Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui M. M., išvadą teikianti institucija Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, vaiko gyvenamos vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, turto administratoriaus skyrimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė savo reikalavimus pilnai palaikė ir prašė juos tenkinti ieškinyje nurodytais pagrindais. Patvirtino, kad su vaiko tėvu kartu gyveno apie vienerius po sūnaus gimimo, po to atsakovas visiškai nesidomėjo sūnaus gyvenimu ir neprisidėjo prie jo išlaikymo, atsakovas pastoviai darė nusikaltimus, dėl daugiausiai laiko būdavo pataisos namuose. Maždaug prieš septynis išvyko į Angliją ir ten gyveno. Dabartinis sutuoktinis labai gerai sutaria su jos sūnumi, jį vadina tėčiu, sutuoktinis pilnai sūnų išlaiko. Šiuo metu ji yra nedirbanti, pragyvenimui lėšų užtenka iš jos gaunamų sutuoktinio pajamų, kurios yra apie 10 000 – 15 000 litų per mėnesį. Šiuo metu gyvena Tirkšliuose ir ten toliau gyvens, gyvena atskirame name su visais patogumais, sūnų leis mokytis į Tirkšlių mokyklą. Nenori, kad tėvas bendrautų su sūnumi, nes gali daryti blogą įtaką. Per tą visą laikotarpį atsakovas nėra nei karto bendravęs su savo sūnumi, o sūnus net nepažįsta ir nežino savo biologinio tėvo.

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, dalyvaujančio procese kaip valstybinio valdymo institucija, pateikė išvadą byloje, siekiant įvykdyti jam pavestas funkcijas, ginant vaikų interesus (CPK 55 str. 2 d.). Pritarė ieškovės prašymui neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią jo sūnaus N. M. atžvilgiu, nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, nes tai neprieštaraus nepilnamečio vaiko interesams. Nurodė, kad N. M. net nežino savo tikrojo tėvo, savo tėvu laiko dabartinį ieškovės sutuoktinį. Atsakovas jokių prieštaravimų nepateikė, su vaiku nebendrauja, ryšys tarp jų yra nutrūkęs ir kurie net nebuvo susiklostę. Mama sūnumi rūpinasi, jį auklėja ir augina kartu su savo sutuoktiniu, gyvena atskirame dviejų aukštų name Tirkšliuose, vaikas taip pat turi gyvenamąją vietą ir Londono mieste, kur dirba ieškovės sutuoktinis. Siekiant apsaugoti vaiko interesus, jog sprendžiamas klausimas gali jį neigiamai paveikti, todėl jo nuomonė nebuvo išklausyta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad atsakovas M. M. yra sūnaus N. M., gim. d. tėvas, tačiau jo neaugina ir neauklėja nuo pat gimimo, kam neteikia materialinio išlaikymo, atlieka bausmę pataisos namuose.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai turi pareigą tinkamai auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas CK 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę į pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas. savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Byloje nustatyta, kad atsakovas M. M. savo sūnaus N. M. atžvilgiu šiuo metu šių įstatyme įtvirtintų pareigų nevykdo, vengia jas atlikti, nesirūpina sūnaus priežiūra, sveikata, auklėjimu, tinkamų sąlygų jo vystymuisi sudarymu, visiškai jo neaugina, vykdyti šios pareigos bei užtikrinti savo vaiko gerovę, visapusiškai rūpintis savo vaiku, atsakovas M. M. negali, ne tik todėl, kad šiuo metu atlieka bausmę pataisos namuose, bet ir todėl, jog neturi pragyvenimo šaltinio, gyvenamojo ploto. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas ketintų keisti gyvenimo būdą bei elgesį vaiko atžvilgiu, nes pastoviai daro nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus, yra teistas 12 kartų, baustas administracine tvarka 18 kartų, daug laiko praleidžia pataisos namuose atlikdamas paskirtas bausmes, atsakovo bendravimo su vaiku visiškai, todėl šioje dalyje ieškinys yra tenkintinas.

CK 3.181 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog teismo taikytas neterminuotas tėvo valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei tėvai pakeičia savo elgesį ir gali auklėti vaiką, jei tėvų valdžios apribojimas prieštarauja vaiko interesams, todėl išnykus neterminuoto tėvo valdžios apribojimo pagrindams, atsakovas turės teisę teikti ieškinį dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo apylinkės teismui (CK 3.182 str. 3 d.).

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje vaikų teises, įtvirtintas J. T. vaiko teisių konvencijos preambulėje suformuluotas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą: šios konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta vaiko teisė būti globojamam tėvų; 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas išskirti vaiką su jo tėvais, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesais; 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šiame straipsnyje taip pat detalizuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl valstybės pagarbos šeimos gyvenimui. Visos išvardytos vaiko teisės gali būti ribojamos tik tada, jeigu kenkia paties vaiko interesams. Giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su kitais giminaičiais: konkretūs šios teisės įgyvendinimo būdai nurodyti CK 3.172, 3.176 ir kituose straipsniuose. CK 3.172 straipsnyje vaikams garantuojama teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, o tėvams (jų nesant – globėjams, rūpintojams) nustatyta pareiga sudaryti tokio bendravimo sąlygas. CK 3.176 straipsnyje nustatyta tvarka, kuria sprendžiami ginčai dėl vaiko galimybės bendrauti su artimaisiais giminaičiais. Ieškovė prašo, kad būtų uždraustas atsakovo bendravimas su savo sūnumi, nes gali daryti neigiamą įtaką sūnui. Nurodė, kad atsakovas sūnaus neaugina, neauklėja, jo neišlaiko. Artimųjų giminaičių bendravimas su vaiku yra galimas, šiuo atveju vaiko tėvas, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Įstatyme nekonkretinama, kokia padėtis ar veiksmai laikytini priešingais vaikų interesams, dėl kurių galėtų būti ribojamas bendravimo teisės įgyvendinimas. Kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaikų brandą, susidariusią padėtį ir artimųjų giminaičių poelgius, jų gyvenimo būdą ir kitas konkrečias aplinkybes, sprendžiama, ar bendravimas atitinka vaikų interesus. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas daro ar gali daryti blogą įtaką savo sūnui, o vien tai, kad jis yra nuteistas ir atlieką bausmę pataisos namuose, negali sudaryti pagrindą uždrausti biologiniams tėvui bendrauti su savo sūnumi, todėl šioje dalyje ieškinys netenkintinas.

CK 3.167 str. 4 d. numatyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministro patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės, o tik tėvui ir motinai nesutarus, vieno iš tėvų pavardė suteikiama teismo nutartimi (šio straipsnio 2 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo tarp šalių dėl vaiko pavardės nėra, todėl šis klausimas spręstinas Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 111 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. spalio 29 d. Nr. 1R-415 redakcija) 16 punkte, kad jeigu vienam iš nepilnamečio vaiko tėvų teismo sprendimu yra neterminuotai apribota tėvų valdžia, o kitas iš turimų tėvų keičia pavardę šių taisyklių nustatyta tvarka, santuokos sudarymo metu pasirenka kito sutuoktinio pavardę ar santuokos nutraukimo metu pasilieka savo iki santuokos turėtą pavardę, nepilnamečio vaiko pavardė gali būti keičiama, jei pateikiamas vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas.

Tėvo pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka ir neterminuotai apribojus tėvų valdžią (LR CK 3.195 str.), todėl jis priteistinas iš atsakovo sūnaus naudai iki pilnametystės. LR CK 3.192 str. 2 d. numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kadangi atsakovas nepareiškė jokių prieštaravimų dėl išlaikymo dydžio, todėl išlaikymas sūnui N. M. priteistinas po 500 litų kas mėnesį mokomis išmokomis. Vadovaujantis LR CK 3.208 str., kas mėnesį mokamos periodinės išmokos gali būti indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio N. M. turto administratore skirtina jo motina, kuri vaikui skirtą išlaikymą privalo naudoti tik vaiko interesams (LR CK 3.203 str. 1 d.). Iš­lai­ky­mas ne­ga­li bū­ti nau­do­ja­mas ki­tų as­me­nų as­me­ni­niams po­rei­kiams ten­kin­ti. Iš­lai­ky­mą tei­kian­tis tė­vas (mo­ti­na) tu­ri tei­sę kon­tro­liuo­ti iš­lai­ky­mo pa­nau­do­ji­mą.

Lietuvos Respublikos Konstitucija saugo pagrindines vaiko, kaip žmogaus, teises į gyvybę, sveikatą, laisvę, asmens neliečiamybę, teisę į normalų fizinį, protinį, dvasinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą ir kita. Ginčo santykių teisinis reglamentavimas tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d.), todėl teismas aiškindamas ir taikydamas teisės normas, turi šiuo principu remtis.

Įstatymas, apibrėžiantis tėvų teises ir pareigas vaikų auklėjimo srityje, numato, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str.). Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 str.). Vaiko interesus pirmiausia nulemia teigiamas vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės vystymasis, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius, kitokius poreikius.

Įvertinus byloje surinktų teisinių faktų visumą dėl ieškovės galimybės auklėti sūnų N. M., teismas daro išvadą, kad nustačius sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, tai atitiks jo interesus, nes ieškovė sūnų augina ir auklėja, ji yra sudariusi tam reikiamas minimalias sąlygas, atsakovui su sūnumi bendrauti jokių kliūčių nėra daroma.

Ieškovė, paduodant ieškinį, yra sumokėjusi 144 litų žyminį mokestį, nuo likusios dalies įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), todėl, patenkinus ieškinį, žyminis mokestis išieškotinas iš atsakovo M. M. į valstybės pajamas pagal patenkintų reikalavimų skaičių: bendrą išmokų dydį už vienerius metus vaikui išlaikyti priteisimą (500 Lt x 12 mėn. x 1 = 6000 Lt x 3 % = 180,00 Lt ), mokestis už tėvų valdžios apribojimą 144 litai ( CPK 80 str. 1 d., 1 p., 85 str. 1 d. 3 p. ir 96 str.) priteistinas ieškovei.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (LR CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas dalinai, todėl iš atsakovo priteistina 75 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 2958,00 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Be to, nagrinėjant bylą susidarė 29,17 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas dalinai, šių išlaidų 50 proc. priteistina iš atsakovo valstybei (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. 2 d., 96 str.).

Teismo sprendimas dėl lėšų vaiko išlaikymui išieškojimo iš atsakovo vykdytinas skubiai ((duomenys neskelbtini) str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 271, 285 straipsniais,

teismas nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Neterminuotai apriboti M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) paskutinė gyv. vieta , Kaišiadorių r., tėvo valdžią sūnaus N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti N. M. gyvenamąją vietą su jos motina A. S. (S), a.k. (duomenys neskelbtini) jos pasirinktoje gyvenamoje vietoje.

Priteisti iš M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) paskutinė gyv. vieta , Kaišiadorių r., po 500 (penkis šimtus) litų kas mėnesį mokomis išmokomis sūnaus N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Paskirti A. S. (S), a.k. (duomenys neskelbtini) sūnaus N. M. turto administratore.

Priteisti iš M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) paskutinė gyv. vieta išiadorių r., 324,00 litus žyminio mokesčio valstybės naudai ir 144,00 litus ieškovės A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) paskutinė gyv. vieta , Kaišiadorių r., 2958,00 (du tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt aštuonis) litus turėtų išlaidų už advokato pagalbą ieškovės A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) paskutinė gyv. vieta Kaišiadorių r., 21,88 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš ieškovės A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. , Mažeikių r., 7.29 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

Sprendimą dėl lėšų vaiko išlaikymui priteisimo vykdyti skubiai.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.