- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-14
- Bylos Nr.
- II-970-716/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01319-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), adresas korespondencijai (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio (toliau ir – Institucija) 2022 m. spalio 24 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (toliau ir – nutarimas) buvo nutarta nutraukti teiseną dėl 2022 m. spalio 14 d. gauto pranešimo, kad Vakariniame aplinkelyje važiuojant nuo Gariūnų link Pilaitės iš po krovininio automobilio „Mercedes Benz 3246“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ratų išlėkęs akmuo pataikė į automobilio „Hyundai Terracan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinį stiklą ir jį sudaužė.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. lapkričio 24 d. gautas R. V. (toliau ir – pareiškėja) skundas, kuriuo prašoma: panaikinti Institucijos priimtą nutarimą dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo; patraukti sunkvežimio „Mercedes Benz 3246“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją D. K. (D. K.) už kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 165 punkto pažeidimą; nustatyti ar sunkvežimio „Mercedes Benz 3246“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), purvasaugiai atitinka ES reglamentą – nuo žemės paviršiaus turi būti ne aukščiau kaip 200-300 mm; įpareigoti vairuotoją D. K. geranoriškai atlyginti materialinę žalą už automobilio „Hyundai Terracan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio stiklo sudaužymą.
Skunde nurodoma, kad pareigūnas priimdamas nutarimą nevisapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos medžiagą, priėmė skubotą nutarimą. Žinoma, kad kelių transporto priemonių techninių apžiūrų atlikimą reglamentuoja Kelių transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros atlikimo taisyklės (toliau ir – TA taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 3-275 su vėlesniais pakeitimais. Eksploatuojant sunkvežimius reikalaujama naudoti purvasaugius – tokiu būdu siekiama sumažinti iš po ratų „išspjaunamų“ ir galinčių išmušti iš paskos važiuojančių automobilių žibintus ar stiklus. Šiuo metu galiojančiame Europiniame reglamente, apibrėžiančiame reikalavimus sunkvežimių ir jų priekabų purslų taškymo ribojimo sistemoms nurodoma, kad purvasaugio kraštas nuo žemės paviršiaus turi būti ne aukščiau kaip 200-300 mm. Purvasaugis nuo galinio padangos krašto neturi būti didesniu kaip 200 mm atstumu, matuojant horizontaliai. Be to, purvasaugiai privalo turėti ne mažesnes kaip 45 mm gylio šonines briaunas. Pareiškėjos pateiktoje fotonuotraukoje akivaizdu, kad sunkvežimis „Mercedes Benz 3246“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėjo purvasaugių. Kita vertus, galiojantis KET 165 punktas nustato, kad krovininiais automobiliais, kurių leidžiama maksimali masė didesnė kaip 3,5 t, draudžiama važiuoti toliau nuo važiuojamosios dalies krašto negu antrąja eismo juosta, išskyrus atvejus, kai jiems reikia sukti į kairę, apsisukti, apvažiuoti kliūtį, sustoti (stovėti) vienpusio eismo kelyje. Sunkvežimio „Mercedes Benz 3246“, vairuotojas D. K., važiavo nedideliu greičiu 60-70 km/h, užimdamas aplinkkelio 3-čiąją važiuojamąją eismo juostą. Darytina prielaida, kad jeigu sunkvežimyje „Mercedes Benz 3246“, būtų tinkamai įrengti pagal ES reglamentą purvasaugiai ir jeigu vairuotojas D. K. nebūtų pažeidęs minėto KET 165 punkto reikalavimų, nebūtų kilusios tokios pasekmės, t. y. nebūtų išdaužtas automobilio „Hyundai Terracan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis stiklas. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad ginčijamas Institucijos nutarimas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 9 straipsnio nuostatoms. Institucija, priėmusi nutarimą, formaliai atliko įrodymų rinkimą ir jų vertinimą, todėl darytina išvada, kad nebuvo atliktas visapusiškas ir objektyvus įrodymų rinkimas, neatsižvelgta į pareiškėjos pateiktus argumentus.
Atsiliepimas
Atsiliepimą į pareiškėjos skundą pateikęs Institucijos atstovas prašo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio 2022 m. spalio 24 d. nutarimą palikti nepakeisti ir pareiškėjos skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad pareigūnas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra tiesioginių įrodymų, kad iš po krovinio automobilio ratų išlėkęs akmenukas atsitrenkė ir apgadino automobilį „Hyundai Terracan“, tačiau net ir padarius išvadą, kad būtent iš po krovinio automobilio ratų išlėkęs akmenukas atsitrenkė ir apgadino automobilį, nėra pagrindo teigti, kad apgadinimai yra KET pažeidimo pasekmė. Tokios pasekmės yra atsitiktinės ir negali būti objektyviai numanomos. Pareiškėja nurodo, kad vadovaujantis Kelių transporto priemonių techninių apžiūrų reglamentuojančių Kelių transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros atlikimo taisyklių, patvirtinančių Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 3- 275 su vėlesniais pakeitimais, eksploatuojant sunkvežimius yra reikalaujama naudoti purvasargius – siekis sumažinti iš po ratų „išspjaunamų“ ir galinčių iškulti iš paskos važiuojančių automobilių žibintus ar stiklus, akmenų riziką. Taip pat pareiškėja nurodo, kad jeigu sunkvežimio vairuotojas nebūtų važiavęs trečia eismo juosta ir nepažeistų KET 165 punkto reikalavimų, tai nebūtų kilusių tokių pasekmių. Iš byloje esančios medžiagos, matyti, kad abu automobiliai iš galimo eismo įvykio vietos išvažiavo. R. V. nurodo, kad akmuo į jos vairuojamo automobilio priekinį stiklą pataikė iš po sunkvežimio, važiuojančio trečia eismo juosta. Tačiau jokių objektyvių įrodymų nėra, t. y. nėra galimybės nustatyti iš kur tiksliai atskriejo akmuo į stiklą, kadangi, kaip ji pati nurodė, kelyje buvo trys eismo juostos, ir nėra žinoma, ar tuo metu kitomis eismo juostomis nevažiavo transporto priemonės. Skunde nurodo, kad jeigu sunkvežimis turėtu purvasargius, tokių pasekmių nebūtu. Iš to darytina išvada, kad R. V. važiavo ta pačia eismo juosta kaip ir sunkvežimis, t. y. jam iš paskos, todėl nėra aišku, ar R. V. išlaikė saugų atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio, ar važiuodama pakankamu atstumu būtų galėjusi išvengti minėtų padarinių. Šio įvykio nešališkų liudininkų nėra, vaizdo įrašų taip pat nėra, yra tik pareiškėjos versija, kurios negalima patvirtinti jokiais kitais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. To paties kodekso straipsnio 2 dalyje numatyta, jog administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal ANK 636 straipsnį nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti ne tik išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet jos turi būti ir motyvuotai įvertintos.
ANK 569 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Pažymėtina, jog administracine tvarka nubaustam asmeniui ar kitam bylos dalyviui nepriimtinos teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančių institucijų (pareigūnų) išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.
ANK 591 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima. Pagal ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Skundžiamame nutarime nurodyta, jog 2022 m. spalio 14 d., apie 6.56 val. Operatyvaus valdymo skyriuje buvo gautas pranešimas, kad Vakariniame aplinkkelyje, važiuojant nuo Gariūnų link Pilaitės, iš po krovininio automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ratų išlėkęs akmuo pataikė į automobilio „Hyundai Terracan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinį stiklą ir jį išdaužė. Abi transporto priemonės įvykio vietoje nepasiliko. Siekiant išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes, buvo susipažinta su visa tyrimo medžiaga, pateiktu rašytiniu automobilio „Hyundai Terracan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos R. V. paaiškinimu, susisiekta su automobilio „Mercedes Benz 3246“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoju D. K. R. V. savo paaiškinime nurodė, kad 2022 m. spalio 14 d., apie 6.50 val., važiuojant Vakariniu aplinkkeliu – kryptimi nuo Gariūnų link Pilaitės, trečioje eismo juostoje, važiavo sunkvežimis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš po kurio rato iškrito akmuo ir išdaužė jos automobilio „Hyundai Terracan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinį stiklą. Purvasaugių sunkvežimis neturėjo. Ji bandė sustabdyti sunkvežimio vairuotoją ir atkreipti jo dėmesį įjungiant avarines automobilio šviesas, mojuodama, tačiau vairuotojas nesustojo (b. l. 10). Byloje esantis tarnybinis pranešimas patvirtina, kad tyrimo metu policijos pareigūnai susisiekė su vilkiko, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoju D. K., kuris patvirtino, jog 2022 m. spalio 14 d., apie 7.00 val. jis važiavo Vakariniu aplinkkeliu. Paaiškinus vairuotojui situaciją, D. K. teigė, kad su eismo įvykio aplinkybėmis nesutinka ir eismo įvykio deklaracijos jis nepildys, nes jo vilkikas yra visiškai tvarkingas, pakeistos naujos padangos, dėl ko galimai ir iš padangos iškrito akmenukas. Minėtas vairuotojas teigė, kad nematė, jog kažką apgadino, todėl eismo įvykio vietoje nesustojo, dėl eismo įvykio nesutinka, nes matė, kaip paskui jį važiavo visureigis, kuris visiškai nesilaikė saugaus atstumo (b. l. 7). Iš byloje esančio eismo įvykio fiksavimo protokolo matyti, kad iš eismo įvykio vietos abi transporto priemonės išvažiavo (b. l. 8). Papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta, kad apgadintas automobilio „Hyundai Terracan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis stiklas, o krovininis automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neapgadintas (b. l. 9). Institucija, priėmusi nutarimą, nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra tiesioginių įrodymų, kad iš po krovininio automobilio ratų išlėkęs akmenukas atsitrenkė ir apgadino automobilį „Hyundai Terracan“. Net ir padarius išvadą, kad būtent iš po krovininio automobilio ratų išlėkęs akmenukas atsitrenkė ir apgadino automobilį, nėra pagrindo teigti, jog apgadinimai yra kelių eismo taisyklių pažeidimo pasekmė. Tokios pasekmės yra atsitiktinės ir negali būti objektyviai numanomos, todėl vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta, nesant administracinio nusižengimo požymių.
Teismo posėdžio metu pareiškėja R. V. nurodė, kad linkusi viską spręsti draugiškai ir norėtų, kad būtų užpildyta deklaracija. Jos finansinė padėtis yra sudėtinga, dėl to žalos suma yra didelė. Automobilis pristatytas į autoservisą, sąskaitą faktūrą ji gaus tik sumokėjusi sumą, kurią sutarė mokėti dalimis. Sunkvežimio vairuotojas važiavo neleistina trečia eismo juosta. Jeigu jis būtų važiavęs savo juosta, eismo įvykio būtų išvengta. Įvykio metu ji važiavo trečia eismo juosta, už sunkvežimio. Atstumas tarp jų buvo maždaug septyni metrai. Sunkvežimis važiavo 65 km/h. Ji važiavo 60 km/h, sunkvežimis po truputį nuo jos tolo. Akmenukas į stiklą atskriejo iš kairio galinio sunkvežimio rato. Ji teigia, kad purvasaugiai buvo netinkami, neatitiko įstatyme numatytų reikalavimų, buvo per maži. Civiline tvarka dėl žalos atlyginimo dar nesikreipė. Rodytoje teismui nuotraukoje sunkvežimis užfiksuotas antroje eismo juostoje po to, kai į jos automobilio stiklą pataikė akmenukas. Ji davė signalą avarinėmis šviesomis. Tuomet sunkvežimis persirikiavo į antrą eismo juostą. Ji privažiavo greta, davė garsinį signalą, pamojavo ranka, tačiau vairuotojas nereagavo. Ji sustojo šalikelėje, tikėjosi sustojus sunkvežimiui išspręsti problemą. Vis tik automobilis persirikiavo į antrą eismo juostą ir pradėjo greitėti. Ji padarė rodytą nuotrauką, kad turėtų kažkokį įrodymą. Po to sunkvežimio nepersekiojo. Jai reikėjo į darbą, sunkvežimis nuvažiavo tiesiai.
Apklaustas teisme liudytoju D. K. (D. K.) parodė, kad važiavo vakariniu aplinkkeliu. Jį pradėjo taranuoti džipas, kuris mirksėjo šviesomis, bandė užtverti kelią. Po pusvalandžio jam paskambino pareigūnai ir pasakė, kad į džipą pataikė akmenukas, kad automobilis sugadintas. Pareigūnai pasakė atvažiuoti supildyti deklaraciją. Jo vertinimu, automobilis nesilaikė atstumo. Automobilį jis pastebėjo važiuojant aplinkkeliu nuo Gariūnų ties Lazdynais, ties „Statoil“ savitarnos degaline. Šis Buvo labai arti. Tos akimirkos, kai į automobilį pataikė akmenukas, jis nematė. Jis nestojo, nes nematė jokių švyturėlių, buvo tamsu. Nuo Gariūnų jis važiavo antra eismo juosta, nes kažką lenkė. Tada įvažiavo į aplinkkelį, į trečią eismo juostą, o tunelyje saugiai persirikiavo į antrą eismo juostą. Jo vairuotas Sunkvežimis turi purvasaugius, padangos buvo naujos, uždėtos prieš savaitę. Jis važiuodamas antra eismo juosta įvažiavo į trečią eismo juostą, o už 100-150 metrų persirikiavo į antrą eismo juostą. Buvo pradėjęs lenkimo manevrą, nes pirmoje juostoje buvo sunkvežimis.
Teismas nagrinėdamas pareiškėjos prašymą panaikinti skundžiamą Institucijos 2022 m. spalio 4 d. priimtą nutarimą dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo nustatė, kad tam nėra jokio teisinio pagrindo. Priimtu nutarimu pareigūnas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra tiesioginių įrodymų, kad iš po krovinio automobilio ratų išlėkęs akmenukas atsitrenkė ir apgadino automobilį „Hyundai Terracan“. Visgi, net ir padarius išvadą, kad būtent iš po krovinio automobilio ratų išlėkęs akmenukas atsitrenkė ir apgadino automobilį, nėra pagrindo teigti, kad apgadinimai yra KET pažeidimo pasekmė, nes tokios pasekmės yra atsitiktinės ir negali būti objektyviai numanomos.
Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme surinktus papildomus duomenis dėl įvykio nustatė ir pripažįsta, kad įvykio dalyku gali būti pripažįstamas pareiškėjos nurodytas faktas, jog 2022 m. spalio 14 d. apie 6.54 val. Vilniaus vakariniame aplinkkelyje važiuojant nuo Gariūnų link Pilaitės iš po krovininio automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ratų išlėkęs akmuo pataikė į automobilio „Hyundai Terracan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinį stiklą ir jį išdaužė. Tai patvirtina nustatytas „Hyundai Terracan“ priekiniame stikle padarytas sužalojimas, pareiškėjos R. V. paaiškinimai tyrimo metu ir nurodytos aplinkybės teisme, apklausto liudytoju teisme D. K. parodymai ir pripažintas faktas apie krovininio automobilio vairavimą nurodytu laiku nurodytoje vietoje, teismo apžiūrai teikta pareiškėjos telefone esanti fotonuotrauka su užfiksuotu sunkiasvoriu automobiliu.
Administracinės atsakomybės nuostatos gali būti taikomos fiziniam asmeniui tik, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. Bet kokiu atveju asmuo atsako pagal Administracinių nusižengimų kodeksą tik tuo atveju, jeigu padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius ir asmuo yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo (ANK 2 straipsnis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis).
Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad D. K. nepadarė jokio pažeidimo, dėl kurio galėtų būti kaltas tyčia ar dėl neatsargumo sukėlęs pareiškėjos nurodytas pasekmes. Skundžiamame nutarime pagrįstai konstatuota, kad kilusios pasekmės pareiškėjos automobiliui yra atsitiktinės ir negalėjo būti objektyviai numanomos. Nėra jokių abejonių, kad vairuodamas krovininį automobilį D. K. negalėjo ir neturėjo numatyti, kad nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis gali padaryti žalą jam iš paskos važiuojančiai transporto priemonei, kad tokių pasekmių norėjo ar lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Teismas nenustatė, kad vairuodamas krovininį automobilį D. K. padarė bent kokį KET ar kitų teisės aktų pažeidimą, kuris būtų tiesioginiu priežastinių ryšiu susijęs su pasekmėmis pareiškėjos automobiliui. Dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių, dėl ko vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu pradėta administracinio nusižengimo teisena turėjo būti ir buvo pagrįstai nutraukta skundžiamu nutarimu.
Pažymėtina, kad įvertinus pačios pareiškėjos teisme nurodytas aplinkybes, kad ji važiuodama paskui krovininį automobilį apie 60 km/h greičiu buvo maždaug 7 metrų atstumu nuo šio patvirtina liudytojo D. K. ir pateiktame Institucijos atsiliepime nurodytas aplinkybes, jpg lengvojo automobilio vairuotoja R. V. nesilaikė saugaus atstumo, kuris privalomas pagal KET 126 p. reikalavimus ir rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais (pavyzdžiui, kai greitis 60 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 30 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip). Be to, vykdant KET 9 punkto reikalavimus visi eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus ne tik kitų eismo dalyvių, bet ir savo turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių savo ar kitų asmenų turtui privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Pareiškėja skundu taip pat nurodė, kad krovininio automobilio vairuotojas pažeidė KET 165 punktą, dėl ko prašo už tai jį patraukti administracinėn atsakomybėn. Teismas pažymi, kad KET 165 p. aprašyti reikalavimai transporto priemonių vairuotojams važiuojant per sankryžas. Minėtame punkte nustatyta, jog esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą ar prisijungiančią važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją, dviračių pervažą taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui.
Iš skunde nurodomo kaip galimo pažeidimo aplinkybių teismas sprendžia, kad pareiškėja vadovaujasi KET 120 punkto reikalavimais, kuriame nustatyta, kad krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji transporto priemonės masė (toliau – didžiausioji leidžiamoji masė) didesnė kaip 3,5 t, draudžiama važiuoti toliau nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto negu antrąją eismo juosta, išskyrus tuos atvejus, kai jiems reikia sukti į kairę, apsisukti, apvažiuoti kliūtį, sustoti (stovėti) vienpusio eismo kelyje.
Vertindamas šį pareiškėjos reikalavimą teismas iš teisme apklausto sunkvežimio vairuotojo D. K. parodymų nustatė, kad važiuodamas nuo Gariūnų pusės Oslo gatve jis vairuodamas sunkvežimį lenkė pirmoje juostoje kitą krovininį automobilį, dėl ko važiuodamas antra eismo juosta pagal taisykles savaime įvažiavo į Vilniaus vakarinio aplinkelio trečią eismo juostą. Netrukus po to tunelyje vairuotojas už 100-150 metrų saugiai persirikiavo į antrą eismo juostą. Tokiems liudytojo parodymams neprieštaravo ir skundą pateikusi pareiškėja. Minėtos faktinės aplinkybės verčia teismą pripažinti, kad tokiu savo elgesiu vairuotojas D. K. nepadarė KET 120 punkto reikalavimų pažeidimo, nes įvažiuoti į Vilniaus vakarinio aplinkelio antrą eismo juostą dėl tinkamai atliekamo lenkimo manevro jis negalėjo pagal taisykles nekeisdamas važiavimo krypties pagal ant kelio pažymėtas eismo juostas, o įvažiavęs į kelio ruožą su trimis eismo juostomis sunkvežimio vairuotojas netrukus pagal galimybės persirikiavo į antrą eismo juosta ir trečia eismo juosta tyčia pažeisdamas KET 120 punkto reikalavimus nevažiavo.
Pateikusi skundą teismui pareiškėja vienu iš argumentų teigia, kad krovininis automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėjo purvasaugių (nurodoma skunde) arba šie buvo netinkami, neatitiko įstatyme numatytų reikalavimų (teigė teisme), kaip to reikalaujama Kelių transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros atlikimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 3-275. Teismas pažymi, kad pareiškėjos minimos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 3-275 patvirtintos Kelių transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros atlikimo taisyklės nebegalioja nuo 2008 m. lapkričio 5 d. Vietoje minėto teisės akto įvykio metu galiojo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406 patvirtintas „Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašas“, kuriame nėra numatyti privalomi reikalavimai transporto priemonių purvasaugiams.
Skundu pareiškėja taip pat prašė įpareigoti vairuotoją D. K. geranoriškai atlyginti materialinę žalą už automobilio „Hyundai Terracan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio stiklo sudaužymą. Teismas nustatęs, kad toks reikalavimas yra susijęs su civilinės teisės santykiais ir nėra administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas, šį pareiškėjos prašymą palieka nenagrinėtą.
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus teismas konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio 2022 m. spalio 24 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną yra teisėtas ir pagrįstas. Institucija tinkamai įvertino visas įvykio aplinkybes, teisingai ir teisėtai pripažino, jog nebuvo padarytas administracinis nusižengimas, jog asmuo nėra kaltas dėl įvykio, dėl ko pagrįstai vadovaujantis įstatymu nutraukė pradėtą administracinio nusižengimo bylos teiseną. Naikinti priimto nutarimo nėra pagrindo, dėl ko pareiškėjos skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutarė:
R. V. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio 2022 m. spalio 24 d. nutarimą (ROIK (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.