Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2019-04-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN17.-273-951/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-04-04
Bylos Nr.
AN17.-273-951/2019
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00091-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ilona Jakubėnienė
Pažeidėjas
A. Š.
Nukentėjusysis
K. S., V. R.
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN17.-273-951/2019Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00091-2019-6
Procesinio dokumento kategorija: 1.4.4.; 1.6.3.; 18.9.;(S)21.17.18.; 21.19.11.ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. balandžio 4 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona Jakubėnienė,sekretoriaujant Ievai Lukošiūnienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Š.,administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įstatyminei atstovei E. Š.,nukentėjusiosios K. S. įstatyminei atstovei K. B.,nukentėjusiosios V. R. įstatyminei atstovei I. R.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. 2018 m. rugsėjo 14 d. apie 11.00 val., pagal atlikto ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-49142-18 duomenis ir nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, (duomenys neskelbtini), Šiaulių „R“ gimnazijos klasėje per dailės pamoką replikavo, keikėsi, trukdė kitiems mokiniams dirbti pamokoje, spardė kėdes, įžeidžiamai kabinėjosi prie bendraklasių, t. y. įvykdė nedidelį viešosios tvarkos nusižengimą.

A. Š. kaltu prisipažino iš dalies ir teisme paaiškino, kad apie 11 val. dailės pamokoje įvyko konfliktas su V. ir A. A. jį pavadino gaidžiu. K. iš galo pradėjo kalbėti necenzūriniais žodžiais. Jis nesikeikė. Per pamoką dirbo savo darbą. Nevadino merginų jokiais žodžiais, pasakė joms, kad nesipyktų, kam reikalingas konfliktas. Merginos neklausė. Mokytojas nuvedė pas socialinę pedagogę, parašė paaiškinimus. Neįžeidinėjo mergaičių. Po įvykio K. sakė, kad jį privers pakeisti mokyklą, jis nesimokys toje mokykloje. Dabar jam suprastėjo mokslai, yra sveikatos problemų. Jam nėra malonu apie tai kalbėti, jaučiasi blogai. Yra susipažinęs su nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą. Nežino, kodėl liudytojos davė tokius parodymus. Nesutinka su liudytojų parodymais. Pamokoje nereplikavo. Pamokos metu su K. stengėsi nekonfliktuoti, konfliktas vyko su kitomis mergaitėmis. Jis nesikeikė. Neturėtų būti nubaustas, nes nedarė blogų dalykų. Susiginčijo su dviem mergaitėm, bet necenzūrinių žodžių nevartojo. Pamokų metu ginčytis negalima, bet taip išėjo. Ginčas galėjo trukdyti pamokai. Jis kitiems netrukdė, jam trukdė dirbti pamokoje. Mokytojas R. D. buvo pamokoje. Daugiau suaugusių asmenų pamokoje nebuvo. Po pamokos ėjo pas socialinę pedagogę, nepamena jos pavardės, vardas R. R. M. yra kuratorė, pas ją rašė paaiškinimą. Kėdžių nespardė, mokyklos inventoriaus negadino. Viskas tiesa, ką mama pasakė dėl jo sveikatos. Jam sunku mokytis, kai skauda galvą, geria vaistus, kad paruošti namų darbus. Be reikalo viskas prasidėjo. Smurto nenaudojo, buvo žodinis apsiginčijimas.

Liudytoja E. Š. teisme parodė, kad tą dieną buvo darbe. Viską sužinojo iš vaiko, nes pati nedalyvavo. Įvykis buvo dailės pamokoje. Nesitikėjo, kad bus ikiteisminis tyrimas, manė, kad viską išsiaiškins mokykloje. Vakare socialiniame tinkle „Facebook“ pamatė internetinio puslapio „Etaplius“ straipsnį, kuriame nebuvo nurodyti vaiko vardas, pavardė, bet buvo nurodyta tiksli gimimo data, aprašytas konfliktas ir parašyta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jie nebuvo informuoti nei apie straipsnį, nei apie ikiteisminį tyrimą. Vaikas labai pergyvena, buvo geriami vaistai, suprastėjo mokslai, dabar lankosi pas korepetitorius, mokosi papildomai. Mergaitės pristojo prie A. Vaikas prašė jų atstoti. Mergaitės nuolat jį erzina, provokuoja, pavadino gaidžiu, replikuoja. Sūnus jai sakė, kad nieko nepadarė. K. yra klasės seniūnė, ji pasakė sūnui, kad pastovės už visą klasę, išvys A. iš klasės. Praėjus savaitei ar daugiau po įvykio buvo parašytas pareiškimas. Nurodė, kad A. jai dar įspyrė į koją. Nežinia ko mergaitė pripasakojo tėvams, kad parašė pareiškimą. Konfliktas vyko su V. ir A, konflikto su K. nebuvo. Jos nuomone, jei sužalojamas vaikas, tai iš karto kreipiamasi į medikus, policiją, o ne po savaitės ar dviejų. Jos sūnus sako, kad nesielgė taip, kuo kaltinamas. Paauglystė, vaikai įvairiai elgiasi, gal nereikėtų smarkiai bausti. Su vaiku kalbasi. Nori papildyti, kad jos vaikas pasakojo, jog nėra teisybė, kad jis sudavė mergaitei kumščiu į nugarą. Kai vyko incidentas, jai skambino auklėtoja, bet ji buvo darbe, negalėjo atsiliepti. Vaikas pasakojo, kad nedavė kumščiu, nespyrė į kėdę. Jis buvo išprovokuotas, kai A. supyksta, užsiplieskia, replikuoja žodžiais. K. pasakė, kad jis toje klasėje nesimokys, vis tiek jį išpjaus. Jau kurį laiką nebeina į mokyklą. Turi pažymą, kad neina į mokyklą. Prašo prijungti prie bylos. Mokslai pablogėjo. Spalio, lapkričio mėnesiais visa šeima buvo sunervinta. Klausinėjo vaiko, gal jis meluoja, tačiau jis vis tiek teigia, kad taip nesielgė, nemušė. Jei mergaitė buvo sumušta, tai reikėjo atlikti ekspertizę. Sūnui padarytų sužalojimų nematė. Kažką minėjo, kad jam trenkė per galvą, bet tiksliai neprisimena. Žino aplinkybes, kad sūnus buvo mokykloje mušamas, yra parėjęs su mėlynėmis. Rugsėjo 14 d. jis nebuvo sumuštas. Neskaitė jo paaiškinimo, nematė paties įvykio, negali komentuoti to, kas parašyta sūnaus paaiškinime. Žino, kad du metus vyksta tokie dalykai, sūnus skundžiasi, nenori eiti į mokyklą, nes mokykloje nuolatinis psichologinis smurtas, patyčios. Buvo iškviesta į mokyklą kalbėtis su kuratore, pavaduotoja dėl A. elgesio. Pati dėl sūnaus patiriamų patyčių į mokyklos darbuotojus nesikreipė. Tik telefonu su auklėtoja bendravo dėl visokių įvykių. A. gresia pasilikti antrais metais toje pačioje klasėje, nes suprastėję mokslai. Apie tai juos informavo gerovės komisija. Vaikas nenori eiti į mokyklą. Būna, kad A. pameluoja, bet tėvai supranta, kada jis meluoja, stengiasi melą išsiaiškinti. Tiesa, kad jau pakeitė dvi mokyklas, „R“ gimnazija A. yra trečia mokykla. Mokyklą keitė dėl asmeninių aplinkybių. Visa situacija buvo išprovokuota S. Viską buvo galima išsiaiškinti mokykloje, o priėjo iki teismo. Visa situacija pakrypo neteisingai. Visai šeimai buvo padarytas psichologinis smurtas.

Liudytoja K. B. teisme parodė, kad asmeniškai A. Š. nepažįsta, apie jį žino tik iš dukros pasakojimų. Savo akimis nematė, jai paskambino kuratorė, pasakė, kad nebežino ką daryti, A. per dailės pamoką sumušė tris mergaites, tame tarpe ir jos dukrą. Paskambino dukrai, klausinėjo, bet dukra sakė, kad papasakos, kai grįš namo. Buvo dailės pamoka. Visi sėdėjo aplink stalą, pro nugarą buvo vaikštoma. A, nueidamas į priekį, trenkė K.i vieną kartą, pareidamas atgal - trenkė antrą kartą. Mėlynių nebuvo, bet buvo trumpalaikis skausmas. Trenkė iš kumščio. Kuratorė yra R. M.. Kuratorė trumpai pasakė, kad A. sumušė tris mergaites, nebežino, ką su juo daryti, pasakė jiems daryti tai, ką nori. Tiksliai neprisimena dienos. Viskas vyko penktadienį. Grįžusi iš darbo pakalbėjo su dukra, galvojo ką daryti, šeštadienį vėl dirbo, tai į policiją nuvyko pirmadienį. Fizinis smurtas prasidėjo šiais metais, psichologinis smurtas buvo nuo 9 klasės. Dukros klausė, pasakojo, kad ji su V. sėdėjo ir dirbo, o A., gal ėjo pasiimti inventoriaus, praeidamas jai trenkė. Dukra sakė, kad prieš trenkiant apsižodžiavimo nebuvo. Trenkiama buvo kumščiu. Pamokos metu nukentėjo V. R. ir A.. Dukra sakė, kad V.i ant rankos buvo didelė mėlynė, o A. sužeista koja, nes pataikė su kėde. Nežinojo, kad kažkas buvo su kėde. Dukra sakė, kad mokytojas nieko nematė, kai mergaitės pasakė, kad A. mušasi, jį išvedė pas socialinę darbuotoją. Su socialine darbuotoja nebendravo, yra vieną kartą bendravusi, bet ne dėl A. Š. veiksmų. A. Š. gali apibūdinti tik neigiamai. Kuratorės reikėtų klausti, kas su juo negerai. Nuo 9 klasės rugsėjo 1 d. save pateikia ne taip, kaip reikia. Savo akimis matė, kaip jis vietoje „laba diena, esu naujokas“, iškoliojo visas mergaites. Jos dukra yra klasės seniūnė. Su kuratore daug kalbėjo, tai, kiek žino, tėvai su A. Š. kalbasi daug, čia ne tėvai kalti. Kiek žino, A. jos dukros neatsiprašė. Kiek žino, per dailės pamoką dukra A. nieko nesakė. Smūgis jai buvo netikėtas. Viskas vyko penktadienį, ji šeštadienį dirbo, tarėsi su dukra, ar tikrai reikia rašyti pareiškimą. Pirmadienį buvo parašytas pareiškimas. Du kartus sudavė į nugarą. Nenori apkaltinti A. Š. nebūtais dalykais. Klasėje vaikams per A. Š. nėra normalių mokslų, anksčiau buvo naudojamas psichologinis smurtas, dabar jau naudojamas fizinis smurtas. Viskas vyko pamokos pabaigoje. Turi raštus, kur A. visaip vadina mergaites. Jis buvo išmestas iš klasės grupės.

Liudytoja I. R. teisme parodė, kad A. Š. asmeniškai nepažįsta. Sulaukė kuratorės skambučio, ji pasakė, kad V. grįš su mėlyne, kuratorė nebežino ką daryti. Buvo rugsėjo 14 d. A. trukdo pamokai, užsideda ausinukus, švilpauja, jam mokyklos taisyklės negalioja. A. nebuvo pasiruošęs pamokai, visiems trukdė, dainavo, švilpavo. Sukonfliktavo su A, ji pasakė „užsičiaupk, gaidy“. V. irgi sakė, kad šis užsičiauptų. Kai V. pasilenkė paimti nuo žemės žirkles, A. spyrė į kėdę. Mėlynė buvo rankos viršutinėje dalyje. Nuvyko į policiją, tik gaila, kad obdukcijos nenuėmė. V. sakė, kad skausmas yra trumpalaikis, tačiau nuolat trukdoma pamokai. A. Š. neatsiprašė, atsiprašymo laukė. Tikėjosi, kad bent tėvai susisieks su jais. V. pasakė A. „užsičiaupk“. A. Š. apsižodžiavo keiksmažodžiais su A. Mokytojas tuo metu nieko nedarė, nes mokytojai prie tokių konfliktų įpratę. Taip išeina, kad tai yra normalu, kai šitaip elgiamasi. Mokytojas išvedė A. pas socialinę pedagogę. V. iš karto pasakė kuratorei, kad A. mušasi, parodė ranką. Buvo dvi minutės iki pamokos galo, viskas vyko su lig skambučiu. Dukra sakė, kad A. nuolat negražiai kalba. Pastoviai vyksta trukdymas dirbti pamokoje. K. ir A. taip pat nukentėjo. A. užsigavo pilvą, kai buvo spiriama į kėdę, bet tėvai nutarė pareiškimo nerašyti. K. sakė, kad jai A. du kartus sudavė į nugarą. Mėlynę yra užfiksavusi telefonu. Į medikus nesikreipė, nes pareigūnai suklaidino, nesuprato, kad patys turi kreiptis į medicinos ekspertus.

Liudytojas R. D. teisme parodė, kad jaučia, dėl ko yra kviečiamas, dėl įvykio pamokos metu. Dirba „R“ gimnazijoje dailės ir technologijų mokytoju. Viskas vyko dailės pamokos pabaigoje. Kažkas A. sušuko „ar baigsi“. Tiksliai nežino, kas sušuko, gal V.. Dėl ko tai įvyko, nematė. Pamokos metu vaikai piešė, klijavo popieriaus gabalėlius, kūrė techniką. Pamokos forma yra laisva, jie nesėdi vienoje vietoje, vaikšto, bendrauja tarpusavyje. Pamokos metu tarp mokinių vyko pokalbiai, replikos. A. sėdėjo šoniniame suole prie lango. Merginos sėdėjo nugara į jį. Pabaigoje įvyko sušukimas, suprato, kad taip neturi būti. Paklausė, kas nutiko. A. sakė, kad nieko neįvyko. Gali tik spėti, kad galėjo būti fizinis kontaktas, apsižodžiavimas. Diskusijose dalyvavo A. su klasės draugais. Sunku prisiminti, kokia buvo diskusija. Atsistodavo prie A, kad būtų dirbama klasėje, o ne plepėtų. Tą dieną buvo atsistojęs šalia A. Buvo kažkokie prisiminimai, kaltinimai dėl kažko. Susidarė įspūdį, kad tarp mokinių kažkas vyksta. Galbūt A. pasisakymai trukdė mokiniams, jei juos žeidė, jei būna replika į repliką. Tokie pasisakymai vykdavo ir technologijų pamokoje, kur grupė mažesnė. Tildė, ramino mokinius, kad nebūtų replikavimų. Ramino visus mokinius. Klasėje yra 30 mokinių. Nevardino vardais, bet bendrai sakė, kad ramintųsi, čia ne ta vieta. Pamena, kad iš A. pusės buvo siuntinėjimai „ant trijų raidžių“. Spardymosi, smūgių ranka nematė, bet neneigia, kad galėjo būti. Pamokos pabaigoje vyksta darbų nešimas į vietą, klasės tvarkymas, nėra ramu. Sušukimas ir įvyko tvarkymosi metu. Nežino, kas nutiko, kad buvo sušukta. Klausė A, kas nutiko. Po skambučio nuvedė A. pas socialinę darbuotoją, nes mergaitė sušuko. Neprisimena, ką pasakė mergaitė, kas nutiko. A. atsakė, kad nieko nenutiko. Mergaitė pasakė: „kaip nieko, ne nieko“. A, K. ir V. vedė pas socialinę darbuotoją. Ji dirba „R“ gimnazijoje. Nepamena socialinės darbuotojos pavardės. A. Š. nebuvo pasiruošęs pamokai, neturėjo spalvoto popieriaus. Jis pieštuku piešė ant balto lapo. A. Š. elgesys netrukdė mokiniams dirbti pamokos metu. Mergaičių mamos parašė pareiškimus dėl spyrimo ar sudavimo, tiksliai nežino, nesidomėjo. Nematė, kad kuri mergaitė būtų sužalota, nesidomėjo, ar kas nors nutiko jų sveikatai. Diskutavo su kuratore, ji nurodė, kad vyksta tyrimas, ji bendravo su mergaitėmis. Kuratorė minėjo, kad vienai mergaitei buvo mėlynė ant rankos. Pamokos toliau vyksta, mergaitės persėdo į kitą vietą. A. su juo bendrauja geranoriškai, technologijų, dailės pamokoms ruošiasi. A. Š. pamokoje dirba pagal savo pajėgumus, jam suklydus, reikia raminti, nes kaltina aplinkinius, bet ne save. Paskutiniu metu jis bendrauja normaliai. Pamokos metu konflikto nebuvo, buvo tik replikos, kurios buvo lyg su pašaipa ar jaunatvišku pajuokavimu. Buvo kažkokie senelių pavyzdžiai, sudėtinga apibūdinti. A. šaipėsi iš mergaičių, vaikinai irgi replikavo A. atžvilgiu. Replikos nebuvo tylios, bet ne tiek garsios, kad visa klasė girdėtų. Jo pamokos metu nėra toleruojamos patyčios. Drausmino vaikus, kad replikos pasibaigtų. Įsiplieskus konfliktui, jau ir kiti vaikai sakė, kad A. apsiramintų. Dažnai būdavo, kad A. meta repliką, nesusijusią su mokymosi procesu. A. nuolat vis kažką pasakydavo. Kai klasės vaikai pasakė, kad A. nusiramintų, jis tikriausiai nusiramino. Pamokai reikėjo spalvoto popieriaus, dėl to ir pasakė, kad A. buvo nepasiruošęs pamokai. V., A. ir K. yra ramios, dirbančios, turinčios tikslą, pasiruošiančios pamokai. Nei viena mergaitė nėra replikuojanti, kelianti konfliktą. A. gerai dirba per technologijų, dailės pamokas. Jo paties per pamoką niekas iš vėžių neišmuša. Negali pasakyti, kad darbas pamokoje skirtųsi A. Š. esant ir nesant pamokoje. Susidarė įspūdį, kad vaikai ateina į pamoką jau įsiaudrinę. Sušukimo metu buvo nugara į A. ir mergaites, vyko darbų rinkimas. Galėjo būti garsas, bet vyko šurmulys, vaikai nešė darbus.

Liudytoja R. M. teisme parodė, kad žino, kodėl yra kviečiama. Pernai rugsėjo 14 d. įvyko incidentas tarp A, V, K. Teko operatyviai spręsti daug dalykų, rašyti pasiaiškinimus, klausinėti vaikus, informuoti tėvus. Tuoj pat buvo pranešta mergaičių mamoms. Pamokoje nebuvo, gali tik perpasakoti, ką kalbėjo mergaitės, A.. Pamokos metu mergaitės sėdėjo netoli A, nugara į jį. Eidamas link mokytojo, jis vieną, antrą kartą sudavė, spyrė į kėdę, kuri atsitrenkė į V. ranką. Eidamas pro šalį du kartus trinktelėjo į K. nugarą. A. paaiškinimas buvo kitoks, bet to niekas nepaliudijo. Jis rašė, kad beveik pats buvo mušamas, kažkas daužė jam per galvą. A. sumuštas nebuvo. Kalbėdamas to neminėjo, tačiau taip parašė. Niekas iš vaikų nepasakė, kad A. kažkas būtų trenkęs. Tokie įvykiai nebūna be išankstinių dalykų. Klasės santykiai su A. yra įtempti antri metai. Kai žmogus yra piktas ant aplinkos, tą pyktį išreiškia įvairiais būdais. Su klase dirba antri metai, yra tolerancijos užsiėmimai. Eina būtent į šios klasės pamokas. A. labai priešiškai nusiteikęs į aplinką. Mergaitės skųsdavosi, kad kalbasi tarpusavyje, o jam atrodo, kad kalbama apie jį, reiškia pretenzijas, pyksta, priekaištauja, iškeikia. Toks atvejis buvo ne vienas. Jam atrodo, kad visas pasaulis nusiteikęs prieš jį, nors to tikrai nebuvo, kai atėjo į klasę. Mergaitės skundėsi, kad joms skauda, bet neverkė. Buvo fizinis skausmas, bet daugiau dvasinis sukrėtimas. V. rodė mėlynę, o K. sakė, kad jai skauda. Vaikai dažnai sako, kad A. nuolat komentuoja draugus, mokytoją. Kartais klasė aštriai sureaguoja, pasako jam patylėti, leisti klausytis. Galima teigti, kad tos pamokos metu galėjo būti žodinis konfliktas. Dailės mokytojas papasakojo tą patį, ką pasakojo mergaitės. Nieko ypatingo nepapasakojo, kas nesutaptų su mergaičių pasakojimais. Mokytojas greičiausiai nematė smūgių sudavimo. Dailės pamokoje vaikštoma tarp mokinių, padedama tai vieniems, tai kitiems. Po to įvykio ne kartą buvo dailės pamokoje, matė, kaip vyksta darbas. Fiziškai neįmanoma matyti visos klasės vienu metu. Negali pasakyti, kas buvo konkrečiai pasakyta pamokos metu, galėjo būti ir aštresnių žodžių. A. Š. jai yra vaikas kaip visi. Norisi, kas jis draugautų su kitais, bet jam nesiseka. Jis yra asmuo, kuriam atrodo, kad visas pasaulis nusiteikęs prieš jį. Iš tiesų į jį priešiškai niekas nežiūri, tačiau po kelėtos tokių įvykių atsiranda priešiškumas. Kai atėjo į klasę, porą savaičių buvo normaliai, po to A. kiekvieną žvilgsnį priimdavo kaip draugiškumą. Kuomet mergaitės nebesileisdavo į artimesnį kontaktą, A. ant jų labai pykdavo. Reikia jam daug mokytis ir suprasti, kad pasaulyje nėra visi priešai. Mergaitės yra kaip ir visos paauglės, drąsios merginos, kurios sugebės gyvenime pastovėti už save, jos nėra įžūlios, nereikalauja sau dėmesio, pakankamai kantrios. Konflikte buvo ir A., bet nežino, koks jos vaidmuo, nebuvo užfiksuota jos situacija. Nepamena, ką ji pasakojo. Konfliktas vyko pačioje pamokos pabaigoje, tai nesutrukdė klasės darbo. R. B. yra socialinė darbuotoja. Mokytojas ieškojo socialinės pedagogės, bet lyg jos nerado kabinete. Mergaitės bendravo su socialine pedagoge. Nežino, kada A. buvo pas socialinę darbuotoją, bet tikrai nebuvo kartu su mergaitėmis. Visoms trims mergaičių mamoms skambino. A.s mamai irgi skambino, nes ji buvo kartu, turėjo informuoti tėvus. Ji nedalyvavo bendravime tarp Arnoldo ir socialinės darbuotojos. Jos pyktį galėjo iššaukti, nes nuolat du metus vyksta tokie konfliktų sprendimai. Konfliktai vyksta dėl A. Nežino, ar šiuo atveju mergaitės išprovokavo konfliktą, tai nebuvo rašoma paaiškinimuose, kad būtų išsakiusios kokius įžeidžiančius žodžius. Niekas nepasakojo, kad iš mergaičių pusės būtų išsakyti kokie žodžiai. Anksčiau niekas nieko neprovokavo, o dabar išeina, kad nuolat kažkas kažką provokuoja.

Liudytoja R. B. teisme parodė, kad žino, kodėl yra kviečiama. Situacijoje nedalyvavo. Negali pasakyti, ar merginos, ar kuratorė ją pirmos informavo apie įvykį. Žodinis konfliktas baigėsi apsikumščiavimu. Pirmadienį sukvietė gerovės komisiją. Penktadienį kuratorė skambino įvykyje dalyvavusių vaikų tėvams, žino, kad A. mama penktadienį nebuvo informuota. Pirmadienį priėmė sprendimą, kad mokiniai dalyvaus užsiėmimuose su psichologe, socialine pedagoge. Vėliau sužinojo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl gerovės komisijos veiksmus nutraukė. Klasėje suolai sustumdyti netradicine tvarka. A. sėdėjo prie lango vienviečiame suole, o merginos sėdėjo nugara į A. dviviečiame suole. A. ėjo išmesti šiukšles ir trenkė K.i į nugarą, grįždamas tokį veiksmą pakartojo. Nežino, ar kumščiu, ar delnu buvo trenka. Į pamokos pabaigą A. spyrė koja į kėdę. Mergaitės į medikę nesikreipė. V. ir K. sakė, kad A. skaudžiai trinktelėjo, skaudėjo. A. sakė, kad A. padarė mėlynę. Nežino, ar mergaitės dar kuo nors skundėsi. Mokytojas sakė, kad vyko žodžių karas, apsižodžiavimas. Negali pasakyti, ar A. išsakė kokius žodžius, keiksmažodžius. Tai tęstinis procesas nuo praeitų metų. Tokiose situacijose yra keli vaikai, kurie paleidžia keiksmažodžius į orą. Ji negirdėjo, kad pamokos metu A. išsakytų keiksmažodžius kitų vaikų atžvilgiu. Nepaklausė, kas įžiebė konfliktą. Visa klasė šurmulinga. Po įvykio stebėjo šios klasės pamokas, visi paaugliai elgiasi vienodai. Buvo kitų nusiskundimų dėl A. veiksmų: dėl keiksmų, replikų, grasinimų. A. nesutiko, kad naudojo smurtą, nepripažino savo veiksmų. Mokytojas parašė tarnybinį pranešimą, daugiau jo neklausinėjo, nes nurodė, kad nematė, kas tuo metu vyko klasėje. Jos nuomone, nenormali situacija, kai mokytojas nemato to, kas vyksta klasėje. Buvo direktoriaus ir mokytojo pokalbis, nežino, kokių priemonių buvo imtasi mokytojo atžvilgiu. Visa situacija vyko prie kuratorės kabineto, tai ji buvo pirmas žmogus, kuris viską sužinojo.

Motyvuojamoji dalis

A. Š. kaltė dėl nusižengimo padarymo taip pat įrodyta ir kitais administracinio nusižengimo byloje surinktais duomenimis: Šiaulių apskrities VPK vyresniosios tyrėjos tarnybiniu pranešimu, nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-49142-18, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 1 metus, specialaus liudytojo apklausos protokolu, administracinio nusižengimo protokolu.

ANK 481 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, t. y. necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atliktų veiksmų pobūdį, jų intensyvumą ir trukmę, veikos padarymo vietos specifiką. Pastebėtina, jog ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo – nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo – sudėtis neįvardija padarinių atsiradimo, o tik konkrečius veiksmus, kuriais, kaip minėta, siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Teismo posėdžio metu A. Š. teigė, kad tarp jo ir nukentėjusios V. bei kitos merginos A.s pamokos metu kilo konfliktas, kurio metu buvo ginčijamasi, replikuojama, o tai galėjo trukdyti pamokai. Tokie asmens paaiškinimai rodo, kad asmuo iš dalies pripažino savo kaltę dėl administracinio nusižengimo įvykdymo, pripažino tai, jog tarp jo ir mergaičių kilęs konfliktas iššaukė ginčą, kurio metu buvo trukdoma pamokai, tačiau A. Š. nesutiko, kad konflikto metu jis vartojo necenzūrinius žodžius, replikavo ar įžeidinėjo mergaites, anot jo, jam buvo trukdoma dirbti, jis norėjo konflikto išvengti ir prašė merginų nesipykti. Taip pat A. Š. nesutiko ir su tuo, kad jis spardė kėdes ar naudojo smurtą. Tokius A. Š. paaiškinimus, jog jis kėdžių nespardė, nesikeikė, teismas atmeta kaip nepagrįstus, nes juos patvirtino tik liudytoja apklausta E. Š., kuri yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens motina, kas rodo, jog ji gali būti suinteresuota bylos baigtimi, siekti sušvelninti savo sūnaus teisinę padėtį, be to, E. Š. įvykio nematė, o visas įvykio aplinkybes nurodė tik iš sūnaus pasakojimo. Tuo tarpu jokia kita bylos medžiaga A. Š. paaiškinimų nepatvirtino, todėl tokie paaiškinimai vertintini kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės ar ją sušvelninti.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas klasėje buvęs dailės pamokos mokytojas R. D. patvirtino, jog pamokos metu A. Š. buvo įsivėlęs į diskusiją su kitais mokiniais, replikavo, šaipėsi iš mergaičių bei siuntinėjo mokinius „ant trijų raidžių“, t. y. vartojo necenzūrinius žodžius. Be to, teigė, kad nors jis pats spardymosi, smūgių ranka nematė, tačiau teismui tvirtino, kad neneigia, jog taip būti galėjo, nes girdėjo mergaitės sušukimą, kad A. baigtų. Tokie liudytojo R. D. parodymai visiškai paneigia A. Š. teiginius, jog jis nevartojo necenzūrinių žodžių, neįžeidinėjo mergaičių ir nereplikavo. Taip pat A. Š. teiginius paneigė ir R. D. nurodytas aplinkybes patvirtino nukentėjusiosios V. R. įstatyminė atstovė I. R., kuri nurodė, jog A. Š. nebuvo pasiruošęs pamokai, visiems trukdė, dainavo, švilpavo, sukonfliktavo su A., kuri kaip ir V. liepė A. Š. užsičiaupti, po ko V.i pasilenkus paimti nuo žemės žirklių, A. spyrė į kėdę bei su A. apsižodžiavo keiksmažodžiais. Iš esmės analogiškai įvykio aplinkybes aiškino ir liudytoja K. B., teigdama, jog jai paskambinusi kuratorė trumpai pasakė, kad A. sumušė tris mergaites, nebežino, ką su juo daryti. Liudytojų I. R. ir K. B. nurodytas aplinkybes teismui patvirtino ir liudytoja R. M., kuri iš karto po konflikto paėmė iš A. Š. ir nukentėjusių mergaičių paaiškinimus. Mergaitės R. M. tvirtino, jog eidamas link mokytojo A. Š. du kartus sudavė į Kornelijos nugarą, spyrė į kėdę, kuri atsitrenkė į V. ranką, A. Š. paaiškinimas buvo kitoks, bet to niekas iš klasės mokinių nepaliudijo, po įvykusio konflikto mergaitės kuratorei skundėsi dėl A. Š. elgesio. Liudytoja taip pat teigė, kad dailės pamokos metu galėjo būti žodinis konfliktas, nes dailės mokytojas papasakojo tą patį, ką pasakojo mergaitės. Dar daugiau, šiuo atveju pažymėtina ir tai, jog liudytoja R. M. parodė, jog ne kartą yra gavusi nusiskundimų iš mergaičių, kad A. Š. joms reiškia pretenzijas, pyksta, priekaištauja ar iškeikia. Teismas atkreipia dėmesį, jog nukentėjusiųjų K. S. ir V. R. įstatyminių atstovių K. B. ir I. R. duoti parodymai tarpusavyje sutampa, yra nuoseklūs, juos patvirtina kitų liudytojų teisme duoti parodymai, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Taip pat iš liudytojų parodymų matyti, jog tarp A. Š. ir kitų mokinių yra įtempti santykiai, A. Š. priešiškai nusiteikęs į aplinką, todėl dėl jo elgesio mokykloje yra gautas ne vienas nusiskundimas. Paminėtina ir tai, kad pati A. Š. motina teisme parodė, kad, kai A. Š. supyksta, jis užsiplieskia, replikuoja žodžiais.

Visos šios aplinkybės rodo, kad A. Š., būdamas klasėje pamokos metu, kur galioja moralės normos ir kiti visuotinai pripažinti elgesio standartai, jų nesilaikė, t. y. vartojo keiksmažodžius, trukdė bendraklasiams, spardė kėdes, taip pažeisdamas viešąją tvarką, o tokie jo veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę. Tai, kad A. Š. veiksmais buvo kėsinamasi į viešosios tvarkos pažeidimą, liudija ir tai, jog iš karto po įvykio vaikai buvo vedami pas klasės kuratorę, vėliau ir pas socialinę pedagogę, buvo skambinta tiek nukentėjusių mergaičių tėvams, tiek ir A. Š. tėvams, kviečiama gerovės komisija, o nukentėjusių mergaičių motinos rašė pareiškimus policijoje. Todėl iš bylos aplinkybių matyti, kad A. Š. veika atitinka nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymius.

A. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad jis yra nepilnametis, administracine tvarka nebaustas, į tai, jog sunkiai išgyvena šį įvykį, dėl ko suprastėjo jo sveikata, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, jam skirtina nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda, kurios dydis, kaip nepilnamečiui lygus pusei minimalaus dydžio baudos, numatytos straipsnio sankcijoje (ANK 44 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 44 straipsniu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

A. Š. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalyje, paskirti administracinę nuobaudą – 15 (penkiolikos) eurų baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Teisėja Ilona Jakubėnienė