Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Genovaitei Eidukienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl praleisto termino priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą pagal apyrašą išdavimo, suinteresuoti asmenys – Joniškio rajono notarų biuras, I. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad Joniškio rajono notarų biuras 2020 m. vasario 14 d. raštu Nr. 34 informavo pareiškėją, kad (duomenys neskelbtini) mirus J. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir palikimo nepriėmus pirmos eilės įpėdiniams, atsirado teisė paveldėti mirusiajam priklausiusį turtą jo nepilnamečiams vaikaičiams U. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Palikėjas J. A. turi vieną dukrą I. A.. Per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pirmos eilės įpėdinė, palikėjo J. A. dukra, palikimo nepriėmė, palikėjo nepilnamečiams vaikaičiams U. Š. ir V. Š. atsirado teisė paveldėti mirusiajam priklausantį turtą. Pagal Valstybės įmonės Turto banko duomenis po J. A. mirties liko nekilnojamas ir kilnojamasis turtas – 1/2 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su 1/2 dalimi gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalimi ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalimi kiemo rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/2 dalimi kitų inžinerinių statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); piniginės lėšos, esančios „Swedbank“, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas informavo nepilnamečių vaikų U. Š. ir V. Š. įstatyminę atstovę – mamą I. A., apie nepilnamečių vaikų teisę paveldėti po senelio J. A. mirties, apie tai, kad terminas palikimui priimti ar atsisakyti priimti yra praleistas, kad dėl termino atnaujinimo reikia kreiptis į teismą ir prašyti išduoti teismo leidimą priimti ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu. Įstatyminė nepilnamečių vaikų atstovė I. A. pareiškėją informavo, kad ji į teismą nesikreipė dėl teisinių žinių stokos. Šiuo atveju įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas nepilnamečių vaikų U. Š. ir V. Š. vardu atsisakyti/priimti po jų senelio J. A. mirties atsiradusį palikimą baigėsi (duomenys neskelbtini) ir yra praleistas. Nepilnamečių vaikų U. Š. ir V. Š. įstatyminė atstovė I. A. per įstatyme nustatytą terminą nesiėmė veiksmų, kad užtikrintų vaikų teisių įgyvendinimą, o pareiškėjui šis faktas tapo žinomas tik gavus Joniškio rajono notarų biuro 2020 m. balandžio 20 d. raštą Nr. 34, apie neįgyvendintą nepilnamečių vaikų teisę paveldėti mirusio senelio turtą, priimti arba atsisakyti jį priimti. Nepilnamečiai vaikai negali dalyvauti civiliniuose santykiuose, jų interesus priimant palikimą ar jo atsisakant turi atstovauti įstatyminiai atstovai. Nepilnamečių vaikų U. Š. ir V. Š. mama I. A. šios pareigos įstatymo nustatytu terminu neįgyvendino motyvuodama tuo, kad neturėjo pakankamai teisinių žinių, be to, galvojo, kad mirusiojo J. A. skolos viršijo jo turtą ir ji neturi finansinių galimybių inicijuoti teismo procesą. Vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, darytina išvada, jog įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas. Norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, yra būtinas teismo leidimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 582 straipsnio 7 dalį nustatyta, kad su vaiko teisėmis susijusį ar leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimas reiškia, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą, bet jis neįgis ir pareigos atsakyti už palikėjo prievoles (CK 5.1 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad pagal CK 5.52 straipsnio 1 dalį, įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo priėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Vienas iš CK 5.52 straipsnio 1 dalyje minimų atvejų yra CK 5.53 straipsnyje įtvirtintas palikimo priėmimas pagal antstolio sudarytą turto apyrašą. Pagal minėtojo straipsnio 1 dalį, įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, išduotinas teismo leidimas I. A. priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė pareiškimą prašė tenkinti, nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos teiktame procesiniame dokumente – pareiškime.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėjo atstovės, suinteresuoto asmens paaiškinimais, rašytiniais įrodymais byloje – pareiškėjo pareiškimu, J. A. mirties įrašo kopija, Joniškio rajono notarų biuro 2020 m. balandžio 20 d. rašto Nr. 34 kopija, antstolės V. Š. 2019 m. lapkričio 13 d. rašto Nr. S(J)-1397 kopija, gyventojų registro duomenų bazės išrašais, Testamento registro išrašo kopija, nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų kopijomis, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė nepilnamečių vaikų U. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), senelis J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) po kurio mirties atsirado palikimas, kurį sudaro ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ½ dalimi gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalimi kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bei piniginės lėšos, esančios banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB. Per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pirmos eilės įpėdinis, palikėjo J. A. dukra I. A. palikimo nepriėmė, palikėjo nepilnamečiams vaikaičiams U. Š. ir V. Š. atsirado teisė paveldėti mirusiajam priklausančią turto dalį.

Mirusiojo J. A. vaikaičiai U. Š. ir V. Š. yra antros eilės įstatyminiai įpėdiniai (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau dėl nepilnametystės neturi civilinio veiksnumo ir negali patys kreiptis dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti palikimą. Teismo leidimu tą gali atlikti tik jų įstatyminis atstovas. Pareiškėjas informaciją apie U. Š. ir V. Š. teisę į mirusiojo J. A. palikimą gavo 2020 m. balandžio 28 d. iš Joniškio rajono notarų biuro. U. Š. ir V. Š. atstovė pagal įstatymą I. A. pareiškėją informavo, kad ji nesikreipė į teismą dėl praleisto termino priimti palikimą vaikų vardu atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą po vaikų senelio mirties išdavimo, nes neturi tam teisinių žinių, be to, iki mirties nebendravo ir nepalaikė jokių ryšių su savo tėvu J. A.. Iš tokių duomenų matyti, kad terminas atsisakyti priimti palikimą praleistas dėl to, kad nepilnamečių atstovė pagal įstatymą I. A. per įstatyme nustatytą terminą nesiėmė teisinių veiksmų įgyvendinant vaikų teises į palikimą, o apie palikimą iki 2020 m. balandžio 28 d. pareiškėjui nebuvo žinoma. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą priimti palikimą yra pagrįstas, terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl ši pareiškimo dalis tenkintina ir terminas atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas kartu prašo išduoti leidimą I. A. nepilnamečių vaikų U. Š. ir V. Š. vardu priimti palikimą, likusį po J. A. mirties, kartu pateikia antstolės V. Š. raštą, iš kurio matyti, kad velionis J. A. skolų neturi.

Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu I. A. išdavimas nepažeis nepilnamečių vaikų teisių, neapsunkins jų padėties, kadangi palikimas bus priimtas užtikrinant vaikų įstatyminę paveldėjimo teisę į po senelio mirties likusį turtą bei įgyvendinant CK 3.185-3.191 straipsniuose numatytas tėvų teises ir pareigas tvarkant nepilnamečių vaikų turtą. Leidimas išduodamas nepilnamečių vaikų interesais. Jokių duomenų, kad I. A. netinkamai vykdytų savo, kaip motinos, pareigas vaikų atžvilgiu, teismas neturi, todėl teismo leidimas išduotinas.

Kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus ((duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalis). CK 5.52 straipsnyje numatyta, jog įpėdinis, padavęs pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui ir priėmęs palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, tuo tarpu kreipęsis dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo (CK 5.53 straipsnis) – tik paveldėtu turtu. Todėl, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų teises bei teisėtus interesus, nustatytina, jog palikimą nepilnamečių vaikų vardu I. A. privalo priimti tik pagal apyrašą, sudarytą CK 5.53 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 442 straipsnio 13 ir 14 punktais, 577–578, 579-582 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą (duomenys neskelbtini) mirusio palikėjo J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.

Išduoti leidimą I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir U. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą, atsiradusį po (duomenys neskelbtini) mirusio palikėjo J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, pagal turto apyrašą, sudarytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.53 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.