Marijampolės apylinkės teismo nutartis

išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje Č. G. traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 171 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. birželio 21 d. Č. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 91P-1753099-12, kuriame nurodyta, kad Č. G. 2012 m. birželio 19 d. 15.40 val. savo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, neturėdama licencijos, pardavė 10 litrų benzino, t. y. nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 113 dėl nefasuotų naftos produktų prekybos licencijavimo taisyklių 2 punkto.

Teismo posėdžio metu Č. G. neigė padariusi minėtą administracinį teisės pažeidimą, nurodė, kad benzinas yra jos sūnaus.

Motyvuojamoji dalis

Darytina išvada, kad byla nėra parengta nagrinėti teisme, todėl ji grąžintina protokolą surašiusiai institucijai protokolo trūkumams pašalinti.

ATPK 259 str. 1 d. sakoma, kad dėl padaryto administra­cinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas (...) surašo protokolą. ATPK 260 str. įtvirtina būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus. Minėto straipsnio 1 dalyje tarp kitų reikalavimų nurodomos žinios apie pažeidėjo asmenybę, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Minėtų normų pagrindu darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė), žinomas pažeidimą padaręs asmuo, galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Neretai administracinio teisės pažeidimo protokolas vertinamas kaip procesinis dokumentas, kuriuo pradedama administracinė byla. Tačiau tai ne vienintelė, o kartais ir ne ta šio dokumento paskirtis. Pagal įstatymo reikalavimus, keliamus protokolo turiniui (ATPK 260 str.), galima teigti, jog tai procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai. Taigi įstatymas protokolui suteikia specifines funkcijas, dėl kurių jis įgyja bent dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas, ir dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 256 str. 2 d.).

Atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo laiką, taip pat esmę. Pažeidimo esme ATPK 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad, kaip matyti iš paminėto, nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-3-1135/2005). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, turi būti pateikti visi galimi įrodymai, ir kaltinimo pateikimo metu turi būti užtikrinamas traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teisių, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnyje (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus), įgyvendinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-16-1673/2007). ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo protokole būtų nurodomas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Taigi administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti teisiškai kvalifikuota administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika. Tai svarbu tiek užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo proceso tikslų įgyvendinimą. Protokole pateiktas veikos teisinis kvalifikavimas itin reikšmingas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nes bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) turi patikrinti, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tikrai padarė nurodytą teisės pažeidimą, ar tikrai jo veika buvo įstatymo draudžiama ir už ją buvo nustatyta administracinė atsakomybė.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Nustatydami pažeidimą, pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo, remdamiesi ATPK straipsnio dispozicija, protokole nurodyti visas būtinas faktines aplinkybes ir tiksliai nurodyti reikiamus teisės aktus, jų straipsnius, dalis ar punktus, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija (apylinkės teismas) galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą, nustatyti su juo susijusias aplinkybes bei konstatuoti, jog veika kvalifikuota tinkamai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę. Pažeidimo esme ATPK 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Teismų praktikos analizė leidžia sutikti su teisės mokslo išvadomis, kad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui.

2012 m. birželio 21 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 91P-1753099-12 nurodyta, kad Č. G. nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 113 dėl nefasuotų naftos produktų prekybos licencijavimo taisyklių 2 punkto reikalavimų. Pažymėtina, kad 2010 m. lapkričio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl prekybos nefasuotais naftos produktais licencijavimo taisyklių patvirtinimo Nr. 1629 buvo panaikintas 2003 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 113 „Dėl nefasuotų naftos produktų prekybos licencijavimo“, galiojęs iki 2010 m. lapkričio 23 d., todėl sprendžiant Č. G. administracinės atsakomybės klausimą negalėjo būti taikomi šio teisės akto punktų reikalavimai.

Konstatuotina, kad toks veikos kvalifikavimas yra nepakankamas bei trukdo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui gintis nuo pareikšto kaltinimo, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltinamas negaliojančio teisės akto pažeidimu.

Konstatuotina, kad byla nėra parengta nagrinėti teisme, todėl protokolas kartu su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga grąžintini administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai nurodytiems trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti protokolą surašiusiai institucijai protokolo trūkumams pašalinti.

Nutartis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.