Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2016-03-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-288-795/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-03-31
Bylos Nr.
1-288-795/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Baškienė
Kaltinamasis
R. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-288-795/2016
Teismo proceso Nr. 1-01-1-560482016-4
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.23.2; 1.1.3.2; 2.1.3.1; 2.3.6.4; (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 31 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Alinai Bružienei, dalyvaujant:

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorei Dianai Mikelėnienei,kaltinamajam R. N.,kaltinamojo gynėjui advokatui Petrui Maceniui,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, susituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N. buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai platino psichotropines medžiagas:

2015 m. gegužės mėnesį, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, bute, (duomenys neskelbtini), S. K. neteisėtai davė ir taip platino ne mažiau kaip 3 vnt. gamyklinių lizdinių vaistų pakuočių su užrašais „Bromazepam 3 mg“, kuriose buvo ne mažiau kaip 23 vnt. rausvos spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,069 g psichotropinės medžiagos – bromazepamo.

Kaltinamasis R. N. prisipažino davęs S. K. raminančių vaistų, tačiau neprisipažino žinojęs, kad šie vaistai turi psichotropinės medžiagos. Jis paaiškino, kad nuo 1994 m. serga depresija, gydėsi anonimiškai. 2013 m. pradėjo gydytis Klaipėdos respublikinės ligoninės psichosomatiniame skyriuje. Jo susirgimui gydyti gydytoja psichiatrė skiria įvairių vaistų, tarp kurių yra ir labai lengvo raminamojo poveikio vaistas „Bromazepam 3 mg“. Šį vaistą R. N. vartoja nerimui ir nemigai slopinti. 2015 m. gegužės mėnesį jis lankėsi savo sesers G. I. namuose. Sesers sugyventinis S. K. pasiskundė bloga savijauta ir nemiga. S. K. paprašė kaltinamojo R. N. raminančių vaistų. R. N., norėdamas padėti svainiui, davė keletą gamyklinių vaisto „Bromazepam 3 mg“ lapelių. Vaistų jis S. K. davė vienintelį kartą. Paprastai likusius bet kuriuos nesuvartotus vaistus, kurių vartojimo terminas yra pasibaigęs, jis grąžina į vaistinę. Šį vaistą jis buvo įsigijęs pagal gydytojo receptą ir nežinojo, kad vaistas turi psichotropinės medžiagos. Perduodamas S. K. vaistus, R. N. neturėjo tikslo šių vaistų platinti, jokio atlygio iš S. K. negavo. Žino, kad S. K. nevartoja psichotropinių ar narkotinių medžiagų ir nėra nuo jų priklausomas. S. K. turėjo problemų, buvo pavargęs, jį kankino nemiga, todėl R. N. jam davė raminančio pobūdžio vaistų. Perduodamas vaistus, paaiškino, kaip juos reikia vartoti. Ar S. K. gautus vaistus vartojo, nežino.

Šiems kaltinamojo R. N. parodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnės R. B., 2015 m. gruodžio 1 d. R. N. parodė, kad jis serga psichikos liga, kuriai gydyti paskirti vaistai, taip pat ir raminančio pobūdžio vaistas „Bromazepam“. Šių vaistų dėžutėje yra trys lizdinės vaistų pakuotės. Vaistus jis perka vaistinėje pagal gydytojo receptą ir vartoja tada, kai pajunta nerimą. Kad šiuose vaistuose yra psichotropinės medžiagos nežinojo ir tuo nesidomėjo. Savo sesers sugyventiniui S. K. davė vaistų, norėdamas jam padėti nuraminti nerimą ir įtampą (b.l. 80-81). 2016 m. vasario 1 d. papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnės R. M., R. N. parodė, kad, perduodamas vaistus S. K., jis žinojo, jog vaistas „Bromazzepam“ yra psichotropinis ir, kad jų platinti ir kitaip realizuoti, negalima (b.l. 82-83).

Motyvuojamoji dalis

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. N. 2016 m. vasario 1 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnei duotų parodymų nepatvirtino, nurodydamas, kad apie vaistų „Bromazepam“ psichotropinį poveikį jis nežinojo.

Liudytojas S. K. sutiko duoti parodymus ir parodė, kad 2015 m. gegužės mėnesį jo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Dėl to S. K. labai išgyveno, jautė nerimą ir nemigą. Į svečius atėjusiam sugyventinės G. I. broliui R. N. pasiguodė bloga savijauta, paprašė raminančių vaistų. R. N. jam davė gamyklinę vaistų pakuotę su rožinės spalvos tabletėmis. Šias tabletes jis nešiojo su savimi striukės kišenėje, pajutęs stiprų nerimą, išgerdavo vieną tabletę. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartoja ir nėra nuo jų priklausomas. Į gydytoją dėl jaučiamo nerimo ir pablogėjusios sveikatos būklės nesikreipė, jam nebuvo paskirti vaistai. Tikėjosi, kad keletą dienų pavartojus R. N. perduotus vaistus, nerimo būsena išnyks.

Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-skyriaus tyrėjos R. B. 2015-11-05 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad Klaipėdos AVPK yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-28072-15 pagal LR BK 183 straipsnio 2 dalį, dėl didelės vertės UAB „Medicinos bankas“ turto pasisavinimo. Įtarimas šio nusikaltimo padarymu pareikštas S. K. (b. l. 6, 31-35).

Liudytoja G. I. sutiko duoti parodymus ir parodė, kad kaltinamasis R. N. yra jos brolis, o S. K. buvęs sugyventinis. 2015 m. S. K. buvo įtariamas svetimo turto pasisavinimu. Tuo laikotarpiu jis buvo labai prislėgtas, nekalbus. Kartą G. I., ieškodama raktų, S. K. striukės kišenėje rado vaistų pakuotę ir padėjo į spintelę, jų neslėpė. Kokie tai buvo vaistai, neatsimena. Policijos pareigūnams, namuose atlikusiems kratą, ji perdavė lizdines vaistų pakuotes. Vėliau, pradėjus tyrimą dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, ji kalbėjosi su S. K. ir R. N.. R. N. patvirtino, kad S. K. davė savo vaistų, norėdamas jam padėti nusiraminti. S. K. nėra priklausomas nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Brolis R. N. serga psichikos liga, jis vartoja gydytojo paskirtus vaistus.

Reikalaujamų daiktų ir dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad 2015 m. gegužės 18 d., 17-18 val., G. I. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė dvi gamyklines plokšteles su rožinės spalvos vaistais (tabletėmis) ir pusę baltos spalvos tabletės (b.l. 9-10).

Daiktų paėmimo laikinai saugoti protokole užfiksuota, kad 2015 m. gegužės 18 d. iš laikinai sulaikyto asmens S. K. buvo paimtos 10 tablečių „Bromazepam“ (b.l. 11).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje 2015-08-17 Nr. 140-(4889)-IS1-5352 konstatuota, kad 23 vnt. rausvos spalvos tablečių, supakuotų į 3 gamyklines lizdines pakuotes su užrašais „Bromazepam 3 mg“, paimtų pas S. K. ir G. I., sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – bromazepamas, kurios bendroji masė 0,069 g. Baltos spalvos tabletės (fragmento), paimto pas G. I., sudėtyje narkotinių ir psichotropinių medžiagų nėra (b.l. 16-17).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte 2016-01-05 Nr. 85TPK-2/2015; konstatuota, kad R. N. nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija. Jis inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu 2015 m. gegužės mėn. galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Medicininiuose dokumentuose gydymo pradžia užfiksuota 2011 m. Gydymo tikslu R. N. yra skiriami trankviliantai, pasižymintys anksiolitiniu nerimą mažinančiu poveikiu (bromazepamas, alprozamas, lorazepamas) (b.l. 70-72).

Všį Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialas 2016-02-03 raštu Nr. PF1-230 informavo ikiteisminio tyrimo pareigūną, kad R. N. Všį Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialą lanko nuo 2015-12-31 iki 2016-02-03. Gydymo tikslu šalia kitų vaistų jam buvo skiriamas ir nekompensuojamas vaistas „Bromazepam 3mg“ (b.l. 88).

Všį Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialas 2016-02-11 raštu Nr. PF1-291 informavo ikiteisminio tyrimo pareigūną, kad R. N. laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki šios dienos rekomenduojama vartoti vaistą „Bromazepam 3mg“ (b.l. 95).

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis R. N. nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio („Pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos“) 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

BK 260 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už nusikaltimą – neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba šių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, todėl, remiantis teismų praktika, laikoma, kad kaltininkas tokių veikų padarymo atveju turi bent bendrais bruožais suvokti, jog medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat jų kiekį ir kt.

Kaltinamasis R. N. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas net tris kartus (pirmą kartą apklaustas liudytoju) ir davė parodymus teisme. Viso proceso metu jis nuosekliai tvirtino, kad jo sesers sugyventinis S. K. buvo pareikštas įtarimas nusikaltimo padarymu, jis išgyveno įtampą ir nerimą. Lankantis sesers namuose, S. K. paprašė kaltinamojo R. N. raminamųjų, migdomųjų vaistų, nes jis dėl nuolatinio nerimo negali užmigti. Be to, R. N. nurodė, kad jis suprato, jog šie vaistai išrašomi pagal gydytojo receptą, tačiau neįtardamas nieko bloga, norėdamas padėti savo artimam žmogui nuraminti stresą ir įtampą, davė S. K. tris lizdines gamyklines plokšteles vaisto „Bromazepam“, kurį jam išrašė gydytoja. Kaltinamasis R. N. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad nesuprato, jog atlieka neteisėtus veiksmus su draudžiamomis platinti psichotropinėmis medžiagomis. Liudytojas S. K. patvirtino, kad jis žinojo, jog R. N. tokių vaistų turi, nes jis serga depresija, todėl nuolatos vartoja gydytojo paskirtus nerimą malšinančius vaistus. Liudytoja G. I. patvirtino kaltinamojo R. N. ir liudytojo S. K. parodymus apie S. K. blogą savijautą ir nurodė, kad 2015 m. gegužės mėn., ieškodama sugyventinio S. K. kišenėje raktų, atsitiktinai rado gamyklinę pakuotę vaistų ir juos padėjo spintelėje. Vėliau S. K. jai paaiškino, kad vaistų R. N. prašė ir ketino juos vartoti, kad galėtų užmigti. Specialisto išvadoje nustatyta, kad 23 tabletėse, trijose gamyklinėse vaistų pakuotėse, kurias R. N. perdavė S. K., buvo psichotropinės medžiagos – bronazepamo, kurio bendroji masė yra 0,069 g. Šis kiekis tik du kartus viršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (2007 m. gruodžio 14 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodytą nedidelį, t.y. ne daugiau kaip 0,03 g šios medžiagos kiekį. Kaltinimasis R. N. vaistą „Bromazepam 3 mg“ turėjo teisėtai –teismo psichiatrijos ekspertizės aktas ir Všį Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichiatrijos filialo raštai patvirtina, kad jis šį vaistą įsigijo legaliai pagal gydytojo receptus. Be to, svarbu pažymėti, kad pagal sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V–239 patvirtintą narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą psichotropinė medžiaga – bromazepamas (bromazepam) – leidžiama vartoti medicinos tikslais. Vaistų informacinėje sistemoje www.vaistai.lt skelbiama, kad vaistas „Bromazepam 3mg“, vartojamas mažomis dozėmis, slopina baimę, mažina įtampą ir nervingumą, vartojant didesnėmis dozėmis - ramina ir atpalaiduoja raumenis. Vaistus kaltinamasis perdavė savo sesers gyvenamojoje vietoje, šeimos susitikimo metu. S. K. vaisto neslėpė, o liudytoja G. I. jį pati perdavė ikiteisminį tyrimą dėl S. K. nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, atliekantiems pareigūnams.

Visos šios nustatytos aplinkybės suponuoja teismo išvadą, kad kaltinamasis R. N., perduodamas liudytojui S. K. vaistą „Bromazepam 3 mg“, suvokė jog perduodamas vaistas turi raminamąjį, migdomąjį poveikį ir išrašomas tik pagal gydytojo receptą, tačiau šios faktinės aplinkybės dar nereiškia, kad jis bent bendrais bruožais suprato, jog perduodamas vaistas savo sudėtyje turi ir psichotropinės medžiagos, juo labiau tokį mažą kiekį (vienoje tabletėje – 0,003 g bromazepamo). Tai, kad vaistas išrašomas pagal gydytojo receptą ir turi raminamąjį poveikį, dar neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog vaisto sudėtyje būtinai yra ar gali būti draudžiamos platinti psichotropinės medžiagos. Tokia praktika formuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo „Teismų praktikos nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis ar pirmos kategorijos šių medžiagų pirmtakais“ (BK 259-261, 263-264, 266) apžvalgos 15.3 punkte nustatant: „jei asmuo vaistus, įsigytus pagal gydytojo receptą, kurių sudėtyje yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos, perleidžia kitam asmeniui, kuriam gydymas jomis nustatyta tvarka nepaskirtas, ir nėra duomenų apie šių asmenų suvokimą, kad šių medžiagų sudėtyje yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos, tokie šių asmenų veiksmai nevertintini kaip nusikalstami“ (LAT Teismų praktikos biuletenis Nr. 40). Kaltinamojo R. N. veikoje nėra būtinojo nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, sudėties – tiesioginės tyčios - požymio.

Kaltinamasis R. N. išteisinamas, kadangi nepadaryta veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamajam R. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinama.

Daiktų, turinčių reikšmės tyrimui: 22 vnt. vaistų „Bromazepam“ tablečių likimo klausimas išspręstas priimant 2016 m. kovo 18 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį, todėl šioje byloje nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, teismas

nusprendė:

R. N. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, nes jis nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Kaltinamajam R. N. paskirtą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.

Teisėja Kristina Baškienė