- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-06
- Bylos Nr.
- 2-987/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Vigintas Višinskis, Marytė Mitkuvienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, Klaipėdos miesto apylinkės teismo
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 25 d. nutarties atsisakyti priimti pareiškėjo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjui J. Š. ir V. V. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. B. prašo solidariai priteisti iš atsakovų 18 414 Lt turtinei ir 200 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Reikalavimas grindžiamas neteisėtais atsakovų veiksmais ieškovo užvestose civilinėse bylose, taip pat kitais įvairaus pobūdžio neteisėtais veiksmais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka).
Teismas padarė išvadą, kad ieškinys visiškai neatitinka CPK reikalavimų. Ieškinio faktinis pagrindas suformuluotas neaiškiai, nenuosekliai, aplinkybės išdėstytos bendrais teiginiais ir užuominomis. Negalima suprasti, kokiais konkrečiais kiekvieno iš atsakovų neteisėtais veiksmais ieškovui padaryta žala, taip pat nenurodyta, kaip kiekvienu konkrečiu atveju ji pasireiškė, nepagrįstas priežastinis ryšys. Priėmus tokį ieškinį, atsakovai negalės tinkamai gintis. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas nepaaiškino, kodėl atsakovai turi atsakyti solidariai, nenurodė jokių bendrų atsakovų atliktų veiksmų, lemiančių solidariąją atsakomybę. Ieškovas nepateikė faktines aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, o tik prašo išreikalauti kitas civilines bylas. Ieškinys neapmokėtas žyminiu mokesčiu, nenurodyta pozicija dėl sprendimo už akių priėmimo, bylos vedimo per advokatą. Teismas, remdamasis išdėstytu, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju negalima taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto, nes ieškinys yra visiškai neaiškus ir neatitinka jokių įstatymo reikalavimų.
III. Atskirojo skundo argumentai
Apeliantas A. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą iš naujo nagrinėti kitam apygardos teismui.
Apelianto teigimu, teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, ieškinio palikimą nenagrinėto CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Ieškinys yra analogiško turinio ankstesniam ieškiniui, kuris buvo paliktas nenagrinėtas. Į ankstesnį ieškinį atsakovai pateikė atsiliepimus, o tai paneigia teismo išvadą, kad dėl ieškinio netikslumo atsakovai negali tinkamai gintis. Apelianto nuomone, nutartį priėmusi teisėja buvo šališka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje keliamas procesinių teisės normų, reglamentuojančių ieškinio priėmimą teisme, tinkamo aiškinimo ir taikymo klausimas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, be kita ko, konstatavo, kad apelianto paduoto ieškinio faktinis pagrindas yra neaiškus. Teisėjų kolegija su šia išvada ir ją grindžiančiais teismo argumentais sutinka. Tačiau, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, šie ir kiti skundžiamoje nutartyje nurodyti trūkumai nėra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Įstatymas aiškiai nustato, kad ieškiniui neatitinkant CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. Tik trūkumų nepašalinus, ieškinys būtų laikomas nepaduotu (CPK 115 str. 3 d.). Dėl išdėstyto skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Sprendžiant šį klausimą pakartotinai, turėtų būti atkreiptas dėmesys į procesines teisės normas, reglamentuojančias rūšinį bylos teismingumą. Pagal CPK 27 straipsnio 1 dalį apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas penkiasdešimt tūkstančių litų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Iš šios normos seka, kad ieškiniu reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydis neįtakoja rūšinio bylos teismingumo – tokia byla teisminga apylinkės teismui (CPK 26 str.). Tuo atveju, kai reikalaujama atlyginti ir neturtinę, ir turtinę žalą, rūšinį bylos teismingumą lemia tik turtinės žalos dydis, t. y. neturtinės ir turtinės žalos dydžiai nėra sumuojami sprendžiant teismingumo klausimą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliantas prašo atlyginti 18 414 Lt dydžio turtinę ir 200 000 Lt dydžio neturtinę žalą.
Apeliantui tinkamai atskleidus ieškinio faktinį pagrindą, dėmesys turėtų būtų atkreiptas ir į tai, ar atsakovais įvardijamų Generalinės prokuratūros ir teisėjo neteisėti veiksmai siejami su šių asmenų atliktais procesiniais veiksmais. Kaip tokiu atveju turėtų būti sprendžiamas šių asmenų teisinio statuso byloje klausimas, pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje, priimtoje byloje A. B. v. Lietuvos valstybė ir kt. (bylos Nr. 2-796/2012).
Apeliantas atskirajame skunde išdėsto ir abejones dėl skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos šališkumo. Atkreiptinas dėmesys, kad nušalinimas turi būti pareiškiamas ir sprendžiamas CPK 68-69 straipsniuose nustatyta tvarka, todėl šioje nutartyje dėl nurodyto klausimo, o taip pat dėl iš esmės tais pačiais argumentais grindžiamo prašymo dėl ieškinio priėmimo klausimo perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui nepasisakytina.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 25 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.