- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-15
- Bylos Nr.
- 1S-431-737/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10788-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Petraškienė
- Nuteistasis
- V. M.
nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria buvo pakeistas Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarimas Nr. RV-23-6779 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam V. M. nuspręsta netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. M. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. liepos 3 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, 7 punktu, 8 punktu ir 10 punktu, 3 dalimi, 4 dalimi, buvo atidėtas 2 metams įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, o darbo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 24 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 6 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio) ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.
2. V. M. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta trečdaliu ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, nuosprendžiu paskirta ir trečdaliu sumažinta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. liepos 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir V. M. paskirta subendrinta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 7 punktu, 8 punktu, 10 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, įpareigojant V. M. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, o darbo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; ir neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
3. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. birželio 30 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir V. M. pasiųstas atlikti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. nuosprendžiu, paskirtą 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
4. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2023 m. rugpjūčio 11 d., bausmės pabaiga – 2026 m. birželio 11 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2024 m. rugpjūčio 8 d.) – 1 metai 10 mėnesių 3 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
5. Komisijos 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. RV-23-6645 nutarta nuteistajam V. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nutarime nurodoma, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam. V. M. yra motyvuotas dirbti, lygtinio paleidimo atveju turi patvirtintą gyvenamąją vietą, jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.
6. Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartimi tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro skundas ir pakeistas Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarimas Nr. RV-23-6779 ir nuspręsta V. M. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimų vietos. Apylinkės teismas konstatavo, kad abejonių V. M. pokyčių stabilumu kelia jam nustatyti statiniai ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, praeityje teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, nevykdė jam paskirtų probacijos pareigų. Įvertinęs byloje esančius duomenis, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuteistojo V. M. elgesio, mąstymo bei nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama.
Šalies argumentai
7. Nuteistasis V. M. skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartį, ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos su intensyvia priežiūra.
8.1. Visu bausmės atlikimo laikotarpiu dirbo, lankė įvairias programas, yra du kartus skatintas už gerą elgesį, gerą darbą, stengiasi nepriekaištingai elgtis, kas duoda pagrindą manyti, kad jis akivaizdžiai stengiasi daryti pažangą. Nesutinka, kad vien dėl to, jog turi galimybę sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus, jam negalima taikyti lygtinio paleidimo. Teismas nurodė, kad nurodytus balus galima sumažinti, tačiau nenurodė, ką konkrečiai galima padaryti, kad jie sumažėtų.
8.2. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo turi būti vertinamas elgesys bausmės atlikimo metu, tačiau pirmosios instancijos teismas vis primena apie elgesį laisvėje. Nuteistasis nesupranta, kodėl jo rizika buvo vertinama kaip vidutinė, nematant akivaizdžios pažangos. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad šiuo metu nuteistojo santykiai su mama yra šilti ir nėra jokių bendravimo problemų. Bendravimas su kitais giminaičiais taip pat yra šiltas, nepaisant to, kad nuteistasis atlieka bausmę už konfliktą su dėde.
8.3. Teismo pastebėjimas, kad likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra per didelė, yra perteklinis, nes nuteistasis yra atlikęs laisvės atėmimo dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas be jokių papildomų sąlygų. Nuteistasis nurodo visuomet numatantis savo atliktų veiksmų pasekmes. Turimas skolas nuteistasis stengiasi dengti maksimaliai, kiek tai leidžia galimybės. Paleistas lygtinai turėtų galimybę greičiau atlyginti skolas.
8.4. Nuteistasis nurodo dedantis pastangas valdyti su nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius, yra orientuotas į savo resocializacijos ir integracijos procesą, intervencinių priemonių tęstinumas gali būti įgyvendinamas ir ne struktūruotoje aplinkoje. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo kalėjime. Nuteistasis, kuriam taikomas lygtinis paleidimas toliau atlieka bausmę, tik kitomis sąlygomis ir prižiūrimas bei kontroliuojamas Probacijos tarnybos ir jam taikomi apribojimai, o pažeidus juos, nuteistasis bet kada gali būti grąžintas į pataisos įstaigą.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimų į V. M. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. M. skundas atmetamas.
10. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
11. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką bei atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundo bei skundžiamos nutarties argumentus, susipažinęs su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Tam nesudaro pagrindo ir nuteistojo V. M. skundo argumentai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir, kad nepagrįstai buvo atsisakyta nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.
13. Nustatyta, kad nuteistasis V. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, leidžiančią jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tačiau teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nuomone, kad nuteistojo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar nėra pakankama, o siekiant nustatyti, ar nuteistasis yra pasiruošęs tinkamai integruotis į visuomenę ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, jo elgesio korekcija turi būti įtikinanti bei akivaizdi.
14. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teismui nekyla abejonių dėl nuteistojo asmenybės teigiamų pokyčių. V. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, bausmės atlikimo metu yra du kartus skatintas, nei karto nedrausmintas, bausmės atlikimo metu dirba, turi teigiamas darbines nuostatas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei patvirtina, kad laisvės atėmimo vietoje V. M. stengiasi koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tačiau vien tik šių duomenų nepakanka sprendžiant dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo nuteistajam.
15. Apygardos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai, o kai kurių iš viso nevertino. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, V. M. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnysis teismas.
16. Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgia taip pat ir į tai, kad tai yra pirmas nuteistojo vertinimas pagal „OASys“ metodiką, jam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors bausmės atlikimo metu V. M. ir nebuvo baustas drausmine tvarka, tačiau šiame kontekste svarbu, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka, nes jam buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas dėl įpareigojimų ir draudimų pažeidimo. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už kelių nusikalstamų veikų padarymą, viena iš jų yra smurtinio pobūdžio nusikalstama veika. Taip pat itin svarbu pažymėti, kad V. M., nors yra gana jauno amžiaus, tačiau jau yra teistas penkis kartus ir šios aplinkybės turi būti vertinamos jo elgesio pokyčių laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste. Lyginant V. M. asmenybės pokyčius ir jo kriminalinę praeitį, konstatuotina, kad atliktos paskirtos bausmės dalis dar nėra pakankama teigti, kad nuteistasis taip pakeitė savo mąstymą ir elgesį, kad likusią laisvės atėmimo bausmės dalį galėtų atlikti neizoliuotas nuo visuomenės.
17. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nors V. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, nuteistajam nustatyti penki statiniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), smurtinio elgesio istorija, atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas, būdingas teisės pažeidimų modelis, probacijos / bausmės vykdymo atidėjimo / lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas – ir net 11 dinaminių kriminogeninių veiksnių – turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, apsunkinti / konfliktiški santykiai su artimaisiais, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas impulsyvus elgesys, savitvardos praradimas, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, kriminalinių nuostatų palaikymas. Būtent kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problematiškiausios, tai yra gali skatinti ar lemti pakartotinį jo nusikalstamumą, todėl būtent šių sričių koregavimui turi būti sutelktas didžiausias nuteistojo dėmesys. Ta aplinkybė, kad šie veiksniai vis dar išlikę ir jų yra gana daug, duoda pagrindą teismui spręsti, kad atliktos bausmės dalis nėra pakankama, kad būtų padaryta akivaizdi intervencija nuteistojo elgesiui, siekiant užkirsti kelią galimam recidyvui.
18. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.
19. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą svarbu neignoruoti ir nusikalstamų veikų, už kurių padarymą šiuo metu yra atliekama laisvės atėmimo bausmė, pavojingumo bei pobūdžio. Nuteistasis atlieka bausmę už dviejų apysunkių nusikaltimų padarymą. Viena iš jo padarytų nusikalstamų veikų yra smurtinio pobūdžio, ji padaryta iš chuliganiškų paskatų, kita nusikalstama veika yra susijusi su neteisėtu svetimos mokėjimo kortelės įgijimu ir laikymu, kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai. Nors nuteistasis teigia, kad jo santykiai su šeimos nariais ir artimaisiais giminaičiais yra šilti, tačiau jis atlieka bausmę už smurtą prieš savo dėdę, tai vadina tiesiog konfliktu, o tai rodo, kad nuteistasis ne visiškai supranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą V. M. atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, ką apylinkės teismas ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys.
20. Nesutinkant su nuteistojo skundu, aukštesnysis teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju esmingai svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji V. M. neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2024 m. rugpjūčio 8 d.) yra 1 metai 10 mėnesių 3 dienos, o tai yra daugiau nei pusė nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra lemiamas faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį V. M. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Šią išvadą dar labiau pagrindžia tai, kad V. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka po to, kai jam buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas. Vadinasi, nuteistasis bausmės atlikimo metu padarė jam paskirtų įpareigojimų ir draudimų pažeidimų, o probacija jo atžvilgiu nebuvo veiksminga. Todėl sprendžiant V. M. lygtinio paleidimo klausimą, tai turi būti daroma itin atidžiai, įvertinant, ar nuteistojo elgesio pokytis iš tiesų yra toks reikšmingas, kad būtų pagrindas dar kartą juo pasitikėti ir taikyti jam lygtinį paleidimą, kuomet jis būtų prižiūrimas probacijos pareigūnų.
21. Pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodytas apsauginis veiksnys: motyvacija darbinei veiklai egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau, akivaizdu, kad nuo nusikalstamų veikų darymo jo nesustabdė, todėl, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog V. M. jau pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Tuo tarpu skundo argumentai, kurie iš esmės yra susiję tik su palankiai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis, nutylint jam nepalankius aspektus, skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo priimti kitokį, negu skundžiamas, procesinį sprendimą.
22. Nors nuteistąjį šiuo metu paleidus lygtinai jis būtų toliau prižiūrimas probacijos pareigūnų, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ši aplinkybė savaime nereiškia, kad paleistas lygtinai, nuteistasis taip pat laikytųsi įstatymų bei vėl nenusikalstų, nepažeistų probacijos sąlygų (dėl ko jis šiuo metu ir atlieka laisvės atėmimo bausmę) ir (ar) nepasislėptų nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo. Tokia išvada daroma įvertinus tai, jog bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji, net ir tie, kuriems leidžiama laikinai išvykti, dirbti ir (ar) gyventi už įkalinimo įstaigos ribų, yra kontroliuojami kur kas griežčiau, nei probuojamieji asmenys.
23. Įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu pakeisti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti V. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas yra teismo teisė, tačiau ne pareiga. Nors byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma atskleidžia tam tikrus teigiamus V. M. elgesio pokyčius, tačiau to dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra tokia akivaizdi ir ilgalaikė, kad sudarytų pagrindą manyti, jog, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skunde cituojami įstatymai bei teismų praktika neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą, atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas atvejis dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo yra vertinamas individualiai.
24. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.