- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-11
- Bylos Nr.
- 2-202-877/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10157-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Ieškovas
- V. Š.
- Atsakovas
- V. P.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovui V. P. dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. Š. 2018 m. birželio 20 d. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 1886,35 Eur žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3-5).
Ieškovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.
Nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini). 2016 m. rugsėjo 9 d. ieškovas ir atsakovas sudarė nuomos sutartį, kuria iki 2014 m. rugsėjo 30 d. su baldais išnuomojo 25 kv. m. gyvenamąsias patalpas. Nuomininkai įsipareigojo saugiai ir rūpestingai savo sąskaita eksploatuoti nuomojamą daiktą, periodiškai atlikti jo techninę apžiūrą ir profilaktiką, taip pat atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą ir padengti nuostolius, jei buto būklė pablogėtų dėl nuomininko kaltės. Nuo 2017 m. birželio mėn. atsakovas nemokėjo nuomos mokesčio bei už komunalinius patarnavimus ir neprižiūrėjo tinkamai buto, jį teršė, užleido parazitais, todėl ieškovas 2017 m. liepos 13 d. pareiškimu informavo atsakovą, kad nuomos sutartį nutraukia ir paprašė atlaisvinti patalpas. 2017 m. rugpjūčio 10 d. atsakovas išsikėlė. Atsakovui išsikėlus paaiškėjo, kad buto atsakovas tinkamai neprižiūrėjo, jį teršė, užleido parazitais, jį niokojo ir gadino ir tokiais savo aktyviais veiksmais padarė ieškovo turtui žalą. Ieškovas, negalėdamas naudotis turtu, padarė buto remontą, kuris kainavo 1736,35 Eur. Dėl buto užleidimo parazitais buvo būtina atlikti dezinsekciją nuo blakių, tam buvo pasamdytas UAB „Pelius“, kuriam buvo sumokėta 150 Eur. , todėl prašo atlyginti 1886,35 Eur žalą pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK 6.246 – 6.249 straipsnių nuostatas.
Atsiliepimas
Atsakovas 2018 m. spalio 22 d. atsiliepimu į ieškinį su ieškovo reikalavimais nesutiko (b. l. 42-44). Atsiliepime nurodė, kad jokių įsiskolinimų už nuomą, komunalines paslaugas nėra. Su mažu vaiku išsinuomoti butą sunku, todėl su nuomos sutartimi sutiko, nepaisant to, kad butui buvo reikalingas remontas, tapetai atplyšę, lubos aptrupėję. Pats su žmona nupirko tapetus vienam kambariui, išklijavo, o ieškovas pakvietė darbininką kitiems remonto darbams, kuris dirbo jiems gyvenant. Atsakovas tik pradėjus gyventi bute, ne kartą informavo ieškovą apie pastebėtus gyvius (vabaliukus) ant baldų, o vėliau ir miegamajame po čiužiniu ir po lova. Su ieškovu buvo žodinis susitarimas, kad atsakovas imsis priemonių šiems gyviams – parazitams išnaikinti, Be to butui iš tiesų reikėjo konkretaus remonto, sienų perdažymo ir atnaujinimo, bute ant sienų buvo pelėsis. Atsakovas savo jėgomis bandė išnaikinti gyvius, bet nepavyko, dėl to ieškovas liko nepatenkintas, kad šią problemą teko spręsti jam pačiam. Atsakovui gyvenant bute, ieškovas į butą kvietėsi asmenį atlikti dalinius remontus (plytelių klojimas, kiti smulkūs darbai), tačiau minėtas asmuo nuolat buvo neblaivus, todėl nieko ypatingo ir konkretaus nepadarė. Atsakovas gi, gavęs ieškovo žodinį sutikimą, naujai išklijavo tapetais kambarį, o patį butą tinkamai prižiūrėjo. Ieškovo pateikta sąskaita išankstiniam apmokėjimui, išrašyta UAB „Baubilas“, nepasako ir nepagrindžia poreikio atlikti remonto darbus, įrodymų, pagrindžiančių sąskaitos apmokėjimą, nepateikė. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių realią buto būklę nuomos sutarties sudarymo metu, todėl sunku nustatyti, kiek ir kokiomis aplinkybėmis pablogėjo buto būklė atsakovui bute gyvenant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas
Byloje reiškiamas reikalavimas dėl žalos, padarytos nuomojamam butui, susijusios su buto dezinsekcija ir remontu, atlyginimo.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Ieškovui V. Š. nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 16). 2016 m. rugsėjo 9 d. nuomos sutartimi (toliau- sutartis) ieškovas išnuomojo šį butą atsakovui ir jo šeimos nariams (b. l. 15). Sutarties I dalies 3 punktu ieškovas patvirtino, kad nuomojamas daiktas yra techniškai tvarkingas, yra tinkamas naudoti pagal paskirtį sukomplektuotas, akivaizdžių ir (ar) paslėptų defektų neturi. Sutarties III dalyje nurodyta, kad nuomininkas, pasirašydamas sutartį, patvirtina, kad nuomotojas jam perdavė nuomojamą daiktą, kuris yra tinkamas naudoti pagal paskirtį; šalys patvirtina, kad nuomojamas daiktas yra kokybiškas, pilnai sukomplektuotas ir pan. sutarties V dalyje nuomininkas įsipareigojo saugiai ir rūpestingai savo sąskaita eksploatuoti nuomojamą daiktą, periodiškai atlikti jo techninę priežiūrą ir profilaktiką, taip pat atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą ir padengti nuostolius, jei buto būklė pablogėtų dėl nuomininko kaltės.
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. N. 2017-08-30 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (vagystė) padarymo. Apie padarytą nusikaltimą ikiteisminio tyrimo įstaigai pareiškimą padavė V. Š., nurodęs, kad galimai baldus iš buto pasisavino nuomininkas V. P. (b. l. 14). Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad baldai yra to paties buto rūsyje (b. l. 13).
2017 m. rugpjūčio 22 d. UAB „Pelias“ ginčo bute atliko dezinsekciją nuo blakių, už kurią ieškovas sumokėjo 150 Eur (b. l. 9, 10).
UAB „Baubilas“ 2017 m. lapkričio 22 d. išrašė V. Š. sąskaitą išankstiniam apmokėjimui 1736,35 Eur sumai už patalpų remontą – lubų šveitimą, gruntavimą, glaistymą, dažymą, sienų remontą- suplėšytų tapetų nuėmimą, sienų gruntavimą ir tapetavimą, statybinio laužo išvežimą (b. l. 8).
Dėl ieškovo reikalavimo
Šalis siejo nuomos sutartis, todėl ginčui spręsti taikytina sutartinė civilinė atsakomybė. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis); sutartinę atsakomybę reglamentuojančios normos nustato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis); asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Jeigu sutarties šalys gera valia neišsprendžia iš sutarties vykdymo kilusio ginčo, šalis, kurios sutartiniai interesai pažeisti, turi teisę teismine tvarka reikalauti iš kitos šalies nuostolių atlyginimo. Ši šalis teisme privalo įrodyti bendrąsias sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus kitos šalies veiksmus vykdant sutartį (CK 6.246 straipsnis); patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis); neteisėtus veiksmus atlikusios šalies kaltę, kuri, įrodžius pirmąsias tris sąlygas, preziumuojama (CK 6.248 straipsnis).
Tarp šalių buvo sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą, tokios būklės, kokios gavo atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.499 str. 1 d.). Jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus atvejus, kai pabloginimas atsirado ne dėl jo kaltės (CK 6.500 str.). Pagal CK 6.509 straipsnio 2 dalį, jei daikto trūkumų atsirado dėl to, kad nuomininkas pažeidė daikto naudojimo ir laikymo taisykles, nuomininkas turi atlyginti nuomotojui daikto remonto išlaidas. Pagal CK 6.587 straipsnio 1 dalį, gyvenamosios patalpos nuomotojas privalo perduoti nuomininkui laisvą, tinkamą gyventi gyvenamąją patalpą, nurodytą sutartyje. Patalpa laikoma netinkama gyventi, jeigu yra tokios būklės, kad gyvenimas joje keltų grėsmę nuomininko ar jo šeimos narių sveikatai ar saugumui, ar visuomenės saugumui ir sveikatai.
Sutarties V dalies 2.1 punktu atsakovas (nuomininkas) įsipareigojo padengti nuostolius, jei būsto būklė pablogėtų dėl nuomininko kaltės (b. l. 15).
Ieškovas savo reikalavimą atlyginti nuostolius grindžia tuo, kad nutraukus nuomos sutartį su atsakovu jis privalėjo bute atlikti dezinsekciją nuo blakių, o jos metu buvo purškiamas skystis su dezinsektuojančia medžiaga ant buto lubų, sienų, dėl ko sienų ir lubų apdaila buvo sugadinta. Ieškovo teigimu blakių iki tol bute, kuriame gyveno jis pats, nebuvo. Atsakovo teigimu, blakės jo draugę sukandžiojo iš karto apsigyvenus bute. Ieškovui apie šią problemą pranešė, ieškovas liepė pirkti balionėlius su chemikalais ir purkšti patalpas, o vėliau atsakovui reikalaujant pakeitė lovos čiužinį. Liudytoja S. A. (atsakovo sugyventinė) parodė, kad kai atsikraustė į nuomojamą butą, vakare ant šviesios patalynės pirmąkart pastebėjo, kad vaikšto vabaliukai, ją išbėrė taškais, niežėjo. Kai pranešė šeimininkui, šis sakė, kad gal tai erkutės, pakeitė čiužinį, bet problema neišnyko. Kai pamatė reportažą per televiziją apie blakes ir susisiekė su šeimininku, jis sakė, kad reikia purkšti „Kobromis“, bet ir tai nepadėjo. Skambino naikintojams, aiškinosi ką daryti. Suprato, kad reikia keisti baldus, šeimininkas sutiko, kad jie atsivežtų savo baldus, o jo baldus padėtų rūsyje. Kurį laiką kandžiojimas aprimo, bet po kurio laiko ir vėl atsirado. Šeimininkas dienos metu atlupo tapetus ir pats blakes pamatė. Kai atsikraustė į butą, atsivežė tik savo rūbus, šeimininkas sakė, kad visokių nuomininkų prieš tai buvo.
Liudytoja L. D. parodė, kad nuomininkas minėjo, jog išpurškė 15 balionėlių nuo blakių, tačiau ji balionėlių nematė. Nematė ir blakių, nors plėšė plintusus, bet tam, kad įsitikinti, jog blakių nėra, kad neapleisti jomis kaimynų, ieškovas privalėjo butą išpurkšti.
Viešai skelbiamoje informacijoje https://www.dezinfa.lt/blakes/zenklai-blakes/ nurodoma, kad blakių atsiradimas namuose – sudėtinga problema, nes namuose apsigyvenusius kenkėjus sunku pastebėti. Dieną blakės slepiasi nedideliuose baldų ar sienų tarpuose, įtrūkimuose. Dažnai pirmieji blakių atsiradimo ženklai pirmiausiai pastebimi ant kūno išvydus jų įkandimus, Kiekvienas kūnas skirtingai reaguoja į blakių įkandimus. Vieniems žmonėms nepasireiškia jokia reakcija, tuo tarpu kitų oda ištinsta, pradeda niežtėti ar atsiranda bėrimas. Blakės, kurios dėl savo dydžio, gali nepastebimai keliauti iš vienų namų ar šalies į kitus, į namus ar įmonę paprastai patenka su drabužiais, baldais ar bagažu. Namuose apsigyvenę kenkėjai, gali migruoti pro sienose ir grindyse esančius tarpus, ertmes. Blakės apsigyvena tiek tvarkinguose, prižiūrimuose namuose, tiek ir nešvariuose.
Šalys skirtingai nurodo blakių atsiradimo bute aplinkybes – ieškovas teigia, kad iki atvykstant atsakovui bute blakių nebuvo, atsakovas teigia priešingai – pirmomis apsigyvenimo dienomis jo sugyventinę blakės sukandžiojo, o jo – ne. Liudytoja L. D. parodė, kad nematė blakių, nors plėšė plintusus, bet tam, kad įsitikinti, jog blakių nėra, kad neapleisti jomis kaimynų, ieškovas privalėjo butą išpurkšti.
Remiantis CPK 176, 185 straipsniais, teismas savo įsitikinimą, jog tam tikra su ginčo dalyku susijusi aplinkybė egzistuoja, privalo pagrįsti byloje esančiais įrodymais, už kurių pateikimą ir pakankamumą, remiantis CPK 12 straipsnyje įtvirtintu rungimosi principu, CPK 178 straipsniu bei konkretų teisinį santykį reglamentuojančiose normose įtvirtintomis įrodinėjimo pareigos paskirstymo prezumpcijomis, atsako įrodinėtina aplinkybe savo reikalavimą ar atsikirtimą grindžianti proceso šalis. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).
Civilinio kodekso 6.587 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad gyvenamosios patalpos nuomotojas privalo perduoti nuomininkui laisvą, tinkamą gyventi patalpą, nurodytą sutartyje. Patalpa laikoma netinkama gyventi, jeigu yra tokios būklės, kad gyvenimas joje keltų grėsmę nuomininko ar jo šeimos narių sveikatai ar saugumui. Sutartyje šalys nurodė, kad gyvenamoji patalpa yra tinkama gyventi.
Ieškovui grindžiant savo reikalavimą aplinkybe, kad remontą bute sąlygojo blakių naikinimas ir su tuo susiję remonto darbai, jis turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad blakės bute atsirado tik atvykus atsakovams. Tokių įrodymų ieškovas nepateikė, o jo pasikviesta liudytoja teigė, kad blakių bute jau gyvenant nuomininkams nematė, ieškovas dezinsekciją atliko tik tam, kad apsaugoti kaimynus. Ieškovo veiksmų visuma – kito čiužinio nupirkimas, liepimas atsakovui pirkti dezinsekuojančias priemones balionėliuose ir taip naikinti kenkėjus, leidimas išnešti senus baldus į rūsį (o taip pat su tuo susijusi aplinkybė - nepagrįstas pranešimas policijai apie atsakovo įvykdytą baldų vagystę), aplinkybė, kad blakės jau buvo išplitusios taip, kad buvo randamos ne tik lovoje, balduose, bet ir po tapetais, nuoseklūs S. A. parodymai leidžia daryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad blakės nuomojamame bute buvo iki nuomos sutarties su atsakovu sudarymo. Ieškovo sprendimas atlikti bute dezinsekciją, po kurios (sienų, lubų suliejimo dezinsekuojančiomis priemonėmis) buto būklė iš tiesų pablogėjo taip, kad jam buvo būtinas remontas, t. y. buto remontas tapo būtinas dėl paties ieškovo veiksmų.
Nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie būtų susiję priežastiniu ryšiu su atsiradusia žala, nenustatyta, kad atsakovui turėtų būti taikomas Sutarties V dalies 2.1 punkte numatyta sutartinė atsakomybė, pagal kurią atsakovas (nuomininkas) buvo įsipareigojęs padengti nuostolius, jei būsto būklė pablogėtų dėl nuomininko kaltės (b. l. 15). Ieškovas jo teisę sukuriančių faktų neįrodė, todėl ieškinys atmetamas (CPK 178 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Iš ieškovo valstybei priteisiamos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 185 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,44 Eur (penkis eurus 44 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.