Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-08-14 · Administracinė byla Nr. I-3208-331/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-08-14
Bylos Nr.
I-3208-331/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01404-2019-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3208-331/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01404-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2., 55.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 14 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir VPN), 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

1.1. Skunde pareiškėjas nurodė, kad neturtinę žalą patyrė dėl netinkamų kalinimo sąlygų VPN už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 20 d. iki 2019 m. kovo 31 d. Paaiškino, kad minėtu laikotarpiu atliekant bausmę jam teko mažesnis gyvenamasis plotas, negu garantuojama teisės aktuose.

1.2. Nurodė, kad kamerose neveikė ventiliacija, oro judėjimo greitis buvo netinkamas, trūko švaraus oro, nebuvo tinkamai užtikrinamas patalpų apšvietimas.

Atsiliepimas

1.3. Pareiškėjas atsikirtime į VPN atsiliepimą papildomai nurodė, kad nesutinka su pateiktu atsiliepimu, nes drausmės grupės gyvenamosiose patalpose langai yra su dvejomis grotomis, kurios užstoja, tos patalpos yra techniškai netvarkingos, dirbtinė šviesa gadina pareiškėjo akis, nes yra labai stipri. Taip pat nurodė, kad Europos Žmogaus Teisių Konvencija nenumato jokio senaties termino dėl kankinimo.

2. Pateiktame atsiliepime atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 8–14). Prašė taikyti ieškinio senaties terminą.

2.1. Nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 9 d. iki 2019 m. kovo 31 d. atliko jam paskirtas nuobaudas už režimo reikalavimų pažeidimus kamerų tipo patalpose: Nr. 5K, Nr. 9K, Nr. 11K, Nr. 17K bei drausmės grupės gyvenamose patalpose Nr. 5D, Nr. 8D, Nr. 9D.

2.2. Atkreipė dėmesį, jog kamerų tipo patalpose ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose pareiškėjas buvo laikomas ne VPN administracijos valia – šiose patalpose jis atlikinėjo nuobaudas, kurios jam buvo skirtos už įstaigos režimo reikalavimų pažeidimus.

2.3. Pabrėžė, jog gyvenamojo ploto, tenkančio vienam nuteistajam dydis visose pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose atitinka Pataisos įstaigų vidaus taisyklių 11¹.2 punkto nustatytą normatyvą, o VPN kamerų tipo patalpose ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose vienu metu laikoma ne daugiau asmenų negu yra įrengta miegamųjų vietų.

2.4. Nurodė, jog visose VPN kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai. Gyvenamos patalpos vėdinamos per langus, patalpose papildomai įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos.

2.5. Paaiškino, kad visose VPN kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. Taip pat patalpose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas.

2.6. Atkreipė dėmesį, kad pataisos įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas, nebuvo. Pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės dėl jo laikymo VPN nėra pagrįstos dokumentais ar teisės aktais, skunde nurodyta neturtinės žalos suma nepagrįsta, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo turi būti atmestas.

Šalies argumentai

3. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad neturtinė žala kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų VPN laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 20 d. iki 2019 m. kovo 31 d.

3.1. Byloje yra aktualus ieškinio senaties termino taikymas, todėl ginčo teisiniams santykiams svarbus šio instituto reglamentavimas Lietuvos respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK). Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.127 str. 1 d. įtvirtintą bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nors ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).

3.2. LVAT yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia (lot. be kita ko), yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Be to, administracinių teismų praktikoje akcentuojama ir tai, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (žr. LVAT 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-520-845/2012 ir kt.).

3.3. LVAT formuodamas vienodą teismų praktiką administracinėse bylose nurodė, jog sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista (pvz., LVAT 2012 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-363/2012).

3.4. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo VPN pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenamojo ploto, sanitarinių bei higieninių sąlygų į pataisos namų administraciją. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvusios suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įstaigos administracijos, tačiau pareiškėjas į teismą kreipėsi 2019 m. balandžio 8 d. (b. l. 1–3), todėl daliai reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas praleido senaties terminą.

3.5. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz. LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

Atsiliepimas

3.6. Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos. Akcentuotina, jog gavęs atsakovo atsiliepimą, kuriame buvo prašoma taikyti ieškinio senatį ir su juo susipažinęs, pareiškėjas nepateikė teismui prašymo dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, taip pat nenurodė jokių svarbių bei objektyvių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindą kitaip vertinti ieškinio senaties taikymo klausimą. Atsikirtime į atsiliepimą pareiškėjas nurodė, kad Europos Žmogaus Teisių Konvencija nenumato senaties termino skundui paduoti. Dėl šio pareiškėjo argumento teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi šiuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebūtų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1975 m. vasario 21 d. sprendimas G. prieš Jungtinę Karalystę, p. 38).

3.7. Esant šioms aplinkybėms, atsakovo atstovo prašymas tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų, t. y. reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 20 d. iki 2016 m. balandžio 8 d. taikytinas ieškinio senaties terminas ir pareiškėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už nurodytą laikotarpį atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.). Sprendžiant dėl skundo reikalavimų pagrįstumo yra reikšmingas pareiškėjo buvimas VPN nuo 2016 m. balandžio 9 d. iki 2019 m. kovo 31 d.

4. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnį kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

5. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį, teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

6. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą).

7. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jam galimai padarytą žalą ginčo laikotarpiu pareiškėjas kildina iš to, jog buvo laikomas kamerų ir drausmės tipo patalpose, kuriose nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis ploto reikalavimas.

Motyvuojamoji dalis

7.1. Teismas sprendžia galimus viešojo administravimo subjekto neteisėtus veiksmus laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 9 d. iki 2019 m. kovo 31 d., kai pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose.

7.2. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Taisyklės), 11¹ punkte buvo nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (11¹.2 punktas, ginčo metu galiojusi redakcija), 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) (11¹.1 punktas).

7.3. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad VPN nėra kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nėra sisteminama informacija, kokiose patalpose ir kokiais laikotarpiais nuteistieji gyvena atlikdami jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes. Be kita ko nurodė, jog VPN kamerų tipo patalpose ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose vienu metu laikoma ne daugiau asmenų negu yra įrengta miegamųjų vietų.

7.4. Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti (b. l. 10) matyti, kad ginčo laikotarpiu, kai pareiškėjas gyveno kamerų tipo patalpose: Nr. 5K, Nr. 9K, Nr. 11K, Nr. 17K bei drausmės grupės gyvenamosiose patalpose: Nr. 5D, Nr. 8D, Nr. 9D, vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas atitiko minimalaus ploto reikalavimus. Atitinkamai kamerų tipo patalpose: Nr. 5K – 4,69 kv. m.; Nr. 9K – 5,80 kv. m.; Nr. 11K – 4,75 kv. m.; Nr. 17K – 5 kv. m. ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose: Nr. 5D – 4,86 kv. m.; Nr. 8D – 5,12 kv. m.; Nr. 9D – 4,74 kv. m.

7.5. Teismas pažymi, jog net neįskaičiavus sanitarinio mazgo, esančio kamerų tipo patalpose ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose į bendra šių patalpų naudojamą plotą, minėtose kamerų tipo patalpose bei drausmės grupės gyvenamosiose patalpose nebūtų pažeistas minimalaus ploto reikalavimas.

8. Pareiškėjas žalos atlyginimą taip pat kildina iš to, jog VPN kamerose neveikė ventiliacija, vėdinama buvo tik per langus, o langus uždengia grotos. Taip pat, anot pareiškėjo, nėra užtikrinamas švaraus oro kiekis.

8.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos“ bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010). HN 76:2010 24 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo įstaiga turi užtikrinti galimybę vėdinti gyvenamąsias patalpas pro langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kita vertus, vadovaujantis HN 76:2010 2 punktu, ši Higienos norma yra taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

8.2. Higienos normoje 134:2015 nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir (ar)persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C (16 p.). Atsakovės atstovas nurodė, kad visos VPN kamerų tipo patalpos (taip pat ir drausmės grupės gyvenamosios patalpos), įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau ­– ir Taisyklės), kurių 16.10 punktas nurodo, jog ,,kameros turi būti šildomos ir vėdinamos. Kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema“ (b. l. 14). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją su skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus VPN veiksmus šiuo aspektu.

9. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad kamerose nebuvo pakankamo apšvietimo. Atsikirtime į atsiliepimą, priešingai, pareiškėjas nurodo, jog kamerose dirbtinė šviesa buvo per stipri.

9.1. Taisyklių 16.7. punkte įtvirtina, jog kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. 16.8. punktas nurodo, jog 16.8. Elektros instaliacija montuojama paslėptu būdu, kameros sienose ir lubose. Kameroje ir koridoriuje prie kameros įmontuojami elektros jungikliai, atliekantys ir saugiklių funkciją, kuriais galima būtų valdyti naktinio, dieninio apšvietimo veikimą ir elektros energijos tiekimą į kamerą, o 16.9. punkte įtvirtinta, jog kamerose turi būti skaidraus stiklo langai, ne mažesni kaip 80x80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Nesant galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,6 cm skersmens plieninius virbus. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo strypai į sieną įtvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje. Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas.

9.2. Iš atsakovės atstovo atsiliepimo matyti, jog visose VPN kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių langų apšvietimą. Taip pat patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas.

9.3. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta aukščiau bei atsižvelgęs į tai, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų sąlygų būtų kreipęsis į VPN administraciją, konstatuoja, jog nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus VPN veiksmus šiuo aspektu.

9.10. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų VPN veiksmų pareiškėjo atžvilgiu. Teismas taip pat nenustatė, kad pareiškėjui būtų padaryta neturtinė žala. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Henrikas Sadauskas