasi prižiūri pareiškėjas, atitinkami yra sudaręs patarnavimų sutartis, moka mokesčius, ten vykdo veiklą, statinys prižiūrimas juo rūpinamasi ir naudojamasi.

Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų apie daikto valdytoją, t. y. pareiškėjo valdymas taip pat nėra registruotas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tiek registracija registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konstatuoti esant valdymo teisę, nes asmeniui turi būti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu. Kadangi specialiosiose įgyjamąją senatį reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta imperatyviojo reikalavimo registruoti valdymą, tokio reikalavimo taikymas nepagrįstai pasunkintų įgyjamosios senaties instituto taikymą ar jį paneigtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011m. vasario 21d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Todėl šiuo atveju pareiškėjas, nors ir neįregistravo savo valdymo teisės, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad jam perduotas pastatas nuo 2008 m., kad pareiškėjas juo rūpinasi ir prižiūri, kaip savininkas. Toko pobūdžio aplinkybės patvirtina pareiškėjo valdymo atvirumą, sąžiningumą, nepertraukiamumą visą šį laikotarpį – trylika metų. Pastebėtina, kad ginčo statinio valdymas yra teisėtas, nes įgytas likviduojamos žemės ūkio bendrovės pajininkų pajų pagrindu, t. y. perėmus šiuos pajus iš R. E.. Duomenų apie kitų asmenų pretenzijas, reikalavimus ar pan. nėra pateikta.

Įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais (CK 4.69 straipsnio 1 dalis). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamuoju daiktu įgyjamosios senaties požiūriu gali būti ir teisiškai nesuformuotas iš prigimties nekilnojamasis daiktas, tačiau sprendžiant dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi, reikia įvertinti tai, ar konkretus materialusis objektas apskritai gali būti nuosavybės teisės objektas, ar gali būti privačios nuosavybės objektas, o kai siekiama nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą, – ar konkretus daiktas atitinka CK 1.98, 4.2 straipsniuose nurodytus nekilnojamojo daikto požymius, ar gali būti teisiškai suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009m. rugsėjo 22d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009).

Šiuo atveju pagal bylos duomenis nustatyta, kad ginčo statinys yra registruotas Nekilnojamojo turto registre, atlikti kadastriniai matavimai, šis statinys sukurtas statybos būdu, statyba teisėta.

Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad turtas, į kurį pareiškėjas, yra valstybės ar savivaldybės, gal yra galimai kitų asmenų, kurie turi turtinių pretenzijų į šį statinį. Visų pirma pažymėtina, kad šioje byloje nei VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba ar Kretingos rajono savivaldybė į bylą neteikė jokių įrodymų, kad nekilnojamasis turtas, į kurį prašo nustatyti nuosavybės teisę pareiškėjas, yra valstybės ar savivaldybės. Kretingos rajono savivaldybė savo atsiliepime nurodė, kad pastatas –žolės miltų agregato pastatas, į kurį pretenduoja pareiškėjas nėra įtrauktas į statinių, kurie neturi savininkų, apskaitą. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms, pripažintina, kad ginčo statinys galėtų būti privačios nuosavybės teisės objektas.

Atsižvelgiant š nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrindė visas būtinas sąlygas numatytas CK 4.68 straipsnyje ir teismų formuojamoje praktikoje, kad ginčo statinį įgijo įgyjamosios senaties pagrindu, todėl reikalavimas tenkintinas (CPK 178 straipsnis).

Šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos CPK 443 straipsnio 6 dalies pagrindu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 268 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti, kad pareiškėjas A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą –žolės miltų agregato pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 1P1p, turintį 740,69 kv. m, bendro ploto, pastatytą 1978 m., registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį, (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)).

Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.