- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-05
- Bylos Nr.
- e2-3720-1068/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00955-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė
- Ieškovas
- S. J.
- Atsakovas
- I. Š.
- Trečiasis asmuo
- S. Š.
- Advokatai
- Darius Pocius
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.3.4; 2.3.3.5; 3.2.6.1; 3.2.6.5.
2019 m. lapkričio 5 d.
institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apaugos ir darbo ministerijos atstovei Rasai Piekienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. J. ieškinį atsakovui I. Š. dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, trečiasis asmuo S. Š., išvadą teikianti institucija – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas S. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nustatymo ir nuginčijimo, kuriuo prašo pripažinti, kad I. Š. nėra J. Š. tėvas ir panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašą, kuriame nurodyti duomenys apie vaiko tėvą - I. Š., taip pat pripažinti jį vaiko J. Š. tėvu, suteikiant vaikui pavardę – J. ir įrašyti gimimo įraše duomenis apie tėvą - S. J.. Nurodė, kad su S. Š. gyvena kartu nuo 2018 metų liepos mėnesio. 2019 m. rugpjūčio 26 d. jiems gimė dukra J. Š.. Klaipėdos miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius atsisakė padaryti gimimo įrašą, kuriame vaiko pavardė būtų nurodyta J., kadangi nuo santuokos nutraukimo tarp S. Š. ir atsakovo I. Š. nebuvo praėję trys šimtai dienų, todėl gimimo įraše įrašyta vaiko pavardė – Š., o tėvu įrašytas I. Š.. Jis yra tikrasis vaiko biologinis tėvas, todėl nori, kad vaikas turėtų jo pavardę ir jis būtų įrašytas į gimimo įrašą kaip vaiko tėvas.
Atsiliepimas
Atsakovas I. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad visiškai sutinka su ieškiniu dėl tėvystės nustatymo. Patvirtina, kad nėra J. Š., gim. (duomenys neskelbtini) , tėvas. Su mergaitės motina, buvusia sutuoktine S. Š. nebendrauja nuo 2018 m. liepos mėn., nuo to laiko kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Santuoka tarp jo ir buvusios sutuoktinės nutraukta (duomenys neskelbtini). Prašo pripažinti, kad jis nėra J. Š. tėvas ir panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašą, kuriame nurodyti duomenys apie jį kaip vaiko tėvą.
Trečiasis asmuo S. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovo pareikštu ieškiniu sutinka, nes jis visiškai pagrįstas. Su atsakovu I. Š. susituokė (duomenys neskelbtini). Nuo 2018 metų liepos mėnesio nebegyvena kartu kaip šeima, neveda bendro ūkio, gyvena skyrium, nes bendras gyvenimas tapo neįmanomas dėl skirtingų charakterių, požiūrio į šeimos gyvenimą, sutuoktinių pareigas. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu jų santuoka nutraukta. Su ieškovu S. J. gyvena kartu nuo 2018 metų liepos mėnesio. (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra J. Š.. Klaipėdos miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius atsisakė padaryti gimimo įrašą, kuriame vaiko pavardė būtų nurodyta J., nes nuo santuokos nutraukimo tarp jos ir atsakovo I. Š. nebuvo praėję trys šimtai dienų, todėl gimimo įraše įrašyta vaiko pavardė – Š., o tėvu įrašytas I. Š.. Ieškovas yra tikrasis vaiko biologinis tėvas. Atsakovas I. Š. su vaiku nebendrauja, jo nepažįsta, jokių ryšių su vaiku nepalaiko, tarp atsakovo ir vaiko nėra glaudaus emocinio ryšio. Tuo tarpu ieškovas gyvena kartu su vaiku, rūpinasi juo ir jį išlaiko, tarp ieškovo ir mažamečio vaiko yra glaudus emocinis ryšys. Tarp ieškovo S. J. ir nepilnamečio vaiko J. Š. susiklostę tėviški santykiai, todėl ieškovas nori, kad vaikas turėtų jo pavardę ir jis būtų įrašytas į gimimo įrašą kaip vaiko tėvas ir šie jo norai visiškai pagrįsti.
Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad vadovaudamasis nacionalinėje ir tarptautinėje teisėje įtvirtintais vaiko teisių apsaugos ir gynybos principais daro išvadą, jog vaiko J. Š., tikrosios kilmės nustatymas visiškai atitiks vaiko interesus.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas, atsakovas ir trečiasis asmuo palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas pozicijas. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apaugos ir darbo ministerijos atstovė patvirtino, kad ieškinio tenkinimas atitiks vaiko interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
Ieškinys tenkinamas visiškai, surašant sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo I. Š. ir trečiojo asmens S. Š. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu (el.b.l. 8-10 b.l.). Nepilnamečio vaiko J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gimimas įregistruotas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (duomenys neskelbtini) įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), tėvu nurodytas atsakovas I. Š. (el.b.l. 7 b.l.).
Nuginčyti tėvystę galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės (CK 3.148, CPK 389 straipsniai).
Byloje vaiko DNR ekspertizė neatlikta, bet pateikti duomenys (šalių paaiškinimai), kad ieškovas ir vaiko motina – trečiasis asmuo gyvena kartu, ieškovas rūpinasi ir išlaiko savo biologinę dukrą, kuri tik užregistruota atsakovo vardu, nes nuo atsakovo ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo iki vaiko gimimo nebuvo praėję daugiau kaip trys šimtai dienų.
Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjų I. Š. ir S. Š. (duomenys neskelbtini) kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo nurodyta, kad jau daugiau nei metus jie netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo.
Tokiu būdu, remdamasis išklausytais teismo posėdyje asmenų paaiškinimais, teismas nustato, kad atsakovas I. Š. nėra nepilnamečio vaiko J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o ji – nėra jo duktė (CPK 185, CK 3.149 straipsniai). J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), atliktas įrašas apie tėvą I. Š. naikintinas.
Nuginčijus tėvystę, turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t.y. tėvystės nuginčijimo instituto kilmė ir tikslas - nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Teismas, vadovaudamasis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnio 1 dalimi), nustato, kad S. J. yra J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (CK 3.148 straipsnio 1 dalis), o nepilnametė J. Š., gim. (duomenys neskelbtini) – yra jo duktė. Ieškovui išaiškinta įstatymo nuostata, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).
Vaikas turi teisę žinoti savo tikruosius tėvus, o taip pat turėti tėvų pavardę (CK 3.161 straipsnio 1-2 dalys). Jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų sutarimu. Pagal 2016-12-28 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-334 „Dėl civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“ 60 punktą, registruojant tėvystės (motinystės) nustatymą ar nuginčijimą, paliekama vaiko turima pavardė ir tautybė, jei teismo spendime dėl tėvystės (motinystės) nustatymo ar nuginčijimo nenurodyta kitaip. Ieškovas prašė suteikti nepilnametei dukrai jo pavardę „J.“, tokiam ieškovo prašymui dalyvaujantys byloje asmenys prieštaravimo nepateikė, todėl ieškovo prašymas tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Ieškovas S. J. patyrė bylinėjimosi išlaidas – 150 Eur žyminio mokesčio, patirtų išlaidų dėl teisinės pagalbos ieškovas teismui nenurodė ir neprašė jų priteisti. Kadangi ieškovo ieškinys yra patenkintas pilna apimtimi, iš atsakovo turėtų būti priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
Įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, pasakytina, kad šiuo atveju nebūtų teisinga iš atsakovo I. Š. priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai, nors ieškinys yra patenkintas pilna apimtimi. Tuo pačiu pagrindu, procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos, sudarančios 6,64 Eur sumą, priteistinos valstybės naudai iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Nustatyti, kad I. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra vaiko J. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o J. Š. – jo dukra, ir panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus atliktame J. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašą apie tėvą I. Š..
Nustatyti, kad J. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra S. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) o ji – jo duktė.
Nustačius tėvystę, suteikti J. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo pavardę J. ir ją vadinti J. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovo S. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.
Ne vėliau kaip per vieną darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriui, kad šis išregistruotų I. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvystę, įregistruotų S. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvystę, padarytų pakeitimus J. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo įraše bei išduotų naują gimimo liudijimą.