Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-12-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-526-891/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A13.-1610-893/2018Nutarimas · 2018-11-05Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. AN2-526-891/2018Nutartis · 2018-12-27Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-27
Bylos Nr.
AN2-526-891/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01246-2018-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Pažeidėjas
V. V.
Nukentėjusysis
J. B.
Advokatai
Danutė Jaudegienė, Vaitiekus Novikevičius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-526-891/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01246-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. V. įgalioto atstovo advokato Vaitiekaus Novikevičiaus (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutarimo, kuriuo V. V. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 5 dalyje, ir nubausta 300 € dydžio bauda, netaikant jos Akitos veislės šuns konfiskavimo bei, kuriuo iš V. V. nukentėjusiajai J. B. priteista 105,99 € už padarytą turtinę žalą ir 463,43 € bylinėjimosi išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. V. nubausta už tai, kad, būdama bausta už ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 5.4 punkto reikalavimą, kadangi 2018 m. balandžio 21 d., apie 12.20 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jai priklausantis Akitos veislės šuo pradėjo agresyviai loti, peršoko tvorą, užpuolė ir apkandžiojo J. B. terjerų ir prancūzų buldogų veislės šunis, o J. B. įkando į ranką. V. V. veiksmai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 346 straipsnio 5 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu V. V. įgaliotas atstovas advokatas V. Novikevičius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą V. V. atžvilgiu nutraukti, nukentėjusiosios J. B. prašymą dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti, priteisti iš nukentėjusiosios J. B. V. V. naudai 400 € už advokato teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme, taip pat apeliacinės instancijos teisme.

3. Nurodo, kad nutarimas iš esmės grindžiamas vien tik nukentėjusiosios J. B. parodymais. Pažymi, kad J. B. neturi specialiojo pasirengimo, operatyvinės veiklos ir kriminalinės žvalgybos darbuotojų įgūdžių, todėl esant stresinei ar konfliktinei situacijai visiškai tiksliai atpasakoti jos šuniukų ir jos rankos apkandžiojimo mechanizmo ir konkretaus tą padariusio šuns peštynių metu, kuriame dalyvavo keletas šunų, negali. Nukentėjusioji vedžiojo net tris šunis, ir kaip ji pati nurodė, be antsnukio, todėl egzistuoja tikimybė, jog jos šunys, būdami afekto būsenoje, apkandžiojo vienas kitą ir taip pat įkando jai į ranką. 2018-04-22 medicinos dokumento išraše nenurodoma, kokio dydžio sužalojimai yra nustatyti ant nukentėjusiosios kūno, taip pat ji į medikus kreipėsi tik kitą dieną po įvykio. Liudytoja veisėja O. M. parodė, kad ji girdėjo, kaip nukentėjusioji J. B. sakė, kad ji imsis visų įmanomų veiksmų, jog padaryti V. V. gyvenimą neįmanomu. V. V. santykiai su kaimynais (J. B. ir J. T.) yra komplikuoti dėl nuolatinių skundų prieš V. V., todėl apeliantas neatmeta ir keršto tikimybės. Pažymi, kad vien nukentėjusiosios J. B. įspėjimas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ar nukentėjusiosios parodymų melagingumo konstatavimas ar nekonstatavimas nepatvirtina pačios nukentėjusiosios parodymų patikimumo. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios parodymai vertintini kritiškai ir jais vadovautis nėra tikslinga.

4. Skunde pažymima, kad tiek teikiant 2018-05-23 paaiškinimą policijos komisariatui, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pati V. V. savo kaltę pripažino tik iš dalies (tik todėl, kad jai nutiko nelaimė) ir davė nuoseklius bei išsamius parodymus. Ji nenurodė, kad būtent jos šuo apkandžiojo nukentėjusiosios J. B. šunis ir įkando jai į ranką. V. V. su 2018-05-07 tarnybiniame pranešime nurodyta įvykio interpretacija, tai yra, kad policijos pareigūnui bendraujant su ja telefonu ji jam nurodė, jog jos šuo apkandžiojo nukentėjusiosios J. B. šunis ir jos ranką, nesutiko. Byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, išskyrus nukentėjusiosios J. B. parodymus, kad nukentėjusiajai į ranką įkando ir apkandžiojo jos šunis būtent V. V. šuo. Liudytojas J. T., kurio parodymais taip pat grindžiamas nutarimas, nukentėjusiosios J. B. šunų apkandžiojimo ir įkandimo į jos ranką fakto apskritai nematė. Medicinos dokumentų išrašas Nr. LA 2018-52069, kuriame konstatuota nukentėjusiosios J. B. specialioji būklė, jokiais atvejais neįrodo, kad sužalojimai nukentėjusiajai padaryti šuns įkandimo metu ir kad jai į ranką įkando būtent V. V. šuo. Be to, išraše konstatuotos patinimo ir nubrozdinimų sąvokos, kas suponuoja mintį, kad jos galėjo atsirasti ne nuo didelio, kaip V. V., o nuo mažo, kaip J. B., šuns įkandimų. 2018-04-21 išrašas iš ligos istorijos, kuriame konstatuoti nukentėjusiosios J. B. Bostono terjero patirti sužalojimai, taip pat jokiais atvejais neįrodo, kad šį J. B. šuniuką apkandžiojo būtent V. V. šuo. Be to, išraše konstatuotos žaizdelių sąvokos taip pat suponuoja mintį, kad jos galėjo atsirasti nuo mažo šuns įkandimų. Kita vertus, nukentėjusiosios J. B. šunų padarytų sužalojimų mastui konstatuoti turėjo būti skirta valstybinė teismo medicinos ekspertizė. Apelianto nuomone, iš byloje esamų duomenų negalima daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas pagrindė V. V. kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo. Apylinkės teismas nukentėjusiosios parodymams suteikė didesnę įrodomąją galią, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei asmens teisę į teisingą procesą.

5. Skunde taip pat nurodoma, kad nukentėjusiosios J. B. prašymai dėl turtinės žalos atlyginimo bei atstovavimo išlaidų priteisimo turėtų būti atmesti, o apelianto prašymas dėl atstovavimo išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas priteisimo iš nukentėjusiosios J. B. V. V. naudai, tenkintinas, nes neįrodyta, kad V. V. dalyvavo padarant administracinį nusižengimą. Kita vertus, apeliantas teigia ir tai, kad abu prašymai yra ženkliai per dideli. Nukentėjusiosios įsigyti vaistai ir maisto papildai su rankos gydymu nieko bendro neturi ir ne visi jai buvo paskirti, be to, skaitmeninių rentgeno nuotraukų nukentėjusiosios J. B. šuniukams darymas nebuvo būtinas, nes medicininiuose dokumentuose jiems konstatuoti sužalojimai nurodomi paviršutiniškai, taip pat šuniukų apsilankymas pas gydytoją nebuvo pirminis, todėl turtinės žalos dydis turėtų būti mažinamas. Nukentėjusioji J. B. nepateikė bylą nagrinėjančiam pirmos instancijos teismui duomenų, šiuo atveju detalizuoto jai suteiktų teisinių paslaugų aprašo, iš kurio matytųsi, kiek atstovavimo išlaidų prašoma priteisti už konkrečią suteiktą paslaugą, be to, vienas teismo posėdis neįvyko dėl pačios nukentėjusiosios J. B. kaltės, nes neatvyko jos liudytojai, taip pat vienas teismo posėdis neįvyko dėl teisėjo ligos iš anksto apie tai nepranešant proceso dalyviams, dėl ko susidarė papildomos išlaidos nukentėjusiosios atstovui už atvykimą į teismą, todėl nukentėjusiosios J. B. patirtos išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą turėtų būti mažinamos.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Zbignev Romeiko prašo skundą atmesti ir teismo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad su apelianto pateiktais argumentais kategoriškai nesutinka, nes mano, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą visapusiškai ir objektyviai įvertino surinktus įrodymus, o apeliantas savo skunde remiasi ne faktinėmis aplinkybėmis, o prielaidomis.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusiosios J. B. įgaliota atstovė advokatė Danutė Jaudegienė prašo skundą atmesti ir teismo nutarimą palikti nepakeistą bei priteisti nukentėjusiosios patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tai yra 150 €. Nurodo, kad V. V. nepaneigė pirmos instancijos teisme surinktų įrodymų, patvirtinančių, kad ji padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Teigia, kad visiškai nepagrįstas V. V. teiginys, kad anksčiau įvykę užpuolimai negali turėti prejudicinės galios šioje administracinio nusižengimo byloje, nes visi šie įvykiai liudija, jog V. V. netinkamai įgyvendina šunų priežiūrą, o po buvusių įvykių nepadarė jokių išvadų bei nesiėmė jokių veiksmų, kad tokia žala neatsirastų ateityje, dėl ko, nukentėjusiosios nuomone, pirmosios instancijos teismas galėjo taikyti šuns konfiskavimą. Tvirtina, kad visiškai nepagrįsti ir V. V. argumentai dėl turtinės žalos atlyginimo mažinimo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

8. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, neigia V. V. kaltę, taip pat nesutinka su priteistinos turtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų dydžiais.

9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, konstatuoja, kad nors V. V. savo kaltę iš esmės neigia, jos kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 5 dalyje, neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu. Kita vertus, aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą ir apeliaciniam skundui nagrinėti pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutarimas yra keistinas, kadangi nukentėjusiajai priteistos per didelės sumos padarytai turtinei žalai atlyginti bei atstovo paslaugoms apmokėti.

Dėl įrodymų vertinimo ir V. V. veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 346 straipsnio 5 dalį

10. ANK 346 straipsnio 4 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė asmenims už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Jei šis pažeidimas padarytas pakartotinai, asmuo atsako pagal ANK 346 straipsnio 5 dalį. Sprendžiant klausimą, ar asmeniui kyla atsakomybė pagal ANK 346 straipsnio 5 dalį, privalu nustatyti, kokio teisės akto ir kokius reikalavimus asmuo pažeidė, kad dėl tokio pažeidimo atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui bei kad toks pažeidimas padarytas pakartotinai, kaip tai numato ANK 40 straipsnis.

11. Apylinkės teismas pripažino V. V. pažeidusia bendruosius gyvūnų laikymo reikalavimus, numatytus Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 (nauja redakcija nuo 2016-01-01) (toliau – Gyvūnų laikymo taisyklės), 5.4 punkte, tai yra, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, jog jų gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų, nes V. V. priklausantis Akitos veislės šuo pradėjo agresyviai loti, peršoko tvorą, užpuolė ir apkandžiojo J. B. terjerų ir prancūzų buldogų veislės šunis, o J. B. įkando į ranką. Apylinkės teismas taip pat nustatė, kad administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, todėl V. V. nubaudė pagal ANK 346 straipsnio 5 dalį.

12. Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė V. V. kaltės dėl jai inkriminuojamo nusižengimo, rėmėsi tik nepatikimais nukentėjusiosios parodymais, tuo pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, konstatuoja, kad visi V. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo požymiai yra įrodyti, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

13. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pirmiausia pažymėtina, kaip nurodo ir apeliantas bei kaip skundžiamame nutarime pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, kad šioje byloje apklausti liudytojai nagrinėjamo įvykio betarpiškai nematė, kad įvykyje betarpiškai dalyvavo tik V. V. ir J. B.. Tačiau nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios J. B. parodymams suteikė didesnę įrodomąją galią. Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad V. V. padarė ANK 346 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, rėmėsi ne tik nuosekliais nukentėjusiosios J. B. parodymais, tai yra tiesioginiais įrodymais, bet ir kitais, netiesioginiais įrodymais – policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis, kuriais patvirtinamos nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės, liudytojo J. T., kuris patvirtino, kad jo žmona J. B. išvedė du jų šunis pasivaikščioti, o po kurio laiko pro atvirą langą jis girdėjo triukšmą, šunų lojimą, išbėgęs į lauką pamatė atbėgančią su šunimis žmoną ir kaip kaimynė V. V. nutempė savo šunį, kad jų šunys grįžo sužaloti ir žmonos ranka buvo sužalota, parodymais, medicinos dokumentų išrašais, kuriuose užfiksuoti nukentėjusiajai ir jos Bostono terjerui padaryti sužalojimai, tai yra duomenimis, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės šiai bylai teisingai išnagrinėti, ir tik ištyręs bei įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, padarė išvadas dėl V. V. kaltės. Taigi, apeliacinio teismo vertinimu, apylinkės teismas nei įrodymų vertinimo taisyklių, nei asmens teisės į teisingą procesą nepažeidė. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų asmens kaltei pagrįsti ar nekaltumui įrodyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami padaryti neabejotinai išvadai dėl V. V. kaltės.

14. Apeliantas skunde teigia, kad egzistuoja tikimybė, jog pačios J. B. šunys, būdami afekto būsenoje, apkandžiojo vienas kitą ir taip pat įkando jai į ranką. Aukštesnės instancijos teismas, pritardamas apylinkės teismo argumentams, tokią V. V. versiją atmeta kaip gynybinę, prieštaraujančią byloje surinktiems ir skundžiamame nutarime išdėstytiems bei aptartiems įrodymams. Apelianto teiginiai apie kaimynų kerštą taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Nors tiek administracinėn atsakomybėn patraukta V. V., tiek J. B. pripažino, kad santykiai tarp jų nėra geri, iš bylos duomenų taip pat matyti, kad tarp proceso šalių vyksta konfliktai, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusioji J. B. ar liudytojas J. T. siektų melagingai apkalbėti V. V.. Apeliantas taip pat teigia, kad medicinos dokumentų išrašuose užfiksuota informacija rodo, kad sužalojimai nukentėjusiajai ir jos šuniui galėjo atsirasti nuo mažo šuns įkandimų, kad nukentėjusiosios J. B. šunų padarytų sužalojimų mastui konstatuoti turėjo būti skirta valstybinė teismo medicinos ekspertizė. Tačiau šie apelianto teiginiai atmestini kaip teisiškai nereikšmingi. Pažymėtina, kad priešingai nei teigia apeliantas, nagrinėjamu atveju nėra svarbu nustatyti, kas ir kokius konkrečius sužalojimus padarė, koks šunų padarytų sužalojimų mastas, kadangi ANK 346 straipsnio 5 dalies dispozicija to nereikalauja. Šiuo atveju svarbu nustatyti, kad asmuo pažeidė atitinkamą teisės aktą ir, kad dėl šio pažeidimo atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Kaip nustatyta byloje, to neginčija ir pati V. V.. Ji, nors ir jau būdama prie savo terasos durų, paliko kuriam laikui be priežiūros savo be antsnukio buvusį Akitos veislės šunį, paleido pavadėlį, dėl ko pastarasis pabėgęs peršoko per terasos tvorelę, nubėgo prie J. B. ir jos vedžiojamų šunų bei tarp šunų kilo peštynės, po kurių tiek šunys, tiek J. B. ranka buvo sužaloti. Taigi pati V. V. neginčijo, kad jos šuo buvo palaidas, pabėgo ir, kad tiek J. B., tiek jos šunų patirti sužalojimai, atsirado būtent nagrinėjamo įvykio metu po šunų peštynių. Šios aplinkybės rodo, kad būtent V. V. savo elgesiu pažeidė bendruosius gyvūnų laikymo reikalavimus, numatytus Gyvūnų laikymo taisyklių 5.4 punkte, tai yra neužtikrino, jog jai priklausantis šuo nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, nesužeistų kitų gyvūnų, ir būtent dėl jos veiksmų (netinkamos šuns priežiūros) atsirado žala J. B. sveikatai bei buvo sužalotas J. B. šuo. Kuris šuo ir kokius konkrečius sužalojimus padarė, koks sužalojimų mastas, šiuo atveju kvalifikuojant V. V. veiksmus pagal ANK 346 straipsnio 5 dalį esminės reikšmės neturi. Kadangi V. V. 2018-02-20 buvo nubausta už ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą, nuo administracinio nurodymo įvykdymo iki nagrinėjamo nusižengimo padarymo dienos nepraėjo vieneri metai, todėl V. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 346 straipsnio 5 dalį kaip pakartotinis nusižengimas.

Dėl turtinės žalos ir turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo

15. Apeliantas taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo dalį, kuria nukentėjusiajai J. B. iš V. V. priteista 105,99 € padarytai turtinei žalai atlyginti bei 463,43 € atstovo paslaugoms apmokėti ir prašo iš nukentėjusiosios J. B. priteisti V. V. naudai 400 € už advokato teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme bei bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliaciniu procesu.

16. ANK 664 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar <...> tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. ANK 666 straipsnyje nurodyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

17. Aukštesnysis teismas, vadovaudamasis ANK 664 straipsnio 2 dalimi, 666 straipsniu, BPK 106 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgęs į tai, kad V. V. pripažinta kalta padariusi ANK 346 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, administraciniu nusižengimu buvo padaryta turtinė žala, o pirmosios instancijos teisme kaip nukentėjusiosios atstovas dalyvavo advokato padėjėjas, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš V. V. priteisė nukentėjusiajai J. B. turtinės žalos atlyginimą bei nukentėjusiosios patirtas išlaidas atstovo paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad V. V. atstovo apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarimo panaikinimo ir administracinio nusižengimo bylos V. V. atžvilgiu nutraukimo iš esmės netenkinamas, todėl pagrindo svarstyti ir tenkinti apelianto prašymą dėl 400 € priteisimo iš nukentėjusiosios J. B. V. V. naudai nėra.

18. Kita vertus, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nukentėjusiosios J. B. prašymą dėl turtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš V. V. tenkino visiškai. Apygardos teismas su tokiu apylinkės teismo sprendimu sutinka tik iš dalies. Nukentėjusiosios patirtos 95,96 € išlaidos už šuns gydymą yra pagrįstos išrašu iš ligos istorijos, kuriame nurodytos 2018-04-21 šuniui atliktos procedūros, paskirti vaistai, taip pat mokėjimo kvitu. Pripažinti tam tikras atliktas procedūras, kaip nurodo apeliantas, netikslingomis ar nereikalingomis šiuo atveju jokio objektyvaus pagrindo nėra. Vien apelianto subjektyvus situacijos vertinimas negali būti pagrindu šias išlaidas mažinti. Tačiau sutiktina su apeliantu, kad išlaidos už nukentėjusiosios gydymą nėra pagrįstos. Kaip matyti iš recepto (b. l. 43), J. B. buvo išrašyti „Neurorubine“ vaistai, kurie yra B grupės vitaminų kompleksas, nesusiję su rankos gydymu, o valerijono tinktūra nebuvo išrašyta, be to, receptas išrašytas tik 2018-04-25, taip pat, kaip matyti iš kvito (b. l. 44), nukentėjusioji savo prašyme dėl turtinės žalos atlyginimo nurodė didesnę vaistų įsigijimo kainą (už vaistus mokėjo 8,03 €, nors nurodė, kad 10,03 €), taigi pagrindo nagrinėjamu atveju pripažinti šias išlaidas turtine žala nėra. Esant šioms aplinkybėms nukentėjusiosios prašymas dėl turtinės žalos priteisimo mažintinas 10,03 € suma.

19. Byloje yra pateikti pinigų priėmimo kvitai, kuriuose nurodyta, kad J. B. už jai suteiktas atstovavimo paslaugas pirmosios instancijos teisme sumokėjo 363 € ir 100,43 €. PVM sąskaitose-faktūrose aprašytos J. B. suteiktos teisinės paslaugos, tai yra procesinių dokumentų rengimas ir atstovavimas teisme administracinio nusižengimo byloje, tačiau nėra detalizuota, kiek atstovavimo išlaidų prašoma priteisti už konkrečią suteiktą paslaugą. Pažymėtina, kad byla nėra didelės apimties ar sudėtinga, nors byloje vyko ne vienas teismo posėdis, tačiau posėdžių skaičius buvo didesnis ir dėl to, kad nukentėjusioji ir jos atstovas pageidavo apklausti jų nurodytus liudytojus, todėl prašymas papildomai priteisti 100,43 € už atstovavimą teisme yra perteklinis. Be to, pažymėtina, kad nukentėjusioji naudojosi advokato padėjėjo paslaugomis. Advokato padėjėjas atstovaujamosios interesais paruošė vieną dokumentą – prašymą, kurio apimtis nedidelė. Esant šioms aplinkybėms, nukentėjusiajai priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas iki 363 €.

20. Įvertinus visa tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutarimas keistinas.

21. Nukentėjusiosios atstovės atsiliepime į skundą prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliaciniu procesu. Su atsiliepimu pateikta sąskaita už teisines paslaugas Nr. 20181214-1 150 € sumai ir mokėjimo nurodymas 150 € sumai. Sąskaitoje aprašytas teisinės pagalbos pobūdis, nurodyta, kad nukentėjusiosios 150 € išlaidas advokatui sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimas Vilniaus apygardos teismui. Šis prašymas tenkinamas iš dalies. Kaip jau minėta, byla nėra didelės apimties ar sudėtinga, be to, advokatės atstovaujamosios interesais paruoštas atsiliepimas yra nedidelės apimties, jame kartojamos ir prašyme dėl turtinės žalos atlyginimo nurodytos aplinkybės, taip pat pažymėtina, kad, remiantis ANK 649 straipsnio 1 dalimi, pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą nukentėjusiajai nėra privaloma, tai yra tik jos teisė. Esant šioms aplinkybėms, nukentėjusiajai priteistina mažesnė, tai yra 50 € suma, už turėtas išlaidas advokato paslaugoms apeliacinio proceso metu apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutarimą dalyje dėl nukentėjusiajai J. B. priteistos turtinės žalos ir turėtų išlaidų atstovo paslaugoms apmokėti priteisimo.

Iš V. V. nukentėjusiajai J. B. priteisti 95,96 € padarytai turtinei žalai atlyginti ir 363 € atstovo paslaugoms apmokėti.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nukentėjusiosios J. B. įgaliotos atstovės advokatės Danutės Jaudegienės prašymą dėl proceso išlaidų, susijusių su apeliaciniu procesu, tenkinti iš dalies. Iš V. V. nukentėjusiajai J. B. priteisti 50 € advokato paslaugoms apmokėti. Kitoje dalyje prašymą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Arūnas Budrys