Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-03-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-138-836/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-27
Bylos Nr.
II-138-836/2018
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00079-2018-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-138-836/2017
Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00079-2018-8
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. kovo 27 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,sekretoriaujant Reginai Leonavičienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui S. G.,nedalyvaujant institucijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. G. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2018-02-13 nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2018-02-13 nutarimu S. G. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje padarymą skirta 300 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių, už tai, kad jis 2018-01-21 09.15 val. kelio Jonava-Kėdainiai-Šeduva 35,00 km vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis 0,75 promilės, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

S. G. su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2018-02-13 nutarimu nesutiko ir kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus, prašė taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę negu tai numatyta sankcijoje. Skunde nurodė, kad transporto priemonė yra jo vienintelis pajamų bei pragyvenimo šaltinis, o savo pirmą administracinį nusižengimą, padarytą vairuojant neblaiviam, padarė dėl nepagrįsto pasitikėjimo, kad yra blaivus, prieš tai niekada nebuvo turėjęs jokių eismo įvykių. Nustatytas neblaivumo laipsnis yra artimas leistinai normai. Prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, atestuotas pagal 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholį ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas. Atsižvelgdamas į visas aplinkybes, teismas turėtų taikyti ANK 34 straipsnio 5 punktą.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato veiklos skyrius per nustatytą terminą teismui atsiliepimo į skundą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

S. G. teismo posėdžio metu skundą palaikė, jame nurodytais motyvais ir prašė panaikinti paskirtą nuobaudą dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones arba sušvelninti paskirtą nuobaudą ir sutrumpinti terminą.

Skundas netenkinamas.

Nusižengimo padarymo aplinkybės, už jį skirtos piniginės baudos dydis, kaltės klausimas neginčijami, o skunde keliamas nuobaudos (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) individualizavimo klausimas, todėl teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose.

Šalies argumentai

Pareiškėjas tiek skunde, tiek posėdžio metu prašė taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę negu tai numatyta sankcijoje. Prašymas iš esmės motyvuojamas tuo, jog vairavimo teisė jam reikalinga tinkamai vykdyti darbo funkcijas, nes jo atliekamo pobūdžio darbas (išvežiojamoji prekyba) yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Taigi S. G. prašymas skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje grindžiamas nepatogumais, kuriuos patiria netekęs teisės vairuoti transporto priemones.

Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą, teismui ar bylą nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) buvo numatyta galimybė, įvertinus pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, skirti mažesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, ar jos visai neskirti (ATPK 30¹ straipsnio nuostatos). Tačiau pagal iki 2017 m. sausio 1 d. suformuotą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, iš esmės perkeltomis į ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių aplinkybių, mažesnės nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės nusižengimo padarymą nuobaudos skyrimas neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Į tai, kad pareiškėjas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, atsižvelgiama administracinės nuobaudos skyrimo procese, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Institucija, priimdama nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir skyrė minimalią nuobaudą.

S. G. siekis pateisinti savo itin neatsakingą elgesį, kad jis nusižengimą padaręs nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio, nelaikytinas sąžiningu suklydimu vertinant situaciją, nes jis pats žinojo, kad vartojo alkoholinius gėrimus, todėl turėjo atsakingai elgtis prieš vairuodamas automobilį.

Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbui, teismų praktikoje nelaikytina išimtine, sudarančia pagrindą taikyti švelnesnes nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, kad aplinkybės, susijusios su darbine veikla, S. G. buvo žinomos ir prieš darant nusižengimą, tačiau tai jo nuo itin neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą.

S. G. nurodyta aplinkybė, kad jis niekada nebuvo padaręs administracinių nusižengimų dėl neblaivumo bei neturėjęs jokių eismo įvykių, nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo. S. G., nors ir nebuvo baustas už KET pažeidimus, padarytus jam esant neblaiviam, praeityje administracine tvarka baustas ne kartą. Tarp S. G. padarytų administracinės teisės pažeidimų Administracinių nusižengimų registre yra faktų apie tris, be nagrinėjamo, KET pažeidimus. Nors baustumas už šiuos pažeidimus yra išnykęs, tai S. G. charakterizuoja neigiamai, jis ir toliau ignoruoja galiojančius įstatymus, jo padarytas nusižengimas nėra atsitiktinio pobūdžio.

Nustatyta, kad S. G. vairavo automobilį būdamas lengvo girtumo laipsnio. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį lengvas neblaivumas yra kai nustatomas neblaivumas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau, kaip 1,5 promilės. S. G. nustatytas neblaivumas 0,75 promilės (paklaida 0,02 promilės), t. y. nėra artimas nustatytam minimaliam lengvam neblaivumui.

Pareiškėjo prašymas pakeisti nutarimą, kad jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas mažintinas, negu numatyta minimali sankcija už padarytą nusižengimą taip pat nepagrįstas. Nuobaudos už padarytus pažeidimus įstatymų leidėjo yra numatytos straipsnių, kuriuos asmenys pažeidžia, sankcijose ir skiriant nuobaudas, privaloma laikytis sankcijoje apibrėžtų nuobaudos ribų. Taigi S. G. už padarytą administracinį nusižengimą buvo skirta minimali nuobauda. Už nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, privaloma skirti teisės vairuoti atėmimą (ANK 422 str. 9 d.). Kaip pirmiau minėta, teismas, išskirtinių aplinkybių, leidžiančių skirti mažesnę nuobaudą, negu numatyta, arba iš viso neskirti administracinės nuobaudos, nenustatė.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Tad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška. Teismas pažymi, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nelaikytinas ypatingu, išimtinu atveju, sudarančiu pagrindą minimalios nuobaudos švelninimui. Taigi, S. G. motyvai, kad teisės vairuoti transporto priemones būtinumas atliekant darbines funkcijas, pagal suformuotą teismų praktiką, negali sąlygoti švelnesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo.

Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ANK 22 str.). Vien tik administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas, šiuo atveju, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Teismas pažymi, kad S. G. padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl švelnesnės už minimalią nuobaudos paskyrimas, apsiribojantis tik baudos paskyrimu ir ar skiriant švelnesnę poveikio priemonę, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Įvertinęs visas aplinkybes, kurios privalomos vertinti skiriant nuobaudą, teismas konstatuoja, jog dar labiau švelninti paskirtą nuobaudą nėra pagrindo. S. G. skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32, 33, 34 straipsnių reikalavimų, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, pareiškėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, nes yra teisėtas ir pagrįstas, o S. G. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus 2018-02-13 nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir S. G. skundo netenkinti.

Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato veiklos skyriui.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Henryta Gerdvilė