Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-06-13 · Civilinė byla Nr. 2S-1046-163/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-13
Bylos Nr.
2S-1046-163/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-03875-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alona Romanovienė
Kreditorius
UAB „Snoro lizingas“
Skolininkas
R. B.
Pranešėja A. Romanovienė Civilinė byla Nr. 2S-1046-163/2013Teisėja D. Žvinklytė (Proceso Nr. 2-06-3-03875-2013-0)
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 103.4; 122.3
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. birželio 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditorės UAB „Snoro lizingas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-09 nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės UAB „Snoro lizingas“ pareiškimą skolininkui R. B. dėl teismo įsakymo išadavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

kreditorė kreipėsi į teismą, prašydama išduoti teismo įsakymą išieškoti iš skolininko R. B. 43,56 Lt skolos, 40,04 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 14,00 Lt žyminio mokesčio.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-04-09 nutartimi atsisakė priimti kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Snoro lizingas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui R. B.. Sugrąžino UAB „Snoro lizingas“ 14 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2013-04-02 mokėjimo nurodymu dokumento Nr. TL34212, AB SEB banke. Nurodė, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Taip pat nurodė, kad ginčo šalių sutartyje nustatyti 0,5 procento dydžio delspinigiai vertintini kaip neprotingai dideli, neatitinkantys šalių (kredito davėjo ir vartotojo fizinio asmens) interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, todėl teismas konstatavo, kad netesybos yra aiškiai per didelės, nes delspinigių suma (40,04 Lt) yra artima paskolos sumai (43,56 Lt).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu kreditorė UAB Snoro lizingas“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-09 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad prašomi delspinigiai klaidingai lyginami su vartojimo kredito suma. Taip pat nurodo, kad CPK XXIII skyriaus normos, reglamentuojančios bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumus, nenumato, kad teismas tokiose bylose turėtų pareigą tikrinti kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumą, taigi teismas neturi pareigos kontroliuoti netesybų normos, kadangi skolininkas turi teisę gintis pats, pareikšdamas prieštaravimą. Pažymi, kad civilinio proceso teisės doktrinoje nurodoma, kad sąveika „aiškiai nepragrįstas reikalavimas“ suvokiama kaip neturintis pagrindo, neargumentuotas, absurdiškas arba nesąžiningas reikalavimas. Taip pat nurodo, kad tokia teismo nuostata apriboja kreditoriaus teisę kreiptis į teismą, kadangi iš teismo pozicijos akivaizdu, jog kreditorius negali kreiptis į teismą, jeigu, jeigu jo su klientais sudarytose vartojimo kredito sutartyse numatytas delspinigių dydis yra 0,5 procentai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo motyvuodamas tuo, kad kreditorės pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. Pagal CPK 431 straipsnio 1 dalį prieš tai minėtame CPK skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.). Tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje pabrėžiama, kad teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami CPK įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai, kurie leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Prašydamas išduoti teismo įsakymą kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (CPK 433 straipsnio 3 dalis), o teismas spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis). CPK 435 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas atsisako priimti teismo pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka CPK 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teismo įsakymo išdavimo priėmimo stadijoje vertino tarp šalių susiklosčiusių santykių pobūdį ir nusprendė, kad ginčo sutartyje nustatyti 0,5 procento dydžio delspinigiai vertintini kaip neprotingai dideli, neatitinkantys šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Taigi teismas iš esmės vertino bei pasisakė dėl kreditorės pareikšto reikalavimo dėl 40,04 Lt nuostolių priteisimo pagrįstumo, todėl pažeidė CPK 435 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina, kad šie klausimai galės būti sprendžiamai tik nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. skolininkui CPK 439 straipsnio nustatyta tvarka pareiškus prieštaravimus dėl kreditorės pareikšto reikalavimo ir teismui toliau bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka. Skolininko teisė pateikti prieštaravimus garantuoja jos teisių apsaugą nuo nepagrįsto ar ginčytino kreditorės reikalavimo pareiškimo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismui nebuvo jokio pagrindo vadovaujantis CPK 435 straipsnio 2 dalimi atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suvaržė kreditorės teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynybos būdą, kreipiantis į teismą su tokiais reikalavimais įstatyme nustatyta tvarka (šiuo atveju – supaprastinto proceso tvarka).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas. Kadangi pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija (CPK 431 straipsnio 6 dalis), todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-09 nutartis naikintina ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartį panaikinti ir kreditorės UAB „Snoro lizingas“ pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėja Alona Romanovienė